Paulius Antanas Baltakis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,8 / 5 (12 balsai)

Dvasininkas, vyskupas, mokslininkas teologas, laisvės gynėjas

Gimė1925 m. sausio 1 d. Latavėnų [1] kaime, Troškūnų parapijoje, Anykščių rajone. Troškūnuose ir buvo pakrikštytas Antanu. Augo 11 vaikų šeimoje. Lankė Anykščių gimnaziją, aktyviai dalyvavo visuomeniniame kultūriniame gyvenime, lankė literatų būrelį, kuriam vadovavo rašytojas Antanas Vienuolis.

Mokėsi pranciškonų gimnazijoje Kretingoje. Atėjus rusams kartu su vyresniais broliais traukėsi nuo fronto. Apsistojo Šeduvos miestelyje, kurį tuojau apsupo vokiečiai. Suėmė api 400 žmonių, susodino į sunkvežimius ir nuvežė į Tilžę, po to į Ščeciną. Po poros mėnesių atsidūrė Suomijoje, po to Norvegijoje, o 1945 m. karui baigiantis – Belgijoje.

1945-1952 m. Belgijoje jis studijavo teologiją ir filosofiją. Čia 1946 m. P. A. Baltakis įstojo į pranciškonų vienuoliją ir 1950 m. rugsėjo 15 d. davė amžinuosius vienuolio įžadus, gaudamas Pauliaus vardą.

Kunigų seminariją baigė St. Truiden mieste ir 1952 m. rugpjūčio 24 d. buvo įšventintas kunigu. Į Prisikėlimo parapiją Toronte pastoraciniam darbui atvyko 1953 m. ir ten išbuvo iki 1969 m. Atkeltas į pranciškonų vienuolyną Bruklyne, pradėjo telkti pajamas Kultūros Židinio statybai. 1973 m. paskirtas vienuolyno vyresniuoju, sėkmingai vadovavo statybos darbams. Pranciškonų provinciolu išrinktas 1979 m. P. A. Baltakis buvo Lietuvos skautų sąjungos dvasios vadovas: 1973-1975 m. – seserijos, 1979-1982 m. – brolijos.Dirbo lietuvių katalikų sielovadoje Toronte ir Brukline, vadovavo Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pranciškonų provincijai, steigė lietuvių jaunimui stovyklas Šiaurės Amerikoje, vadovavo Lietuvių katalikų religinei šalpos organizacijai, viso pasaulio lietuviams ir Lietuvos Bažnyčiai suteikusiai daug reikšmingos paramos. Vysk. P.Baltakis vadovavo užsienio lietuvių katalikų sielovadai nuo 1984 metų, kai į šias pareigas buvo paskirtas popiežiaus Jono Pauliaus II. Nuo tada aplankė bene visas pasaulyje lietuvių katalikų bendruomenes ir parapijas – nuo Lotynų Amerikos iki Lenkijos, nuo Naujosios Zelandijos iki Vidurio Azijos. Rūpindamasis beveik milijono užsienio lietuvių katalikų sielovadine gerove, vyskupas P.Baltakis tuo pat metu palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, ypač su broliais pranciškonais. Ganytojo misiją vykdydamas, per „Vatikano radiją“ kas metai siuntė tiek Lietuvos žmonėms, tiek užsienio lietuviams ganytojiškus sveikinimus šv. Velykų ir Kalėdų proga.

Nuo 1986 m. jis buvo Lietuvos katalikų religinės šalpos ir Lietuvių informacijos centro pirmininkas.

P. A. Baltakis palaikė labai artimus ryšius ir su Amerikos vyskupais – nuo 1984 m. buvo Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijos narys, turėjo balsavimo teisę JAV vyskupų konferencijos susitikimuose. Jis ragino Amerikos episkopatą veiksmingiau remti Lietuvos Bažnyčią, Sovietų Sąjungoje patiriančią komunistinės valdžios vykdomą antireliginį persekiojimą.

1988 m. vyskupas P. A. Baltakis įkūrė Lietuvių sielovados tarybą, pradėjo leisti biuletenį "Vyskupo informacija".

Dėl tokios vyskupo veiklos sovietų valdžia 1988 m. atmetė jo prašymą vizai gauti, neleisdama dalyvauti motinos laidotuvėse.

Tačiau po kelių mėnesių Lietuva, o kartu ir Bažnyčia Lietuvoje, laimėjo daugiau laisvių, tad vyskupas P. A. Baltakis 1989 m. balandžio mėnesį galėjo atvykti į savo gimtinę ir laisvai kalbėti per Lietuvos radiją ir televiziją.

1990 m. P. A. Baltakis buvo paskirtas JAV vyskupų komisijos Vidurio ir Rytų Europos Bažnyčių atkūrimui remti nariui. Kaip oficialios JAV vyskupų delegacijos narys jis lankėsi Sovietų Sąjungoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir Bažnyčiai Lietuvoje atgavus veikimo laisvę, pranciškonas vyskupas P. A. Baltakis įsitraukė į Lietuvos Vyskupų Konferencijos veiklą. 1991 m. jis buvo paskirtas Pasaulio lietuvių katalikių moterų sąjungos dvasios vadovu.

2003 m. spalį popiežius Jonas Paulius II priėmė užsienyje gyvenančių lietuvių katalikų vyskupo P. A. Baltakio atsistatydinimą dėl amžiaus.

Šiuo metu P. A. Baltakis gyvena ir dirba Niujorke, vadovauja labdaros organizacijai "Lietuvių katalikų religinė šalpa", kuri suteikia paramą Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, katalikiškai spaudai.

Pirmą kartą po karo A. P. Baltakis Lietuvoje apsilankė 1972 m. Vyskupas ir dabar atvažiuoja aplankyti gimines ir artimuosius, gyvenančius Troškūnų (Troškūnų miestelio istorija) krašte, aplanko brangią širdžiai vietą – Troškūnų bažnyčią, kur jis buvo krikštytas, kur Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas suteikė Sutvirtinimo sakramentą. 2006 m. viešnagės metu įvykdė savo brolio Prano Baltakio, mirusio tų pačių metų kovo pradžioje, paskutinį norą – atvežė urną su brolio palaikais ir atlaidų išvakarėse palaidojo Troškūnų kapinėse, šalia tėvų.


Šaltiniai :


1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. — Vilnius, 2002. — T - II, p. 520.

2. Žemaitis Antanas. Tremtyje išaugęs. — Anykšta,1996 liepos 23.

3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Paulius_Baltakis

4. http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=34http:

5. http://aidai.us/index.php?option=com_content&view=article&id=7543:fi&catid=426:198403&Itemid=484

6. http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20031003/ora_02.html

7. http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/12/02/mraso_03.html

7. http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/09/22/atmi_02.html