Pranas Sližys

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (25 balsai)

1915 - 2004

Pranas Sližys - vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius. Gimė 1915 m. gruodžio 16 d. Traupyje ( Anykščių r.)Traupis

Motina buvo garsi kaimo dainininkė ir giesmininkė. Visi Sližių vaikai buvo muzikalūs, o trys – Pranas, Stasys[1] ir Bronius[2] tapo muzikais profesionalais. Pirmasis Prano mokytojas buvo tėvas, mokęs sūnų muzikos rašto ir vargonuoti. Vėliau vargonuoti mokėsi pas Naumiesčio vargonininką H. Žilinską.


1933 m. savarankiškai pradėjo vargonininkauti Leliūnų (Utenos raj.) parapijoje. Čia suorganizavo apie 60 dalyvių mišrųjį chorą, kurį išmokė sudėtingesnių mišių ir giesmių. Choro giedojimą ir vargonų skambėjimą yra pagyręs Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1934 m. Kaune lankė Konrado Kavecko vadovaujamus vargonininkų-chorvedzių kursus.


1937 – 1941 m. vargonininkavimą ir kompoziciją studijavo Kauno konservatorijoje. Jo dėstytojai buvo žymūs to meto muzikai: Jonas Žukas, Nikodemas Martinonis, Jonas Bendorius, Algirdas Kačanauskas, Juozas Gruodis, Vincas Bacevičius. Studijuodamas dvejus metus buvo „Kauno audinių“ choro chormeisteris, dainavo vyrų kvartete kartu su Stepu Graužiniu, Juliu Duršlioku, Petru Visockiu ir kameriniame chore. 1939 – 1945 m. mokytojavo Ukmergės mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje, vadovavo moksleivių chorams, vargonininkavo Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.

Atvykęs į Vilnių, 1945-1948 m. jis buvo Vilniaus universiteto studentų choro chormeisteris, 1946-1947 m. – Arkikatedros bazilikos vargonininkas. 1948 m. P. Sližys baigė Vilniaus konservatorijos Konrado Kavecko vargonų klasę. 1948-1975 m. jis buvo Vilniaus universiteto akademinio mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas. Šiame chore dainuodavo daugiau kaip 200 merginų ir vaikinų, buvo paruoštas didelis ir įvairus kūrinių repertuaras, surengta apie 600 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dainuota Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje ir Čekoslovakijoje, dalyvauta respublikinėse ir Baltijos respublikų studentų dainų šventėse "Gaudeamus", konkursuose laimėta pirmųjų ir kitų prizinių vietų. Gražia tradicija tapo jubiliejiniai choro koncertai, kuriems dirigentas parengdavo ir absolventų chorą. 1960 m. studentų chorui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kolektyvo vardas.

P. Sližys tuo pačiu metu mokytojavo ir vadovavo chorams Vilniaus miesto mokyklose. Vienuolika metų jis dirbo Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, ten vadovavo vaikų ir vyresniųjų klasių merginų chorams, kuriuos lankydavo iki 200 moksleivių. Merginų choras 1946, 1950 ir 1955 m.respublikinių dainų švenčių konkursuose pelnė antrąsias vietas. 1956-1960 m. jis vadovavo kultūros ir švietimo technikumo merginų chorui. 1957 m. I respublikiniame jaunimo festivalyje-konkurse choras pelnė laureato vardą, o 1959 m. Vilniaus miesto chorų apžiūroje pripažintas geriausiu sostinės meno kolektyvu. 1960 m. respublikinės dainų šventės chorų konkurse merginos laimėjo antrąją vietą. 1948-1952 m. dirbdamas Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje, P. Sližys pirmasis suorganizavo vaikų chorą.


Nuo 1962 m. jis kiek laiko dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1961-1965 m. dirigentas vadovavo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų chorui "Elektronika", kuris irgi savo skambesiu patraukdavo sostinės chorinės muzikos mėgėjus.


1966-1975 m. P. Sližys buvo Vilniaus universiteto Estetinio lavinimo katedros vedėjas, nuo 1971 m. – docentas.

Išėjęs į pensiją, 1977-1983 m. jis vargonininkavo ir vadovavo chorui Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. 1989 m. įkūrė Vilniaus Arkikatedros bazilikos didįjį mišrųjį chorą ir iki 1992 m. jam vadovavo.

P. Sližys buvo 1956, 1958, 1967 ir 1968 m. Baltijos respublikų studentų dainų švenčių "Gaudeamus" Tartu, Rygoje ir Vilniuje dirigentas, jis ir iškėlė idėją rengti tokias šventes. Jis taip pat buvo Vilniaus miesto ir 1960, 1963, 1965, 1970 m. respublikinių dainų švenčių dirigentas, 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas, dainų švenčių rengimo komisijų narys, meno mėgėjų kolektyvų konsultantas.


P. Sližys sukūrė ir harmonizavo nemažai dainų chorams, parašė giesmių ir mišių. Dainos "Gegelė" ir "Gimtinės beržai", taip pat giesmė "O Kristau" yra premijuotos. 1995 m. buvo išleista jo kūrinių rinktinė "Mišios, giesmės, dainos". P. Sližiui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas (1955 m.), jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1995 m.), jam buvo suteiktas Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės nario vardas.


Mirė 2004 m. vasario 15 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniuje.


Vilniaus Arkikatedros Didysis choras, kuriam iki 1991 metų vadovavo vargonininkas, kompozitorius, doc. Pranas Sližys

Šaltiniai

1.http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=340

2.http://lt.wikipedia.org/wiki/Pranas_Sli%C5%BEys

Nuotraukos paimtos iš: http://www.choras.lt/readarticle.php?article_id=796 ir http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2989&kas=straipsnis&st_id=4160


Daugiau informacijos:

1.http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2989&kas=straipsnis&st_id=4160

2.http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/01/04/atmi_01.html

3.http://www.choras.lt/readarticle.php?article_id=159