Paminklas Lietuvei Motinai Kalvarijoje

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:
1933 m. Kalvarijoje įsikūrė tautinio jaunimo organizacijos „Jaunoji Lietuva" skyrius, kuriam pradžioje vadovavo progimnazijos mokytojas Vincas Matulaitis. Kalvarijos skyriuje buvo apie 20 narių. Nuo 1933 m. antros pusės skyriui vadovauti ėmė Juozas Kubilius. 1934 m. jaunalietuvių skyriaus susirinkime kilo sumanymas pastatyti Kalvarijos Antano Smetonos vardo parke paminklą Lietuvei Motinai.


Paminklo projektą padarė jaunas kalvarijietis, besimokantis Kauno meno mokykloje, Jonas Račyla. Paminklą padaryti apsiėmė kalvarijietis akmentašys Petrauskas. Lėšas paminklo statybai jaunalietuviai rinko iš gyventojų įvairių švenčių metu. Paminklas buvo pastatytas numatytoje vietoje parke, 13 m nuo Šešupės. Aplinka jaunalietuvių pastangomis buvo gražiai sutvarkyta, apsodinta akacijomis. Paminklas Lietuvei Motinai buvo atidengtas Motinos dieną, 1935 m. gegužės 5-ąją. Iškilmėse dalyvavo per 1000 žmonių. (Iš Kubiliaus Juozo atsiminimų. Kubilius Juozas tada buvo Kalvarijos valstybinės psichiatrinės ligoninės sanitaras. Jaunalietuvių Kalvarijos skyriui jis vadovavo 1933-1936 m.) Sovietų okupacijos metais paminklas buvo nugriautas. Paminkle buvusius tris apskritimus išsaugojo kalvarijietis Vincas Brilius. Atstatant paminklą jie buvo sugrąžinti, o sunaikintas, dar vienas rutulys pagamintas naujai. Paminklas atstatytas 1989 m. Paminklo apstatymo iniciatoriai: Jonas Kazys Dzirmeika, Bronius Jungaitis, Sigitas Mičiulis, Antanas Kružikas. „Kalvarijos karališkame parke beieškant praeities pėdsakų, grupelei žmonių pavyko aptikti Motinos ir Laisvės paminklų liekanas. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės buvo nuspręsta 1989 m. šiuos paminklus atstatyti. Gegužės 7 dieną jis buvo atstatytas. Sąjūdžio iniciatoriai: Jonas Dzirmeika, Sigitas Mičiulis, Bronius Jungaitis, Antanas Kružikas, - ėmėsi paminklo atstatymo. Tuometinio Maisto pramonės technikumo direktorius Alfonsas Jusčius davė plokštes paminklui, o kitos medžiagos ir darbai buvo atlikti už gyventojų paaukotas lėšas. Spėjama, kad paminklas Motinai pirmą kartą buvo pastatytas 1935 m. gegužės 5 dieną, o 1950 m. stribų buvo nugriautas ir užkastas Karališkame parke, prie Šešupės, netoli tos vietos, kur senosios Lietuvos laikais buvo pastatytas. Atstatant šis paminklas buvo pastatytas sodo viduryje, ten, kur anksčiau stovėjo Laisvės paminklas (netoli Dariaus ir Girėno gatvės). Prie šio paminklo atstatymo užbaigimo ir aplinkos tvarkymo dirbau ir aš. Tais laikais buvo didelis žmonių pagyvėjimas. Į visas organizuojamas talkas nereikėjo raginti. Vos sužinoję skubėdavo...". (Tekstas paimtas iš Edmundo Venslovos prisiminimų knygos „Mano gyvenimo upė" 279 psl.)


Medžiagą pateikė Asta Jankeliūnienė ir Alvydas Totoris Nuotrauka Astos Jankeliūnienės

Medžiaga iš leidinio „Kalvarijos krašto kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės“