Radeikių biblioteka

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (12 balsai)

Utenos rajono Radeikių biblioteka įkurta 1967 m. rugpjūčio mėn. Vinco Jakubausko namuose. Joje dirbo Vytautas Misiukas.

Bibliotekininkas rūpinosi ne tik biblioteka, bet ir aktyviai dalyvavo saviveikloje, organizavo renginius, išvykas. 1972 m. bibliotekos fondas siekė 3352 egz., o skaitė 258 skaitytojai. Vėliau biblioteka buvo perkelta į kitas patalpas – į keturbučio pastato vieną kambarį.

1976 m. bibliotekoje pradėjo dirbti Stasė Kišūnienė. 1988 m. biblioteka persikėlė į naujas patalpas, kuriose buvo kultūros namai ir Radeikių kolūkio kontora. Tačiau džiaugtasi neilgai: prasidėjus pertvarkai, 1991 m. kolūkis iširo, kontora buvo panaikinta, pastate atjungtas centrinis šildymas. Patalpas buvo bandoma šildyti elektra.

Apie šį laikotarpį prisiminimuose Stasė Kišūnienė rašo:

„Nuo vaikystės labai mėgau knygas, todėl visada svajojau dirbti su knyga. Kai 1976 m. Stefanija ir Vytautas Misiukai išsikėlė į Sudeikius, tarp kitų kandidatų tapti bibliotekininke buvo pasiūlyta ir man. Kadangi tuo metu buvo dar įskaitomas nepilnas aukštasis išsilavinimas, bibliotekininko vietą laimėjau ir 1976 m. rugsėjo 26 d. pradėjau dirbti. Biblioteka tada veikė prie kolūkio kontoros (keturbučiame name) 16 kv. m. kambaryje. Jokių pagalbinių patalpų nebuvo, todėl pasenusius laikraščius ir žurnalus laikiau lentynose koridoriuje, kad nekristų skaitytojams į akis pageltusi nuo saulės ir pro kiaurą stogą varvančio vandens spauda. Nuo prėjimo tako uždengiau lovatiese. Kai pastebėjau tekantį stogą, tose vietose padėdavau skardines nuos silkių ar šiaip kokius indus. Atėjus į darbą išpildavau. Patalpa praplatėjo, kada išgriovė malkinį pečių ir įvedė centrinį apšildymą. Nuo tada dirbau šiltai, bet labai vargau su knygų fondu: Knygų skaičius augo, o patalpos tos pačios, todėl knygas dėjau virš lentynų, o vienodo pavadinimo - užkišdavau už knygų. Vienas skaitytojas radęs užkištą knygą (labai skaitomą), įsižeidęs pasakė: “Ar ir knyga tapo deficitu, jeigu ją slepiate”. Nebeprisimenu, kaip jam paaiškinau, bet labai ambicingas skaitytojas į biblioteką metus nebeatėjo. Vėliau sugrįžo. Kai gavau butą tame pačiame name, nevertingas knygas nešdavau namo į spintą, o jei prireikdavo - bėgdavau namo jų atnešti. Kai antrame aukšte atidarė mokyklą, smalsūs vaikai koridoriuje buvusią spaudą dažnai išversdavo. Atėjus į darbą reikėjo susitvarkyti ir tą fondą. Važiavo komisijos ir nustatė, kad biblioteka labai ankšta, nėra nei kur parodas rengti, nei kur patalpinti kraštotyrinę medžiagą. J. Uborevičiaus kolūkio valdyba nutarė statyti kolūkio kontorą ir kultūros namus, o juose įrengti ir biblioteką.

1988 m. vasario mėnesį persikėliau į naujas patalpas. Iš centrinės bibliotekos gavau naujas lentynas, naujus baldus, radijo imtuvą, magnetofoną su garso kolonėlėmis. Magnetofonu neilgai džiaugiausi, nes per rinkimus rinkimų komisijos pirmininkas paprašė magnetofono (rinkimų komisijoje buvau ir pati), o kažkieno nesąžiningos rankos išsuko labai reikšmingą detalę ir po to jis nebeveikė.

Naujose patalpose buvo trejus metus buvo šilta ir jauku, užteko erdvės. Vėliau buvo šildoma tik tol, kol kolūkio kontora dirbdavo, o nuo 1992 m. visai atjungė šildymą. Pasišildydavau tik elektrine plytele, ant kurios žmonės virdavo valgyti. Ir tai dažnai žiūrėdavau pro langą, ar neateina kas nors iš elektros tinklų ar gaisrinės, nes už tokį šildymąsi buvo baudžiama. Nekūrenamoje bibliotekoje žlugo dar viena mano svajonė – įrengti pasakų herojų kampelį. 1991 m. vasarą su skaitytojais vaikais pasirinkom mylimiausių pasakų veikėjus ir planavom per žiemą juos pasiūti. Liuda Šimonelytė jau buvo pradėjusi piešti dekoracijas ant sienų, būtų padėjusi siūti ir veikėjus.

Pradėjusi dirbti vis galvodavau apie skaitytojus, ar jiems tiksiu, ar jie mane supras. Labai naudingų ir nuoširdžių patarimų davė Sudeikių bibliotekos bibliotekininkė Aldona Zabulienė. Ji vieną dieną man pasakė: “Skaitytojų turėsi tiek, kiek sugebėsi išlaikyti jų paslaptį. Jeigu neplepėsi be reikalo, jie ateis kai bus linksma ir kai bus liūdna”. Tai auksiniai žodžiai, Vienai jaunai merginai net laišką parašiau mylimajam. Ji knygų neskaitydavo, bet atsidėkodama už paslaugą, ateidavo pasikeisti, o vėliau pradėjo ir skaityti. Pirmiausia pasakas, paskui lengvesnio turinio romanus.

Turėjau ir labai žingeidžių skaitytojų: Robertas Zabukas mėgdavo filosofines knygas, knygas apie žymius valstybės veikėjus, gilinosi į gamtos paslaptis. Ieškant knygų jam rūpimais klausimais pasitarnaudavo tarpbibliotekinis abonementas ir vieningas centralizuotas knygų fondas. Tarp geriausių skaitytojų buvo: Teofilis Kazokas, Laima Grižienė, Zofija Ramelienė, Veronika Leleikienė, Genovaitė Gruodienė, Aldona Martinėnienė, Antanina Vapsvienė ir kt. Patys geriausi skaitytojai - vaikai. Žiemos vakarais garsiai skaitydavome pasakas, mokykla paskolindavo diafilmų aparatą, tai žiūrėdavome iki darbo pabaigos. Vienas įdomiausių buvo “Nu, zajec, pagodi!” („Na, kiški, palauk!“) - tą filmuką turėjau pati nusipirkusi, kitus paskolindavo mokykla arba patys vaikai atsinešdavo. Tai daugelį vaikų paskatindavo pasiimti ir mėgstamų knygelių. Vasarą organizuodavome linksmųjų – išradingųjų klubą su žaidimais ir atrakcionais. Sutartą knygelę skaitydavome visi, sudarydavome dvi komandas ir jos turėjo atsakyti į mano pateiktus klausimus. Laimėdavo ta komanda, kuri surinkdavo daugiausiai taškų. Prizai – saldainiai. Nugalėtojai jų gaudavo daugiau, kita grupė mažiau - pralaimėjusių nelikdavo. Visokių klausimų prisigalvodavo ir patys vaikai, užduodami vienas kitam. Nors pasitaikydavo ir išgalvotų pasakų herojų, bet tik pritardavau jų savarankiškumui. Aktyviausios mažosios skaitytojos - Inga Gilytė, Daiva ir Jolanta Martinėnaitės, Reda Skvarčinskaitė, Žydrė Kanapeckaitė, Aistė Tarutytė. Zenonas Gasiulis skaitydavo knygas tik technikos ir elektronikos klausimais, tokių fonde buvo labai mažai. Vaikams ir jų mamoms labai patikdavo parodos, skirtos Motinos dienai. Iš lauko ir darželio gėlių kurdavome puokštes, ir prie jų parašydavome linkėjimus bei padėkas savo mamoms. Kai kurie vaikai minčių ieškodavo knygelėse, kai kurie ir patys labai gražiai sukurdavo, o visa tai apipavidalindavo Inga Gilytė. Aš manau, kad buvo pačios nuoširdžiausios parodos, suartinančios šeimos narius. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Velykoms ruošdavome margučių parodas, kur labai gražiai nudažydavo Asta Lukauskaitė, Giedrė Grižaitė ir Justina Varnaitė. Čia daug patarimų ir rankų šilumos įdėdavo jų mamos. Deklamuodavo eilėraščius, pasakodavo ką skaitė apie margučius, kaip juos dažė. Po to vykdavo margučių ridinėjimo varžybos.

Organizuojant renginiais suaugusiems, labai padėdavo moterų taryba: Anelė Mažliokienė ir Palmira Gilienė, kai atidarė kultūros namus – visuomet mielai prisidėdavo Irena Šakalytė – Bagužinskienė. Buvo net pasiūlyta susitikimai su rašytojais, bet jų atsisakėme, nes susirinkdavo tik 15 – 16 dalyvių. Todėl nutarėme tuos žmones nuvežti į centrinės bibliotekos renginius. Kolūkio valdyba tam skirdavo autobusą. Aktyviausi buvo Leokadija ir Kazimieras Misiūnai, Palmira ir Juozas Giliai, Genovaitė Lagūnienė, Antanina Vapsvienė ir kiti. Dažniausiai veždavo Petras Zaranka, kuriam irgi patikdavo literatūriniai vakarai. Bibliotekos renginiuose eiles dažnai skaitydavo Viktorija Pakalnytė, Vilma ir Roma Zabukaitės, Danutė Vilutytė, Rita Mecelicaitė, Kęstutis Mecelica, Ričardas Tuskenis ir Danutė Būgienė, kuri net rajono skaitovų konkurse užėmė antrąją vietą. Labai žmonės mėgdavo intermedijas, o gražiausiai jas atlikdavo Genovaitė Lagūnienė, Stasė Lukauskienė ir Antanina Vapsvienė. Pasirinkdavome kokią juokingą humoreską ir ją suvaidindavome. Labai mielas darbas buvo rengti rašytojų jubiliejines parodas. Stengiausi pagal turinį panaudoti iliustracijas, reprodukcijas, albumus, nuotraukas, kurių paskolindavo Utenos kraštotyros muziejus, turėjau ir vietinių nuotraukų. Už paruoštą parodą “Už gimtą žemę, už gimtą Tėvynę” rajone laimėjau trečią vietą. Nemėgstamos būdavo politinės ir ateistinės parodos. Dėl viso pikto, kad tikrintojams būtų ką parodyti, parodą ateistine tema turėdavau pasiruošusi stalčiuje.

Ketvirtadieniais teko dirbti su kolūkyje gautomis “Mokslinio tiriamojo instituto” išleistomis knygomis ir brošiūromis. Jas reikėjo kataloguoti, sudaryti informacinius sąrašus, vesti bibliografines apžvalgas. Vyriausi specialistai labai domėjosi šia literatūra, gerąją patirtį išanalizavę pagal esamas sąlygas pritaikydavo žemės ūkio gamyboje, technikoje, ekonomikoje. Gal todėl ir mūsų kolūkis buvo vienas stipriausių rajone. Su nauja literatūra susipažindavo kolūkio pirmininkas V. Repečka ir ją nukreipdavo atitinkamam specialistui, o iš jų reikalaudavo ataskaitos, kaip pritaikoma teorija praktikoje. Atėjus laikui atsisveikinti su mylimu darbu, džiaugiausi, kad biblioteką perdaviau į darbščias Vilmos Gasiulienės rankas.“

1992 m. bibliotekoje pradėjo dirbti Vilma Gasiulienė, prieš tai dirbusi Pakalnių bibliotekoje. 1997 m. pradžioje bibliotekos fonde buvo 8257 egz. spaudinių, prenumeruojami 29 pavadinimų periodiniai leidiniai. Bibliotekos paslaugomis naudojosi 230 skaitytojų. 2001 m. vasario mėnesį dėl blogų darbo sąlygų biblioteka persikėlė ir įsikūrė privačiose 27,13 m2 Janinos Gasiulienės patalpose. Čia biblioteka veikia iki šiol. 2002 m. kovo 1 d. susikūrė vaikų klubas “Pramuštgalviai”, kurį sudarė 14 įvairaus amžiaus moksleivių. Klubo nariai – aktyvūs bibliotekos organizuojamų renginių pagalbininkai ir iniciatoriai. Vaikai lankėsi J. ir M. Sinių vaikų bibliotekoje, Daugailių bibliotekoje atidarytame viešame interneto centre „Langas į ateitį“, jau tradicija tapo paskutinę vasaros savaitę išvažiuoti į dviračių žygį po apylinkes: Ruklius, Maneičius, Sudeikius... Klubiečiai talkininkavo tvarkant Radeikių pušynėlį. Aktyviausi klubo nariai – Asta Lukauskaitė, Indrė Kondrotaitė, Inga Rastenytė, Vilija Lukauskaitė, Tadas Gasiulis. Bibliotekininkė Vilma Gasiulienė – liaudies tradicijų puoselėtoja. Kartu su pagalbininkais organizuoja Advento vakarones, Užgavėnių, Velykų šventes. Daugiausia susidomėjimo sulaukė 2002 m. vykusi vaikų pagamintų kaukių paroda „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ bei popietė suaugusiems “Lietuvių tautos papročiai ir tradicijos“, 2004 m. kovo mėn. - Kaziuko mugė, kurioje dalyvavo radeikiškiai: muzikantas ir dailininkas Tadas Šilko, mezgėja ir sodų gamintoja Genutė Lagūnienė, verpėja Janina Gasiulienė. 2004 m. rugsėjo mėn. - popietė vaikams „Dagotuvės” (dygimo šventė) ir kitos. Radeikiuose nėra mokyklos, todėl bibliotekininkei sudėtingiau su jaunaisiais skaitytojais dalyvauti bibliotekoms skirtuose konkursuose ir akcijose. Nepaisant to, septyni moksleiviai 2002 m. dalyvavo Utenos viešosios bibliotekos Europos informacijos centro organizuotame vaikų piešinių konkurse “Aš – europilietis”. 2003 m. Erika Maigytė ir Gintarė Šakalytė dalyvavo J. ir M. Sinių vaikų bibliotekos rengtame konkurse “Aš rašau knygą”, kuriame Erika tapo laureate. Į susitikimus su skaitytojais kviečiami įdomūs žmonės: 1997 m. vyko susitikimas su Utenos literatais – Audrone Misiukaite - Driskiuviene, Rūta Jonuškiene, Mindaugu Stundžia. 2000 m. birželio mėn. Vaikutėnų pagrindinės mokyklos moksleiviai parodė Tėvo dienai skirtą programą - mini spektaklį „Gyvenimo kelias”, kurį režisavo mokyklos socialinė darbuotoja J. Kelevišienė. 2004 m. balandžio mėn. popietėje “Žiemos džiaugsmus prisiminus”, dalyvavo viešnia iš “Tele bim bam“ kompanijos Almantė Juškaitė, kuri svečiavosi Laplandijoje. 2005 m. vasario mėn. paskaitą apie papildus skaitė konsultantė, studijuojanti Maskvoje, Stasė Petrauskienė. 2005 m. biblioteka laimėjo informacinės visuomenės plėtros komiteto skelbtą konkursą “Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse”. Bibliotekoje yra trys kompiuteriai su interneto prieiga, spausdintuvas. Šiuo metu bibliotekoje skaito 165 skaitytojai, fonde yra apie 5500 knygų. Šiuo metu aktyviausi bibliotekos skaitytojai – Palmira ir Juozas Giliai, Aldona Gražytė, Zofija Ramelienė, Asta Lukauskaitė, Boleslovas Šavalinskas iš Latviškių k. Radeikių bibliotekos skaitytojai dėkingi Birutei ir Algiui Sirvydžiams iš Rokiškio, radeikiškiams Aurelijai ir Andriui Mackoniams, Zitai Railienei iš Vilniaus už padovanotas knygas, Sonatai Gruodytei, Audrai Guigaitei, Elenai ir Jonui Šimonėliams už dovanojamus periodinius leidinius, Dianos Aliu individualios įmonės darbuotojams už renginių rėmimą.

Šaltiniai

1. Radeikių bibliotekos metraštis, 1998 – 2006. Saugomas Radeikių bibliotekoje.

2. Buvusios Radeikių bibliotekininkės Stasės Kišūnienės prisiminimai. Saugomi Radeikių bibliotekoje.