Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (114 balsai)


Prezidentas Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 16 d. Užulėnio kaime, Taujėnų valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Tėvai smulkūs ūkininkai Jonas ir Julija Kartanaitė - Smetonai. Be Antano šeimoje dar augo 3 sūnūs ir 3 dukros.



Namas, kuriame gyveno Smetonų šeima


Jonas Smetona buvo neturtingas ūkininkas, negalėjo leisti savo vaikų į mokslus. Tik gabiausią Antanuką tėvai leido į Taujėnų pradžios mokyklą. Miestelyje buvo mokinių butas, kur su kitais kaimo vaikais gyveno, mokėsi ir žaidė Antanukas. Baigė Taujėnų mokyklą būdamas per 14 metų berniokas. Paskui vienerius metus gyveno ir mokėsi Ukmergėje, ir dar pusę metų Liepojoje. Kiek pasiruošęs, per Kalėdas įstojo į Palangos progimnazijos 3 - ąją klasę. 1893 m. pavasarį baigė progimnaziją. Tų pačių metų rudenį įstojo į Mintaujos gimnazijos 5 klasę. Šioj gimnazijoj jis susipažino su lietuvių gimnazistų būreliu. Lietuviams mokiniams daug įtakos turėjo mokytojo J. Jablonskio šeima. 1896 m. rudenį Smetona buvo 8 klasės gimnazistas, kai išėjo įsakymas katalikams mokiniams maldas kalbėti rusiškai. Tokia neteisybė sujaudino lietuvius, jie atsisakė rusiškai melstis. Dėl to 150 lietuvių, jų tarpe ir A. Smetona buvo pašalinti iš gimnazijos. Vėliau pašalintieji mokiniai gavo leidimą stoti į IX Petrapilio gimnaziją. Smetonai mokantis Petrapilio Universitete, dėl dalyvavimo demonstracijoje jis buvo pašalintas iš Universiteto. Sėdėjo dvi savaites arešto Vibargo kalėjime. 1902 m. baigė Universitetą. Studijuodamas dirbo, kad galėtų susimokėti už mokslą. 1904 m. vedė panevėžietę Sofiją Chadakauskaitę. 1905 m. Vilniuje pradėjo eiti laikraštis „Lietuvos ūkininkas“, kurio vyriausias redaktorius buvo A. Smetona. 1923 m. Lietuvos Universitetas A. Smetoną pakvietė eiti docento pareigas.


A. Smetona studentas

     Darbas politikos srityje

Pirmasis A. Smetonos didesnis žingsnis politikoje buvo, kai jis pateko į Seimą Vilniuje kaip demokratų atstovas. Karo metu Vilniuje susiorganizavo „Lietuvių Komitetas Nukentėjusiems Nuo Karo Šelpti“. Vėliau A. Smetona tapo šio komiteto pirmininku.Nežiūrint į visokias nesekmes, A. Smetonos paraginti lietuviai savo komitetą visokiais būdais rėmė ir jis gan greit pradėjo atstovauti visą Lietuvos kraštą. 1917 m. Vilniuje buvo sušaukta lietuvių konferencija , o Smetona išrinktas į prezidiumą, o paskui į tarybą. Jis rūpinosi valstybės reikalų tvarkymu ir netrukus gavo piniginę paramą iš Vokietijos, važinėjo į Šveicariją, Švediją, Vokietiją Lietuvos nepriklausomybės reikalais. 1918 m. vasario 16 d. A. Smetonai teko garbė paskelbti Lietuvos Nepriklausomybę. Profesoriui A. Voldemarui buvo pavesta sudaryti pirmąjį Ministerių kabinetą Vilniuje. 1919 m . balandžio 4 d. Valstybės taryba Antaną Smetoną išrinko Pirmuoju Lietuvos Valstybės przidentu.



Pirmasis Lietuvos Republikos prezidentas A. Smetona


Respublikos prezidentas tėviškėj


1927 m. „Lietuva“ rašė :„ ...dar du kilometrai iki Lėnų miestelio pastebime, kad abi kelio pusės tankiai iškaišytos žaliais medeliais. Užtat, man ir kitiems palydovams, greitai paaiškėjo, kad Lėnai (Lėnas) yra pono Prezidento tėviškės parapija. Ties Lėnų garbės vartais p. Prezidentą pasveikino Taujėnų viršaitis Petras Auglys : „Labai nudžiugom pamatę Jus mūsų gimtinėj. Mums dar didesnis džiaugsmas, kad čia yra ir jūsų Ekselencijos gimtinė. Mums garbė, kad mes iš savo tarpo turime taip garbingą vyrą, Tautos Vadą , tėvynės mylėtoją. Manau ir Tamstai, Pone Prezidente, malonu šis kampelis lankyti, nes su juo yra surištas Tamstos jaunų dienų atminimas.... Gyvuok, Garbingas Tautos vade, ilgus, ilgus, ilgiausius metus Tėvynės garbei ir džiaugsmui.“ Prezidentas, atsakydamas į nuoširdžius lėniečių sveikinimus, pažymi, kad jis daug metų čia nebuvęs ir maža pažinčių likę. Statoma bažnyčia ir klebonija - visa nauja. Tik pažiūrėjus į miškus, į ežerą, viskas pasidaro artima. Jis didžiuojasi savo tėviške. Prie gimtojo kiemo p. Prezidentą sutinka visi artimieji. Iškilmingiausias momentas p. Prezidento tėviškėj pergyventi, kada ant jo gimtojo namo buvo prikalta marmuro lenta sus parašu : Čia 1874 m. gimęs Lietuvos Nepriklausomybės Kūrėjas Antanas Smetona.

Naudota literatūra:

1. Antanas Smetona, Akiras, Lietuvos miestai ir miesteliai, Nr. 2,psl. 2-19., iliustr.