Pakalnių kaimas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (47 balsai)

11 km į pietus nuo Utenos tarp kalvelių išsidriekę – Pakalniai (Leliūnų sen Utenos r.). Istoriniuose šaltiniuose Pakalnių vardas paminėtas 1660 m. Pakalnius kirto pagrindinis kelias į Vilnių pro Alantą ir Molėtus, juo 1812 m. keliavo imperatoriaus Napaleono kariai. Kitas reikšmingas kelias, senovėje jungęs Utenos ir Ukmergės pilis, vedė pro piliakalnį. Caro laikais Pakalniai priklausė Ukmergės (Vilkmergės) apskričiai, 1947-1950 m. - Skudutiškio valsčiui. 1950 06 20 – Įkurtas Utenos r. ir Pakalnių apylinkė. 1986 m. Pakalniai prijungiami prie Leliūnų apylinkės.

Turinys

Vidinksto ežeras

Šiaurės rytuose nuo kaimo tyvuliuoja Vidinksto ežeras. [1]

Yra romantiškų ežero kilmės aiškinimų. Vienas iš tokių padavimų: kadaise ant Pakalnių piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Vido pilis. Jam kovose su priešu žuvus, mylimoji taip verkusi, kad iš tų ašarų ir atsiradęs Vidinkstas. Dar kitoje sakmėje pasakojama, kad Vidingstas nusileidęs iš dangaus, kai moterys atspėjusios jo vardą: viena rodydama nuskridusią paukštę pasakiusi, kaip toji plasnoja sparnais: „vidinkst, vidinkst“.

Pakalnių piliakalnis

Prie Vidinksto ežero yra Pakalnių piliakalnis. [2] Šalia piliakalnio yra apvalus (plotis – 0,5 ha, aukštis – 2 m) kalniukas, vadinamas Laumės Kvartukėliu. Sakmė pasakoja, kad laumės pilė prijuostėm piliakalnį. Tačiau užgiedojus gaidžiams, turėjusios išpilti šioje vietoje savo nešulius. Kiek piečiau yra trijų hektarų ploto kalnelis, vadinamieji Prancūzų kapai (Kapų kalnas).

Dvarvietė

Kitapus Pakalnių telkšo dar du ežerai, esantys netoli buvusio dvaro, todėl dažnai pavadinami dvaro ežerais, nors jie turi ir kitus vardus – Pagurinis (Pagūrys) ir Pakalnis. Abu ežerus skiria aukštuma, kurioje buvo Pakalnių dvaras. Ežerų plotai panašūs – apie hektarą, skiriasi tik forma – Pagurinis pailgas, nusidriekęs iš rytų į vakarus, o Pakalnis – netaisyklingo keturkampio formos. Pakraščiai sparčiai pelkėja, čia veisiasi daug vandens paukščių. Tarp tų ežerų auga Pakalnių ąžuolas ( liemens apimtis – 531 cm, lajos aukštis – 18 m). 1960 m. buvo paskelbtas gamtos paminklu, o 1997m. – tik saugomu objektu. Viduje yra didelė drevė. Manoma, kad iki 17 a. vidurio Pakalnių dvaras buvo priskirtas LDK kunigaikščio reikmėms tenkinti. Vėliau dvaras atiduotas Lietuvos didikui, išstumtam iš rusiškų žemių (egzuliantui) Kuliešai. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1774 m. karalius Stanislovas Augustas leido Smolensko žemių teisėjui Kuliešai Pakalnių dvare ruošti ruošti 4 metinius prekymečius. Tuo metu dvarui priklausė 20 kiemų.Paskutinė dvaro ponia Felicija Kuliešienė garsėjo labdaringa veikla, patardavo sveikatos klausimais. 1940 m. su dukra Emilija Kurminiene ištremtos.

Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčia

Pakalniai yra bažnytkaimis. 1762 m. dvarininkas A. Kulieša dvare pastatė 90 m² ploto medinę bažnyčią. Ji buvo Leliūnų parapijos filija. Šiai sunykus 1906 m. kunigas Jurgis Kazlauskas su parapijiečiais pastatė naują medinę bažnyčią. Švč. Trejybės bažnyčia buvo netradicinio stiliaus, labai panaši į didelį namą, tik galuose buvo bokšteliai su kryžiais. 1928 m. įkuriama Pakalnių parapija.

2000 04 25 ryte iš vidaus kilęs gaisras sudegino bažnyčią iki pamatų. Klebonas Kostas Balsys su parapijiečiais nusprendė atstatyti bažnyčią. Statybą rėmė Lietuvos respublikos vyriausybė, Utenos savivaldybė, privačios aukos. 2000 08 06 vykusiose iškilmėse seimo pirmininkas V. Landsbergis padėjo pirmą plytą bažnyčios statyboje. Po 5 mėn., per Šv. Kalėdas, iš pelenų pakilusioje bažnyčioje, dar be langų ir durų vyko pirmosios mišios. 2001 09 16 atstatytą bažnyčią pašventino Panevėžio vyskupas ordinaras J. Preikšas. Architekto K. Tamošėčio suprojektuotos bažnyčios plotas – 300 m², aukštis – 18 m , bokšte kryžius iškeltas į 21 aukštį. Fasadas iš dekoratyvinių pilkų ir geltonų plytų, medienos. Jį puošia skulptoriaus J. Naruševičiaus Šv. Marijos 3,5 m aukščio skulptūra. Bažnyčios altoriuje įmontuotas dailininko A. Surgailio vitražas (Švč. Trejybės simbolis). Po kun. J. Kazlausko mirties 1909 m. Pakalniuose klebonavo kun. Kisielius, vėliau – kun. Žižys. Kun. Petras Purauskas klebonavo iki 1940 m. Jis rūpestingai tvarkėsi parapijoje: praplėtė kapines, perstatė kleboniją, sutvarkė perkūno apgadintą bažnyčios bokštą. Nuo 1940 iki 1977 m. buvo klebonu, geras pamokslininkas kun. Povilas Astrauskas (1905-1977), nuo 1978 iki 1985 m. su trumpa pertrauka – kun. Antanas Zulonas. Po jo Pakalniai neturėjo savo klebono. J. Pranevičius, V. Kapočius, P. Baniulis, J. Bagdonas, P. Tarulis, P. Adomonis, S. Stanikūnas, S. Sudentas – štai tos pavardės Utenos kunigų, kurie vedė pakalniškius dievo keliu. 1992 m paskirtas kun. Kostas Balsys. Nuo 2005 iki 2008 m. administravo kun. Stasys Zubavičius, dabar – Alfredas Puško.

Mokykla

Apie 1916 m. Pakalniuose atidaryta pradžios mokykla (mokytoju dirbo Serapinas Zaranka, vėliau S. Liubartienė irkt.) špitolėje (dabar pašto pastate). 1936 m. pastatyta nauja mokykla (dabar kultūros namai). 1946 m. pradinėje mokykloje dirbo mokytojai A. ir L. Babrauskai. 1949-1961 m. veikė septynmetė, 1961-1986 m. - aštuonmetė, 1986-1990 m. - nepilna vidurinė, 1990-2007 m. - pagrindinė, 1997 m. perorganizuojama į Utenos R. Šaltenio pagrindinės mokyklos pradinę mokyklą. Mokiniai mokėsi dvare, klebonijoje, 1960 m. pastatytam pradinės mokyklos pastate.

1967 m. pastatyta nauja dviaukštė mokykla. Mokyklos direktoriai: S. Matulionis, A. Jatautis, J. Sokalavienė, E. Girdžuišienė, V. Šapokienė, N. Kavaliauskienė. 1980 m. pastatytas Pakalnių vaikų darželis ir veikia iki šių dienų.

Įstaigos, organizacijos

Gyventojų atminime, pirmasis Pakalnių paštas buvo įsikūręs jau neišlikusioje špitolėje. Tarpukario Lietuoje buvo įsteigtas pieno separavimo punktas, krautuvę ir arbatinę turėjo Jonas Skrebiškis. Tarybiniais laikais Pakalniuose veikė pirtis, siuvykla, buitinių paslaugų paviljonas, valgykla. Nuo 1958 m. veikia med. punktas. 1950 m. atidaryta biblioteka, 1960 m. Kultūros namai (dabar centras). 1995- 2004 m įmonė „Dakrija“ gamino silkes. 1997-2000 m. seniūnės L. Petronienės iniciatyva veikė senelių globos namai. Pakalniuose yra Utenos kooperatyvo ir IĮ „Gražuliai“ parduotuvės.

Pagal projektą „Probleminių regionų atgimimas Utenos apskrityje: įsidarbinimas, partnerystė, bendruomenė“ Pakalniuose yra Konsultavimo – ugdymo centras. 2007 m. įsteigta asociacija: Pakalnių moterų centras. Moterys puoselėja senuosius amatus, papročius. Patalpas įsirengė buvusioj mokykloje. Įsteigtas socialinės pagalbos kambarys, krašto muziejus. Tapo tradicija rengti Kaziuko mugę, rankdarbių parodas.

Parengė Pakalnių bibliotekos vyr. bibliotekininkė M. Dabulskienė Nuotraukos – V. Statulevičiaus, R. Diominienės, iš Pakalnių bibliotekos archyvo.

Šaltiniai

Pakalnių kraštas. Utena, 2007.

Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius. 1985-1988.