Patašinės Šv. Kryžiaus koplyčia

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (8 balsai)

Prieškario laikais (1935 m.) Patašinėje buvo įsikūrę marijonai, kurie pastatė vienuolyno namus su vieša Šv. Kryžiaus koplyčia.

Koplyčia nebuvo labai didelė, tačiau aukšta, iš viršaus nutinkuota ir nudažyta žalia spalva. Viduje buvo įrengtas Šv. Marijos širdies altorėlis, klausykla išpažintims išklausyti, klauptai. Sienas puošė paveikslai su šventųjų gyvenimo vaizdais. Koplytėlėje buvo ir nedidelė biblioteka. Čia kauptos ne tik religinio turinio, bet ir vadinamos pasaulietinės knygos. Vienuoliai bei Patašinės kaimo gyventojai mielai naudojosi šia bibliotekėle. Biblioteką, kaip ir koplytėlę, prižiūrėjo vienuoliai bei nuolat Patašinėje gyvenęs kunigas.

1936 m. čia nuolat gyveno 2 kunigai ir 5 broliai. 1940 m. - 1 kunigas ir 2 broliai.

Šalia koplytėlės glaudėsi vienuolyno namelis bei ūkiniai pastatai. Vienuoliai marijonai laikė gyvulių, paukščių, dirbo įvairius žemės ūkio darbus.

Sekmadieniais bei religinių švenčių dienomis Šv. Kryžiaus koplytėlėje vykdavo pamaldos, kuriose melsdavosi ne tik vienuoliai, bet ir vietiniai gyventojai. Patašinės gyventojai čia galėjo gauti krikšto sakramentą, priimti pirmąją komuniją. Buvo ir čia susituokusių porų. Artimųjų prašymu laikytos Šv. Mišios už mirusiuosius. Prieš Šv. Kalėdas koplytėlėje būdavo puošiama Kalėdų eglutė, įrengiama Betliejaus imitacija. Tuometinės Patašinės parapijai priklausė keletas aplinkinių kaimų. Tačiau į koplytėlę pasimelsti šventadieniais suvažiuodavo žmonės net iš Igliškėlių ar Sasnavos.

Apie 1949-uosius koplytėlė buvo uždaryta ir niekieno neprižiūrima ėmė nykti. Į ją buvo susikrausčiusios gyventi kolūkiečių šeimos, o vėliau, pastatui apgriuvus, čia buvo laikomi gyvuliai ir sandėliuojamos bulvės.

Atėjo metas, kai koplytėlę teko visiškai nugriauti, nes bepūvančiame pastate pavojinga tapo žaisti vaikams, griuvėsiai gadino estetinį gyvenvietės vaizdą. Neišliko ir koplytėlės nuotraukų.

Lietuvoje, prasidėjus atgimimo laikotarpiui, Patašinės kaimo žmonės prisiminė apie jų kaime kažkada veikusią koplytėlę. 1990 m. Patašinės kaimo gyventojai pradėjo reikalauti Sudavijos valstybinio žirgyno vadovybės atstatyti buvusią koplytėlę arba atiduoti tikintiesiems koplytėlės vietoje pastatytą suomišką pirtį.

Buvo renkami gyventojų parašai, tikinčiųjų atstovai atkakliai varstė įvairių valdžios institucijų duris. Žmonių pastangos nenuėjo veltui. Suomiška pirtis buvo atiduota tikintiesiems ir įrengti maldos namai.

1993 m. gegužės mėnesį bažnytėlė buvo iškilmingai pašventinta ir pavadinta Šv. Izidoriaus vardu. Šventinimo iškilmėse dalyvavo vyskupas J. Žemaitis, monsinjoras A. Svarinskas, šimtai patašiniečių ir svečių, giedojo tremtinių bei Marijampolės Mažosios bazilikos chorai. Pirmųjų Šv. Mišių Patašinės bažnytėlėje metu vyskupas suteikė sutvirtinimo sakramentą 20-čiai Patašinės jaunuolių.

Šalia bažnytėlės, buvusiame vienuolyno namelyje 2002 m. įsikūrė Vaiko dienos centras.

Nuotraukoje: Buvusios Šv. Kryžiaus koplyčios vietoje - dabar Šv. Izidoriaus bažnytėlė. (fotografavo Ilona Jančaitienė, 2009 m.)

Šaltiniai

1.Patašinė // Lietuvių enciklopedija. T. 22. Bostonas, 1960, p.153.

2.Seniausių Patašinės gyventojų: Marijos Augustanavičienės, Danos Bujanauskienės, Saverinos Kirtiklienės, Vytauto Oželio, Albinos - Irenos Senkuvienės prisiminimai. Užrašė Patašinės kaimo bibliotekos bibliotekininkė Ilona Jančaitienė, 2003 m.