Pakalnių kryžiaus istorija

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (26 balsai)

1999 m. ant Pakalnių piliakalnio (Leliūnų sen., Utenos r.) atstatytas naujas kryžius- 8 m aukščio ąžuolinis kryžius su drožiniais. Jį sukūrė tautodailininkas iš Šilinės kaimo Pranas Kaziūnas. Tai trečiasis Pakalnių kryžius.

Pirmasis Pakalnių kryžius

Atėjo neramus 20 a. antrasis dešimtmetis. Pro kraštą praėjo įvairios kariuomenės: ir rusų, ir vokiečių, ir lenkų. Visi kareiviai norėjo valgyti, jų arkliai- ėsti. Visi siaubė kraštą. 1918 m. rudenį Pakalniuose buvo įsitaisę vokiečiai, plėšikavo. Tik metų pabaigoje kariuomenė pasitraukė. Atėjo bolševikai. Pakalniuose buvo įkurtas revoliucinis komitetas. 1919 m. birželį iš Utenos ir jos apylinkių buvo išvyti bolševikai. Į kraštą ėmė brautis lenkai. Jie buvo įsitvirtinę Pakalniuose.

Tais neramiais metais buvo nutarta Pakalniuose ant piliakalnio pastatyti aukštą kryžių ir pavesti Aukščiausiojo globai jauną Lietuvos valstybę. Pakalnių miške(ponios Kuliešienės) buvo rasta audros išversta aukšta pušis. Manoma, kad kryžių darė Viskėnų meistras Aleksas Kriaučionis. 1918 metais kryžius ant piliakalnio buvo pastatytas. Jame išpjauti žodžiai DIEVE, LIETUVĄ GINK! Kryžių į piliakalnį tempė 12 arklių. Jis buvo aukštas- 9 sieksnių (apie 18 m) Šis kryžius laikomas aukščiausiu Lietuvoje.

Kryžiaus atstatymas

1964 m. po vienos nakties Kryžius buvo rastas nupjautas. 1989 m. atstatytas ant Pakalnių piliakalnio naujas kryžius. Tuo rūpinosi Palma Daugėlienė, jos brolis akademikas Vytautas Statulevičius. Kryžių sukurti buvo pavesta meistrams iš Velbiškio Algiui ir Gediminui Juškoms. Tautodailininkai pasiūlė 10 būsimojo kryžiaus projektų. Pakalniškiai išrinko ąžuolinio kryžiaus –“Žydinčio ir giedančio palaimos giesmę Dievui aukštybėse” variantą. Ąžuolas kryžiui buvo surastas Užpalių girininkijoje.

Nutirpus sniegui prasidėjo kryžiaus kūrimo darbai. Algio ir Gedimino Juškų daržinėje. Vasarą kryžius daržinėje nebetilpo. Broliai jį nugabeno ant netoli esančios kalvelės. Išdrožė 1,5 m aukščio Kristaus kančią. Jau gatavas kryžius svėrė 6 tonas, buvo taip pat 18 m aukščio, su tais pačiais išdrožtais žodžiais ”Dieve, Lietuvą gink!”Tokį didelį ir sunkų kryžių buvo sudėtinga nugabenti iš Velbiškių į Pakalnių piliakalnį. Sumanyta kryžių pastatyti sraigtasparniais. Kauno karo aviatoriai profesionalai išžvalgė kraštovaizdį, laukė ramios dienos. Aviatoriai parodė didžiulį meistriškumą nusileisdami prie daržinės. Vienas po kito trūko trys iš keturių lynų, kuriais buvo pririštas kryžius. Bet kryžių malūnsparniai atnešė virš Pakalnių piliakalnio ir centimetrų tikslumu pastatė.

Liepos 30 d. per didžiuosius Šv. Onos atlaidus įvyko kryžiaus pašventinimas – benedikcija. Pašventino Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. Kryžiaus piliakalnyje atstatymas buvo vienas iš didžiausių patriotinių ir religinių jausmų išgyvenimų kiekvieno pakalniškio gyvenime, gal ir visoje šio bažnytkaimio istorijoje.

Tačiau praėjus kiek daugiau nei 9 metams, kryžius ėmė irti. Pamatai neatlaikė tokio didelio svorio. Buvo sudaryta komisija, kuri nagrinėjo, kokiu būdu galima būtų sutvirtinti pamatus. Nutarta, jog pigiau būtų statyti naują, (restauravimui reikėtų apie 40 000 Lt).


Parengė Pakalnių bibliotekos vyr . bibliotekininkė M. Dabulskienė

Nuotraukos V. Statulevičiaus

Šaltiniai

Pakalnių kraštas.Utena,2007