Petras Gužas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,6 / 5 (13 balsai)

Žmogus, dukart iškėlęs trispalvę virš Gedimino pilies.



Petras Gužas gimė 1892.10.15 Kreipšiuose (Kupiškio r.), mirė 1945. 01.24 Rokiškyje, Lietuvos savanorių kūrėjų sąjungos pirmininkas, pulkininkas leitenantas.

1917 metais, po Spalio perversmo Rusijoje, Petras Gužas kartu su kitais lietuviais karininkais Rygoje ir Smolenske telkė lietuviškus dalinius iš rekrūtų, tarnavusių caro kariuomenėje. Šį žmogų galime laikyti vienu Lietuvos kariuomenės kūrėjų. Bolševikams išvaikius lietuvių pulkus P.Gužas grįžo į Lietuvą, tarnavo savanorių kariuomenėje, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1918 metų pabaigoje, vokiečiams pasitraukus iš Vilniaus, jam teko garbė iškelti trispalvę virš Gedimino bokšto. Ji ten plevėsavo iki 1919 m. sausio 6 dienos, kol bolševikai ją nudraskė. Paliko tik raudoną juostą...

1939 metų rudenį P.Gužas buvo pakviestas į ką tik susigrąžintą Vilnių ir dalyvavo iškilmingoje vėliavos pakėlimo ceremonijoje.


Keliama Lietuvos valstybės vėliava. 1939 m. spalio 29 d.

Garbės sargyboje (iš dešinės) – Šaulių sąjungos vadas pulkininkas Pranas Saladžius ir pirmojo vėliavos iškėlimo 1919 m. sausio 1 d. dalyviai aktorius Vincas Steponavičius ir atsargos pulkininkas leitenantas Petras Gužas.

Fot. Julius Miežlaiškis Lietuvos nacionalinis muziejus


1919 - 1944 m. gyvenimas ir veikla Kaune.

1919.01.06 buvo sujungtos Vilniaus ir Kauno komendantūros. Savanoris P. Gužas paskirtas šios komendantūros adjutantu. Jis darbavosi kuriant kariuomenės dalis ir palaikant tvarką Kaune. 1919.11.25 jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus ir buvo perkeltas į Kavalerijos divizijos štabą. Neatsitraukdamas nuo tarnybos baigė kooperatininkų kursus. 1925 m. gavo kapitono laipsnį, 1927.03.02 buvo perkeltas į Kariuomenės teismą kandidatu. 1928 m. baigė VDU Teisių fakultetą ir buvo paskirtas teismo vyr. kandidatu. 1930 m. pakeltas į pulkininkus-leitenantus ir pačiam prašant, išleistas į atsargą. Nuo 1931 m. aktyviai veikė būdamas Lietuvos kūrėjų savanorių sąjungos pirmininku. Visą tarpukario laikotarpį ši sąjunga atliko stabilizuojantį vaidmenį šalyje. 1931 - 1940 m. P. Gužas Kaune dirbo advokatu. Nuo 1933 m. vedė bylas Valstybės tribunole. Atsargos karininkų sąjungoje vadovavo Savanorių-kūrėjų sąjungai. Parašė studiją apie lemtingus Lietuvai 1939 - 1941 m., tačiau šis darbas nepasirodė, nes sovietinė valdžia rankraštį surado ir sunaikino.

Karo metais P. Gužas slapstėsi Suvalkijoje, Kaune, o 1944 m. gale atvyko pas šeimą į Rokiškį, kur netrukus mirė nuo širdies smūgio.


Apdovanojimai

Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu (1921), Vytauto Didžiojo (1938) bei DLK Gedimino 3-ojo laipsnio (1936) ordinais, taip pat Šaulių žvaigždės ordino ir Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais (1939), Prancūzijos Garbės legiono 5-ojo laipsnio ordinu (1938).


1992.10.15 minint 100-ąsias gimimo metines, sūnaus Leonardo rūpesčiu prie namo (K. Donelaičio g. 61) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1934 -1940 m. gyveno Lietuvos savanorių kūrėjų sąjungos pirmininkas, pulkininkas-leitenantas Petras Gužas“ (skulpt. Stasys Žirgulis; Kauno m. mero 1992.10.12 potv. Nr. 1866).

Įamžinimo lenta


Minėjime kalbėjo dimisijos generalinio štabo pulkininkas A.Malijonis, sūnus Leonardas Gužas. Skulptoriaus S. Žirgulio sukurtą atminimo lentą pašventino Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios klebonas kunigas Ričardas Mikutavičius.


Šaltiniai ir literatūra

1. Aleksandravičius, Arnoldas. Žmogus, dukart iškėlęs trispalvę virš Gedimino pilies // Kauno laikas. – 1992, spalio 16, p. 1.

2. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GUŽAS PETRAS [Žiūrėta 2010 05 05]