Rašytojas Rimantas Povilas Vanagas: BŪTI SAVIMI

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (215 balsai)

ONYX: odės šimtamečiams ąžuolams ir liauniems ąžuoliukams, Anykščių šileliui, Puntukui ir visam kraštui pašlovinti, užrašytos anykštėno Rimanto Povilo Vanago Anno Domini 2012-2013 / [Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos mokinių iliustracijos].– Vilnius: Petro ofsetas, 2013.– 48 p.: iliustr.


Antano Baranausko literatūrinės premijos laureatas, rašytojas Rimantas Povilas Vanagas 2013 m. išleido dvi naujas knygas : „ONYX“ ir „ŠVENTOJI MANO DVYNĖ“.


Ne tik malonu paimti knygas į rankas, nes jos labai gražiai išleistos, patraukliai apipavidalintos, bet ir jau atvertus pirmuosius puslapius pajunti tikrąją anykštėnišką dvasią. Nors knygos „ONYX“ anotacijoje rašoma, kad tekstai skirti paaugliams, tačiau ne mažiau jie žavūs ir brandaus amžiaus žmonėms. Autorius skaitytoją patraukia išskirtinai netradicine kūryba, kurioje persipina ir plakatinis patosas, ir humoras. Knygoje pabrėžtinai laisvai eiliuotais tekstais sukurtas Anykščių šilelio ir viso Anykščių krašto vaizdas. Tai odės visam Anykščių kraštui pašlovinti.


Savo iškilminguose lyriniuose eilėraščiuose panaudodamas retesnius žodžius kūrėjas, skatina geriau pažinti ir gimtosios kalbos grožį, įvertinti jos turtingumą. Tarsi tęsdamas poeto Antano Baranausko kūrybos tradiciją, rašytojas R. Vanagas piešia savo gimtojo krašto gamtos panoramą:

Prie Šventosios, ąžuolyne,
Tarp kamienų titnaginių,
Plaikstos rūko debesỹs
Lyg dausų pasiuntinys...
Šydui dar neprasiskleidus,
Kažin kas tankmėj nuaidi,
Pratisu balsu suūkia –
Lyg sužvengia, lyg sumūkia...(17 puslapis )
<...>
Čiužia samanos ir pataisai...
Kas ten žvalgos, uosto, klausos
Lyg žynys ar pėdsekys koksai?
A, tai tik žvitrus berniokas,
Jurzdiko Antanas Baroniokas,
Bet jisai bus Baranauskas,
Ąžuolas visų drūčiausias,
Po jo raštų lapija
Oš visa Anykštija!“
(19-20 puslapiai)


Skaityti knygelę „ONYX“ – tikras malonumas. Juolab, kad joje tiek daug meilės kraštui, kuriame gyveni ir darbuojies.

Onyx* –
Man pats gražiausias
Anykščių kodas,
Kaip pempei kuodas,
Kaip raganai šluota,
Kaip grybui kotas,
Kaip lydžiui šuolis
Patinka man
Šitas senas
Apsamanojęs žodis,
Anykščių
Vardo brolis! “<...>
(6–7 puslapiai)




ŠVENTOJI MANO DVYNĖ: mažoji proza: anykštėnų dailininkų reprodukcijos / Rimantas Povilas Vanagas.– Vilnius: Petro ofsetas, 2013. –104 p.: iliustr.


Antra rašytojo R. Vanago 2013 m. pasirodžiusi mažosios prozos knyga „ŠVENTOJI MANO DVYNĖ“ – iliustruota anykštėnų arba su Anykščiais susijusių dailininkų kūrinių reprodukcijomis. Rašytojo tekstus papildo Kolumbijoje gyvenančios tapytojos ir skulptorės Nijolės Sivickas de Mockus, Vokietijoje įsikūrusio savamokslio menininko Broniaus Pajarsko, tarptautinio garso meistrų: Antano Žukausko, Romualdo Inčirausko, Arvydo Šaltenio, Ingos Dargužytės ir kitų meninės iliustracijos.


Iš kiekvieno knygos puslapio sklinda ir ryški meno šviesa, ir gili žodžio mintis, stipri jausmo galia, ir gyvenimiška patirtis. Rašytojo tekstai – kaip Šventasis Šventosios Raštas, gyvi ir veiksmingi, prasiskverbia iki pat sielos gelmių, iki sąnarių ir kaulų smegenų, iki širdies. Pajunti, kad ašara suvilgo akis – ar iš liūdesio, ar iš džiaugsmo. Nesupranti priežasties – nes taip viskas tikra. Garsiai mintimis pasidalini su kolege. Pasirodo, ir ji skaitydama knygą jaučia tą patį: gražu, tikra, gera, nepakartojama. Ne kiekvienam kūrėjui tai duota, o rašytojas tai turi – plunksnos galią ir žodžio skvarbą, jausmo gilumą ir emocijos sklaidą.


„ <...>Jei pažvelgtumėte į mano širdį, joje pirmiausia pamatytumėte Šventąją – slėnį su gyvais medžių rašmenimis ir pulsuojančia vandens gysla, su kasdiene nuojauta, kad esu ne vienas, Šventoji – mano dvynė.
Aš nenoriu pasisavinti to, ką labiausiai myliu. Nei aš, nei mano karta niekuo ne geresni už ankstesnius anykštėnus, taip pat geidusius amžinai grožėtis šia dangaus dovana. Taip sakau tik todėl, kad tikiu: nepaisant laikinumo, gyvybės trapumo, negali numirti peizažas, už kurį nieko mielesnio pasaulyje neregėjau.
..“ (93 puslapis)


Myli rašytojas ne tik Šventąją... Ne mažiau meilės jis skiria gimtojo krašto žmonėms, domisi jų likimais – sielvartauja dėl kiekvieno, atjaučia. Neatsiejamas nuo anykštėnų ir jo gyvenimas, jo būtis. Ir čia jis tarsi dvynys, o tekstai – tarsi maža išpažintis, tarsi puslapiai iš dienoraščio. Toks tikras ŽODŽIŲ ŽAISMAS! Tai tekstas iš knygos:


„Kas aš esu? Niekas, absoliutus niekas, – už mane reikšmingesnis net rašalas, kuriuo rašau: antai brūkšteliu plunksnele – ir popieriuje šis tas lieka. O kai pėdinu smėlėta jūros pakrante ar miško žole, mano pėdsakai bemat išgaruoja vėjy.
Todėl ir sakau, jog viso labo tesu plaštakė, lašalas, pragaištingai besiglaudžiąs prie gatvės žibinto. Nieko nepadarysi, negaliu gyventi ilgiau, nei man skirta – ir negaliu nepasiduoti šviesos traukai, tokia jau lemtis. Tiktai kartais susimąstau: kas gi tasai žibintas? Ar tikrai tas, dėl kurio verta atiduoti vienintelę savo dieną?...

O kai kada – tai būna labai retai – pasijuntu besąs lašas. Stalagtito lašas, drėgname požemy kybąs ant lubų, kad po milijonų metų virsčiau dar milijonus metų gyvensiančia akmenine žvakele. Šitaip galvodamas, pasijuntu besąs didis ir amžinas. Tiesą pasakius, tokie ir esam, tik dažniausiai nenorim būti kažkieno dalele, – jei būti, tai tik savim ir iškart viskuo!
Ir smagiai pliaukšteliu sau per kaktą: tai mat!“


Gebėjimas būti savimi – tai pergalė prieš ribotumą. Tai išsilaisvinimas nuo stereotipų ir visuomenės gniaužtų. R. W. Emerson rašė: „Visuomenėje labiausiai vertinamas prisitaikymas. O jo priešybė - pasitikėjimas savimi. Vertinama ne tikrovė, o vardai ir papročiai. Vienintelė tiesa yra tai, kas atitinka mano nuostatas; vienintelė netiesa yra tai, kas joms prieštarauja. Mes nesame svyruojantys gluosniai - mes galime ir turime būti laisvi. Mokydamiesi tikėti savimi, įgyjame naujų galių".


Rašytojui R. P. Vanagui ir gyvenime, ir kūryboje pavyksta BŪTI SAVIMI...

http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Vanagas_Rimantas_%E2%80%93_Lietuvos_ra%C5%A1ytojas,_poetas,_%C5%BEurnalistas,_vert%C4%97jas,_redaktorius


Audronė BEREZAUSKIENĖ
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja