Padavimais apipintas kraštas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,1 / 5 (51 balsai)

Žemaitija garsi ne tik savo kalvomis, jų aukštumu, bet ir gražia praeitimi. Kurtuvėnų krašte garsus nuo seno , apaugęs miškais stūkso Girnikų kalnas. Tai aukščiausia kalva Šiaulių rajone, iškilusi 182,8m aukščiau jūros lygio. Vietiniai žmonės dar pasakoja padavimus apie Girnikų kalno kilmę ir praeitį. Dauguma padavimų mini Kurtuvėnų krašte gyvenusius milžinus, kurie supylė Girnikų kalną. Štai vienas iš jų: „Kartą milžinas Ansiulis išmušė, išnaikino nematytą, neregėtą daugybę priešų, iš jų kūnų kalną sukrovė. Po to neskubėdamas nužingsniavo į pajūrį,- visus 125 varstų. Pajūryje nusiavė batus, pasisėmė jais smėlio, grįžo ir išpylė ant žuvusių priešų. Atsiradęs aukštas kalnas, kurį po to žmonės Girnikų kalnu pavadinę“.J.Tumas-Vaižgantas užrašė legendą: „Kuršėnuose gyveno milžinas Kuršis, o jo motina Kurtuovė – Kurtuvėnuose. Dar prieš motinos mirtį Kuršis nutarė ją aplankyti, kad gautų palaiminimą. Beeinant pas ją Kuršio klumpės grimzdo į smėlį, jis kaskart turėjo jas kratyti – taip atsirado kalneliai tarp Kuršėnų ir Kurtuvėnų. Kuršis kelyje užgaišo , ir motina mirė tardama: „Tur būt jis Kuršėnų vieškelyje nuklimpo“. Tuo metu Kuršis ,atsisėdęs ant paskutinio Girnikų kalnelio, pravirko ir pakalnėje priverkė visą ežerą ašarų. Apsiraminusiam Kuršiui iš tolo ėmė mirkčioti milžinė Šatrija, Kuršis davė jai pašniaukti tabako, ana ėmė čiaudyti ir pričiaudėjo slėnį tarp Šatrijos ir Girnikų kalno. Drėgnas slėnis užaugo giriomis, ir tada jau Šatrija atsviedė Kuršiui kirvį, tas kirtęs, bet vienoje vietoje įklimpo ir prasmego“. Prieškaryje Kurtuvėnų mokyklos vedėjas Liudas Baltutis užrašė padavimą: „Prie kalno gyvenęs milžinas ir ėjęs į Luokę, į savo motinos laidotuves. Einant klumpės prisisėmusios žemių ir vieną klumpę iškratė prie Girnikų, kitą- prie Luokės(Šatrijos kalnas), o sugrįžęs atsisėdęs ir verkęs, net Bulėnų ežeras pasidaręs...“ Girnikų kalnas buvo nuo seno mėgstama vieta visų kurtuvėniškių. Čia vykdavo gegužinės.1905m. lietuviškos spaudos draudimo panaikinimui atminti ant Girnikų kalno buvo pastatytas 44 pėdų aukščio ąžuolinis kryžius. „Jį parūpino nesiskirdami ir ponai, ir kunigai, ir sodiečiai, seni ir jauni, moterys ir vaikai. Kas pinigus, kas ąžuolą davė, kas duobę kasė, kas akmenis ritino ar nuo dirvų rinko, ar vandenį nešė, nes kalnas arkliais neužvažiuojamas, o seneliai nors meldėsi, kitiems besidarbuojant...Statybą parėmė grafas Plateris. Grafienės Platerienės iniciatyva buvo įruošti gražūs suoleliai ir sutvarkyta aikštelė“ (3) Per atvelykį po pamaldų susirinko ant Girnikų kalno apie tūkstantis žmonių. Paminklą pašventino kun. Juozas Tumas Vaižgantas. Atidengimo iškilmėse dalyvavo rašytojas J. Biliūnas, dailininkas M.K.Čiurlionis, kiti ano meto žymūs žmonės. Kunigas J.Tumas- Vaižgantas, pašventinęs kryžių, pasakė pamokslą: „.....Kaip šitą visoje Lietuvoje didžiausią Girnikų kalną , anot pasakos, milžinai supylė, idant mes, šiandieną ant jo pasilipę, galėtume apregėti čia plačią apylinkę ir pasidžiaugti įvairia jos grožybe,- teip Milžinų – Lietuvių, ir tai daugelio reikėjo, kol pastatė mums tą aukščiausią rodyklę - lietuvišką spaudą - nuo kurio šviesa krenta ne tik ant Kurtuvėnų apylinkės, bet ir ant visos Lietuvos“ 1905 m. pastatytas kryžius ant Girnikų kalno išstovėjo iki 1938 metų. Girnikų kaimo gyventojų pasakojimu kryžius nuvirtęs per audrą Kūčių vakarą.1978 metais kryžiaus vietoje buvo pastatytas skulptoriaus V.Lukošaičio išdrožtas paminklinis stulpas „Varpinė“. Kryžius pastatytas buvo 1990-ųjų metų birželio 20d., švenčiant Spaudos Jonines. Tautodailininkas Z. Lažinskas išdrožė 14-os metrų aukščio ąžuolinį kryžių. Tarybiniais metais ant Girnikų kalno vykdavo tradicinė miško pramonės ūkių etnografinių ansamblių šventė „Kurtuvėnų legenda“. Per I-ąjį pasaulinį karą, 1915 metais ant kalno vokiečių kariuomenė buvo įsitaisiusi svarbiausiąjį žvalgybos punktą, kad galėtų nuolatos stebėti visus apylinkės karo veiksmus . Šiauriniame kalno šlaite yra apleisti I-ojo pasaulinio karo vokiečių ir rusų kapai. Ant Girnikų kalno vyksta įvairūs renginiai , talkos. Šaltiniai: Tumas – Vaižgantas J. Pragiedruliai.- Vilnius, 1978,p.273-274; Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija.- Vilnius,1998,p.522; Kurtuvėniškis. Vilniaus žinios.-1905, Nr.123; Vilniaus žinios. 1905, Nr.141. „Aušros“ etnogr.muziejaus fondas; Kurtuva 1998,Nr.4