Piniavos senasis tiltas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (90 balsai)

Tiltas per slėnį, tiltas per kalną,

Tiltas į širdį per tavo delną.

Tiltas į nerimą, tiltas į viltį,

Tiltas suartino, tiltas pagirdė.


Per naują tiltą, per seną tiltą,

Per širdį kraujo banga užpiltą,

Visą gyvenimą ieškome kelio,

Vieno, vienintelio, mažo tiltelio.


Tiltas per sniegą, tiltas per smėlį,

Tiltas į blogį, tiltas į gėrį.

Tiltais išeinam ir vėl sugrįžtam,

Surandam kelią ir pasiklystam.


Su mylimuoju ant tilto stovim,

Vestuvių dieną tiltais važiuojam,

Tiltas prasmegti, tiltas iškilti.

Tiltas gyveniman, tiltas į mirtį.


Stasė Turulienė –liaudies poetė


Tiltas – tai ryšys tarp žmonių, valstybių, planetų. Tai žmonių ėjimas vienas prie kito, tai žmonių bendravimo vaisius. Enciklopedijose rašoma, kad tiltas – tai statinys, kuriuo virš vandens telkinio ar kitos kliūties nutiestas kelias. Pirmieji lietuviški tiltai paminėti apie 1290 metus Livonijos kronikoje. Rengdamiesi dideliems žygiams, valdovai įsakydavo pastatyti tiltus per didžiąsias upes. Taip Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas žygiavo į Rytus, Vytauto nurodymu pastatytas tiltas ir per Vyslą, kuriuo kariuomenė žygiavo į Žalgirio mūšį. Pirmasis mūrinis tiltas buvo pastatytas Vilniuje 16 a. pabaigoje. 1918 metais paskelbus nepriklausomybę, jau tų pačių metų pabaigoje įkurta Lietuvos plentų valdyba, kuri rūpinosi sausumos keliais ir tiltais. Panevėžio apskrities savivaldybė plentų ir tiltų statybai skyrė ypatingą dėmesį. Pirmiausia reikėjo padaryti gerą įvažiavimą į apskrities centrą. Dauguma anksčiau statytų tiltų buvo mediniai, tik kai kur, dvaruose, prie malūnų užtvankų tiltai turėjo akmenines atramas. Betoninių ir gelžbetonio tiltų visai nebuvo. Pirmaisiais nepriklausomybės metais, trūkstant lėšų, dar buvo statomi mediniai tiltai, vėliau pereita prie gelžbetoninių. Pastatyti Velžio, Raguvos, Paliūniškio, Krekenavos, Miežiškių ir kiti tiltai. Daugelį jų projektavo garsusis apskrities inžinierius, vėliau tapęs susisiekimo ministru Kazys Germanas. Pirmasis medinis su turėklais Piniavos tiltas statytas 1910 – 1911 metais stovėjo prie malūno, buvo senas ir nebesaugus. Tiesiant naująjį plentą, reikėjo ir naujo tilto. Naujasis Piniavos tiltas pradėtas statyti 1938 metais anksti pavasarį. Tilto projektą parengė inžinierius Kazys Germanas. Tilto statybą prižiūrėjo inžinierius Jasinskas, statybos rangovas – Kerševičius, meistras Korsakas. Piniavietis Matas Bliumas, tuo metu dirbęs prie tilto statybos, prisimena, kad statybai reikalingus akmenis vežė iš Bernatonių, Pakuodžiupių, Janališkių kaimų. Smėlį gabeno iš Paįstrio gyventojo Svideskio laukų, žvyrą – iš Knizikevičiaus. Kitas medžiagas gabeno iš Panevėžio. Prie statybos vežikais su savo arkliais dirbo piniaviečiai Vasiliauskas, Juozas ir Matas Bliumai, Jonas ir Petras Bručai ir kitų kaimų gyventojai. Jie daugiausia vežė žvyrą ir smėlį iš Paįstrio. Per dieną suvažinėdavo du kartus, už reisą mokėjo iki 10 litų. Pylimui žemes ir kitas medžiagas vežė taip pat arkliniais vežimais, taip vadinamomis ,,kalamaškėmis“, nes kitos technikos tuo metu nebuvo. Tilto darbininkai dirbo net iš Utenos. Jie buvo apsistoję pas piniaviečius. Tilto atramos polius kalė rankine poliakale, prie kurios dirbo šeši vyrai. Duobės buvo kasamos rankiniais kastuvais, duobėse atsiradusį vandenį išsiurbdavo su traktoriuku dirbęs Alfonsas Gaspariūnas iš Paįstrio. Betoną maišė rankiniu būdu ir arkliais. Paruoštą skiedinį užtraukdavo specialiu vagonėliu. Apmokėjimas už darbą buvo geras, pinigai išmokami kas savaitę. Todėl darbininkai labai stengėsi, dirbo net naktimis. Taip dirbant, Piniavos tiltas buvo pastatytas per gana trumpą laiką. Pradėtas statyti anksti pavasarį, baigtas tų pačių metų lapkričio mėnesį. Tilto statyba kainavo 200000 litų. Į tilto atidarymo iškilmes susirinko daugybė žmonių. Visi norėjo pamatyti autobuso, pirmą kartą pravažiuosiančio nauju tiltu. Prasidėjus karui, rusai traukdamiesi užminavo tiltą. Apie tai sužinojo šaulių būrio vadas Vasiliūnas ir jo dėka tiltas buvo išgelbėtas. 1967 – 1968 metais Piniavos tiltas buvo perstatytas. Statė Panevėžio penktoji kelių valdyba, statybai vadovavo darbų vykdytojas Jonas Muraška. 2003 metais birželio mėnesį buvo paminėtas tilto pastatymo 65-ių metų jubiliejus. Dalyvavo rajono valdžios atstovai, kelininkai, seniūnijos darbuotojai. Iš tilto statytojų gyvena tik vienas – Matas Bliumas, bet jis dėl silpnos sveikatos šventėje nedalyvavo. Jau virš 70 metų gyvuojantis Piniavos senasis tiltas džiaugsmingai sutinka vestuvininkus, stebi išvykstančius ir sugrįžtančius, jis tapo neatsiejama gyvenvietės dalimi, tarsi metraštininku, menančiu daugelį istorijų.


Šaltiniai:

Tarybų Lietuvos enciklopedija.T.4. Vilnius.-1988. P.316

Piniavos tiltas. Parengė Juzėnienė Zina/ Kraštotyrinis darbas.- 2003.