Poetas Donius Remys

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (1 053 balsai)

Poetas Donius Remys gimė 1925 m. vasario 10 d. Mažeikiuose. Tėvas Mykolas buvo kilęs iš Vilniaus krašto Gervėčių kaimo. Mama Pranciška – ramaus būdo žemaitė. Šeimoje augo trys broliai ir sesuo. Donius buvo jauniausias vaikas šeimoje. Tarp brolių ir seserų buvo nemažas metų tarpas. Jų tėvas 38 metus smetoninėje Lietuvoje dirbo geležinkelio tarnautoju. Mama buvo namų šeimininkė. Mažeikiuose baigė gimnaziją. Dar besimokydamas gimnazijoje pradėjo kurti eilėraščius. Remių šeima, artėjant frontui, 1944 m. pasitraukė į Vakarus: iš Mažeikių – į Liepoją, o iš jos - laivu į Vokietiją. Doniui tebuvo devyniolika. Lietuvoje liko tik vyresnysis Doniaus brolis Bronius, kuris vėliau atsidūrė lageryje Sibire ir ten žuvo. Šeima atsidūrė pabėgėlių stovykloje Bavarijoje, netoli Miuncheno. Ten išbuvo 5 metus, kur po karo studijavo psichologiją ir filosofiją. Dirbo mokytoju Ingolštato lietuvių gimnazijoje, dalyvavo lietuvių skautų veikloje. 1949 m. antroji emigracijos banga Remių šeimą nubloškė į Ameriką, į Čikagą, kur susibūrė gausiausia lietuvių bendruomenė. Savarankiškai lankė anglų kalbos kursus, o vakarais – Čikagos technikos koledžą, kur studijavo elektromechaniką ir dizainą. Baigęs mokslus, dirbo inžinieriumi, o iki pensijos – firmoje „McDonald“, kurioje kūrė prietaisus bei įrangą šios firmos restoranams visame pasaulyje. Darbas paskatino keliauti, dėmėtis svečiomis šalimis. Ši galimybė dar plačiau atsivėrė, išėjus į pensiją. Poetas sakė aplankęs apie 100 pasaulio šalių: domėdamasis senovės indėnų – actekų, majų, inkų – kultūromis skersai išilgai išvagojo Pietų ir Šiaurės Ameriką. Europoje liko neaplankyta tik Albanija ir Andora. Eilėraščius spausdino įvairioje išeivių spaudoje („Aiduose“, „Drauge“ ir kt.). Daug bendravo su išeiviais intelektualais – Stasiu Santvaru, Kaziu Bradūnu ir kitais. 1944 – 1950 metais parašė nemažą eilėraščių, kurių neišbarstė gyvenimo vėjai. Iš jų parengė knygą „Klajūno kelias“. Išleido eilėraščių rinkinius: „Išsipildymo sala“ (1992), „Auksinė vasara“ (1993), „Išlikęs džiaugsmas“ (1994), „Svajonių gėlės“ (1995), „Klajūno kelias“, „Pažinimo gėlės“ (1997), „Laiko riboje“ (1998), „Šviesos klasta“ (2000), „Širdies daina“ (2001), „Laiko vėjas“ (2001). Poezijoje vyrauja meilės, tėvynės ilgesio motyvai. 1991 m. D. Remys buvo suplanavęs kelionę laivu į Kiniją, Indiją, Tanzaniją, tačiau pasiekė garsas apie Lietuvos išsilaisvinimą. 1991 metų sausio 13 dieną poetas buvo Lietuvoje. 1992 metais visam laikui sugrįžo į Lietuvą. Šiuo metu gyvena Palangoje. Kaip sakė pats poetas, Mažeikiuose gyventi jis negalėjo, nes jaunystės ir dabartinio miesto kontrastas toks didelis, jog jaučiasi klajojantis tarp praeities ir dabarties. Donius Remys – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys. Ankščiau dažnai ir noriai dalyvaudavo susitikimuose su skaitytojais. Paskutinius kelerius metus dėl sveikatos būklės jų atsisakė. Žurnale kruopščiai susirašė Lietuvos vietas – jų susidarė 160, - kur pabuvojo susitikimuose ir skaitė savo kūrybą. D. Remys dešimtmetį buvo įsteigęs savo vardinę premiją Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos poezijos šventės nugalėtojui. Lietuvoje poetas savo lėšomis išleido 10 poezijos rinkinių, kurių kiekvieno tiražas – nuo 500 iki 1 tūkst. egzempliorių. D. Remys tikino, jog savo knygų nepardavinėja, tik dovanoja jas poezijos mylėtojams. Lietuvoje už nuopelnus tautos kultūrai D. Remys buvo apdovanotas ne viena premija, o savo 80-mečio proga pagerbtas kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo padėkos raštu.

Poetas Donius Remys. 1994 metai ( nuotraukos autorius nežinomas). Nuotrauka paimta iš Mažeikių viešosios bibliotekos kraštotyros fondo archyvo.


Šaltiniai:

1. Lietuvių literatūros enciklopedija.- Vilnius, 2001.- P. 418.

2. Skiparienė, Rūta. Poetas [mažeikiškis] Donius Remys / redagavo Dangira Undžienė. – Mažeikiai, 2001. - 70 p.

3. http://www.mke.lt/Remys_Donius

4. http://www.pajurionaujienos.lt/index.php?sid=3336&act=exp