Rimša Vytautas – mokslininkas bibliotekininkas, bibliografas, pedagogas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 179 balsai)
Vytautas RIMŠA (Nuotrauka iš asmeninio archyvo).

[1] Pasaulio anykštėnų bendrijos tinklapis.


Anykščių kraštas išaugino daug rašytojų, poetų, dailininkų ir kitų sričių žymių asmenybių. Apie juos parašyta gausybė knygų, straipsnių periodiniuose leidiniuose. Tačiau nedaug skaitytojų žino apie nusipelniusius šio krašto bibliotekininkus, bibliografus, jų gyvenimą bei darbus. Šios profesijos atstovų veikla nemažiau reikšminga, reikalinga visuomenei bei įdomi. O tokių žmonių, kilusių iš Anykščių krašto, yra. Vienas jų – mokslininkas bibliotekininkas, bibliografas, kultūros puoselėtojas, pedagogas ir visuomenininkas Romualdas Vytautas Rimša.

Turinys

Takelis į mokslus

Gimė V. Rimša 1937 m. balandžio 26 dieną Svėdasų [2] valsčiaus Sausalaukės vienkiemyje, [3] Anykščių rajone. 1945 –1953 m. mokėsi ir baigė Svėdasų vidurinės mokyklos (dabar Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija) aštuonias klases. Mokslus tęsė Vilniaus bibliotekiniame technikume, kurį baigęs, 1956 metų vasarą pradėjo dirbti Pagėgių rajoninėje bibliotekoje. 1957-1959 m. pirmoje pusėje buvo jos vedėjas. 1959-1964 m. Vytautas mokėsi ir baigė Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) Istorijos-filologijos fakultetą ir įgijo mokslinio bibliotekininko-bibliografo specialybę.

Profesinė ir mokslinė veikla

Žinių troškimas skatino bibliotekininką nuolat gilinti savo žinias, tobulėti ir kelti kvalifikaciją. 1973-1974 m. V. Rimša lankė VVU Filosofijos ir Užsienio kalbų katedrų vakarinius kursus, skirtus aspirantams, ir išlaikė filosofijos bei vokiečių kalbos kandidatinius egzaminus. 1976 m. savarankiškai pasirengęs, Sankt Peterburgo (buv. Leningrado) kultūros instituto Pedagogikos ir Bibliotekininkystės katedrose išlaikė kursų „Aukštosios mokyklos pedagogika“ ir „Šiuolaikinė bibliotekininkystės teorija ir praktika“, skirtų aspirantams, kandidatinius egzaminus. 1976–1979 m. neakivaizdžiai mokėsi Sankt Peterburgo (buv. Leningrado) kultūros instituto, 1981-1985 m. – VVU Mokslinės informacijos katedros aspirantūroje ir baigė visą šio mokymų kursą, parašė disertaciją, kuri buvo apsvarstyta ir VVU Mokslinės informacijos katedros Mokslinės tarybos posėdyje teigiamai įvertinta. Tačiau disertacijos negynė, nes versti ją į rusų kalbą, redaguoti rusišką mokslinės kalbos stilių ir gaišti tam be galo daug laiko nebematė prasmės, o būdamas nepartinis, neįžvelgė ir aiškios savo mokslinės bei socialinės veiklos, kaip tituluoto mokslininko, tolimesnės perspektyvos. Kita vertus, mokslai jau buvo baigti, liko tik formalus jų įforminimas. Tam kaip tik ir pritrūko laiko, nes atsirado įdomesnių darbų. 1971-2001 m. Vytautas stažavosi Baltarusijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Kazachstano, Kirgiztano, Latvijos, Moldavijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Rytinės (buvusios Demokratinės) bei Vakarų Vokietijos respublikų bibliotekose. 1978 m. mėnesį kėlė kvalifikaciją Kultūros darbuotojų tobulinimosi institute Maskvoje, 1981 m. 1986 ir 1988 m. mokėsi Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute Vilniuje, 1992 m. Talino pedagoginiame institute baigė JAV ir Didžiosios Britanijos specialistų surengtus kursus „Vadybos pagrindai“. 1996 m. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre baigė mokymą „Vadovas šiandien“. 1997 m. mokėsi Didžiosios Britanijos specialistų Vilniuje surengtuose kursuose „Bibliotekų vadyba“ ir kt. Kvalifikacijos kėlimo sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, bet norime paminėti darbus, kuriuose gabus bibliotekininkas pritaikė savo įgytas žinias. 1962-1963 m. jis dirbo Vilniuje Valstybinio pedagoginio instituto bibliotekoje bibliotekininku, 1963-1966 m. – Vilniaus plastmasinių dirbinių gamyklos Naujos technikos ir informacijos skyriaus vyresniuoju techniku – techninės bibliotekos vedėju, 1966-1967 m. – Valstybinės respublikinės (dabar Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo) bibliotekos Mokslinio metodikos skyriaus vyresniuoju redaktorium. 1967-1971 m. Kultūros ministro įsakymu V. Rimša buvo paskirtas Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoju, o 1971-1973 m. dirbo šios bibliotekos direktorium. Nuo1973 m. iki 1977 m. jis dirbo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos (LNB) Mokslinio metodikos skyriaus vyresniuoju redaktorium. Nuo 1977 m. pradžios iki 2002 m. vidurio dirbo minėtos bibliotekos Mokslinio tyrimų skyriaus vedėju.

Darbo diena LNB Moksliniame tyrimų skyriuje. Skyriaus vedėjas Vytautas Rimša ir vyriausioji bibliotekininkė Nijolė Bliūdžiuvienė (1998 m., Viliaus Jasinevičiaus nuotrauka).


Martyno Mažvydo bibliotekoje Vytautas išdirbo, neskaitant minėtos pertraukos, 28 metus. Čia su kolegomis atšventė jis kelis savo darbo bei gimtadienių jubiliejus.


V. Rimšos 50-metis LNB. Sveikina Vaikų literatūros skyriaus vedėja Vanda Stankevičienė, šalia sėdi žmona su sūnumi Juozu. (1987 m., nuotrauka iš asmeninio archyvo).


Nuo 2006 m. V. Rimša yra Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vyresnysis bibliografas.[4]

Buvusios bendradarbės Nijolė Bliūdžiuvienė, Stasė Bušmienė ir Vilinė Cicėnienė straipsnyje „Nesustojantis pusiaukelėje“, skelbtame 1997 m. birželio mėnesio žurnale „Tarp knygų“ apie savo kolegą rašė: „Nedaug vyrų renkasi bibliotekininko profesiją, bet dar mažiau jai paskiria savo gyvenimą. Vienas tokių – bibliotekininkas iš pašaukimo – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslinio tyrimų skyriaus vedėjas Vytautas Rimša. <...> Į bibliotekininkus jį atvedė žinių troškimas, meilė knygai, kurią jis, jauniausias iš septynių brolių, išsiugdė skaitydamas kartu su broliais ir savo tėvelio paskatintas siekti mokslo.<...> Dirbdamas Moksliniame tyrimų skyriuje V. Rimša yra sudaręs, suredagavęs ar recenzavęs per 30 knygų. Jo iniciatyva pradėti leisti Nacionalinės bibliotekos teminiai mokslo darbų rinkiniai, kurių daugelį jis pats yra sudaręs.<...> Jis parengė daugybę mokslinių pranešimų ir skaitė įvairiose mokslinėse konferencijose, seminaruose, simpoziumuose, vykusiuose ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Indijoje ir kitose Europos ir Azijos šalyse“. 1

Labiausiai V. Rimša domėjosi bibliotekų darbo mokslinio organizavimo, norminimo ir vadybos; bibliotekininkų profesinio pasiruošimo ir kvalifikacijos kėlimo; Lietuvos gyventojų skaitybos tyrimų istorijos, būklės ir metodologijos bei metodikos; skaitymo sociologijos ir psichologijos; profesinės kalbos kultūros ir terminologijos tyrimo bei norminimo problemomis. Jis dalyvavo bendruose bibliotekininkystės problemų tyrimuose: „Ekspertų nuomonė apie bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimą“, „Lietuvos mokytojų informaciniai poreikiai ir jų tenkinimas“ ir kt. Surengė savarankiškų tyrimų: „Lietuvos darbininkų jaunimo skaitymo poreikiai bei jų tenkinimas bibliotekose“, atliko natūralų mokslinį eksperimentą – informacijos-kvietimo laikraštyje įtaka Vilniaus gyventojų apsilankymams viešosiose (tuo metu – masinėse) bibliotekose bei naujų skaitytojų į bibliotekas telkimo intensyvumui – ir apibendrino bei paskelbė jo duomenis ir kt. Tyrė taip pat Lietuvos gyventojų skaitybos istoriją ir jos raidos tendencijas, kai kurių periodinių leidinių („Čekija ir Lietuva“, „Tarybinė mokykla“ bei kt.) tematikos populiarumą skaitytojams, buvo laikinosios tyrimo darbo grupės „Knygų panauda bibliotekose“ vadovas. 2002 m. LATGA-A užsakymu, su šia grupe tyrė nacionalinės grožinės literatūros panaudojimą Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bei Birštono miesto bibliotekose ir pan.

Laikina mokslinio tyrimo darbo grupė Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. Jos vadovas V. Rimša sėdi viduryje. (2002 m., nuotrauka iš asmeninio archyvo).

Knygos ir kiti leidiniai

Profesinėje veikloje bei mokslinių interesų srityje būtina paminėti V. Rimšos profesinius leidinius. Iš viso jis parašė 17 knygų (iš jų 7 su bendraautoriais). Tarp jų – 1971 m. „Darbas su technine literatūra masinėse bibliotekose“, 1980 m. „Skaitymo tyrimai Lietuvoje: 1918-1978 metai“, „Bibliotekų vaidmuo ugdant ir tenkinant darbininkų jaunimo profesinius ir dvasinius poreikius: tyrimų programa ir metodika“, 1983 m. „Viešųjų bibliotekų 1970-1982 m. mokslinė veikla: referatinė apžvalga“, 1987 m. „Lokaliniai skaitybos tyrimai: organizavimas ir metodika“. 1989 m. „Lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raida ir tvarkyba: nuo ištakų iki 1989 m. (su Aukse Ralyte), 1997 m. „Knygotyra: enciklopedinis žodynas“ (su kitais bendraautoriais), 1998 m. „Mokslinės ir viešosios Suomijos bibliotekos“, 1999 m. „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas: sąs. 4. Bibliotekos fondai“ (su Nijole Bliūdžiuviene) ir kt.

V. Rimšos parašytos knygos.


1997 m. jis ir pradėjo leisti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo darbus (metininkus) „Bibliotekininkystė“. Iki 2001 m. imtinai sudarė (ar/ir suredagavo) bei išleido 5 šio leidinio tomus.


Bibliotekos mokslo darbų metininkai „Bibliotekininkystė".


Šalia viso to, V. Rimša yra sudaręs 10 teminių mokslo darbų, mokslinių straipsnių ir kitų rinkinių; parengė 6 profesinius leidinius; sudarė ir suredagavo 10 mokslinių ir metodikos knygų; suredagavo 12 leidinių; o dirbdamas redaktorių kolegijose – 16 knygų.

V. Rimšos sudarytos knygos.


Keletą metų normindamas bibliotekininkystės ir bibliografijos profesinę lietuvių kalbą, V. Rimša (pats ir su bendraautoriais) parengė ir išleido 5 lietuvių bibliotekininkystės ir knygų leidybos terminų standartus. Iš viso vienaip ar kitaip yra įtakojęs 58 profesinių leidinių pasirodymą.


V. Rimšos redaguoti leidiniai.


Nauja mokslininko bibliotekininko Vytauto Rimšos knyga


Mokslininkas bibliotekininkas Romualdas Vytautas Rimša išleido naują knygą „VILNIAUS APSKRITIES ADOMO MICKEVIČIAUS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS ISTORIJA.“ I tomas (2009 m.). Tai Vilnijos krašto bibliotekų veiklos bibliografijos rodyklė, kuri bus naudinga tiems mokslininkams, žurnalistams ir kitiems asmenims, kurie domisi šios bibliotekos ar pavienių jos veiklos sričių raidos tendencijomis. Ji taip pat bus gera literatūros šaltinių bazė autoriams, pradedantiems Rytų Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų veiklos tyrimus ar kitus mokslinius darbus. Čia jie ras 1950-2009 m. paskelbtų archyvinių dokumentų savo darbų istoriografijoms rašyti.

Knyga skirta ir gausiam specialistų praktikų būriui: profilinių katedrų dėstytojams, doktorantams, bibliotekininkams, bibliografams, kraštotyrininkams ir kitiems bibliotekų darbuotojams. Ja galės pasinaudoti Vilniaus universiteto studentai mokymosi užduotims atlikti.


Knygos išleidimą parėmė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Vilniaus apskrities Viršininko administracija.

Bibliotekininkystės mokslo žinių ir bibliotekų darbo patyrimo skleidėjas

V. Rimša daug dirbo populiarindamas mūsų šalies bei užsienio visuomenei Lietuvos respublikos bibliotekininkystės mokslo (teorijos bei praktikos), taip pat bibliotekų praktinės veiklos pasiekimus bei darbo patirtį, ypač Lietuvoje atliktų mokslinių skaitybos tyrimų, bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros profesinės kalbos norminimo bei lietuvių kalbos terminų standartų rengimo rezultatus.

Jubiliejinėje LNB konferencijoje V. Rimša skaito pranešimą apie LNB mokslinių tyrimų raidą. (1979 m., nuotrauka iš asmeninio archyvo).


1965-2008 m. lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis jis parengė daugiau kaip100 mokslinių pranešimų, kuriuos skaitė šalies bei daugelio užsienio valstybių nacionalinėse bei tarptautinėse mokslinėse ir praktinėse konferencijose, forumuose, simpoziumuose ir seminaruose, aktyviai dalyvavo daugelyje profesinių diskusijų.


V. Rimša skaito pranešimą Latvijos NB ir UNESCO tarptautinėje konferencijoje Rygoje apie okupacinės valdžios cenzūrą Lietuvos bibliotekose. Prie stalo sėdi vadovai Genadijus Vasilevičius (Vokietija) ir Silvija Lininia (Latvija). (2000 m., nuotrauka iš asmeninio archyvo).


Mokslininkas bibliotekininkas V. Rimša paskelbė daugiau kaip 400 straipsnių, informacijų ir knygų recenzijų profesiniais, kultūros, švietimo bei kitais klausimais. Iš jų – per 50 užsienio kalbomis. Jo publikacijos buvo spausdinamos leidiniuose: „Anykšta“ (iki 1990 m. – „Kolektyvinis darbas“, Anykščiai), „Agitatorius“, „Alaušo varpas“ (Anykščių raj., Svėdasai), „Atgimimas“, „Bibliotekų darbas“, „Bibliotekininkystė“, „Europos centras“, „Gimtinė“, mokslo darbuose „Knygotyra“, „Literatūra ir menas“, „Medžiaga seminarams“, „Metai“, „Mokslo Lietuva“, „Pergalė“, „Raudonasis artojas“ (Pagėgiai), „Šiandien aktualu“, „Tarybinė mokykla“, „Tarybinis mokytojas“, „Tarp knygų“, „Tėviškės gamta“, „Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“, „Verslas ir prekyba“, „Voruta“, mokslo darbuose „Nordost Archiv“ (Vokietija), „Newsletter“ (IFLA), „Bibliotekų pasaulis“ (Latvija), „Raamatukogu“ (Estija), „Bibliotekar“ (Maskva), mokslo darbuose „Sovetskoje bibliotekovedenije“ (Maskva) ir kt. Konkursiniai V. Rimšos straipsniai žurnaluose „Bibliotekar“ (Maskva, 1979 m.) ir „Bibliotekų darbas“ (Vilnius, 1980 m.) buvo įvertinti redakcijų premijomis. Galima tik pasidžiaugti, kad plunksna jo rankai paklūsta ir iki šiol.

Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų seminaro „LiLaEst" diskusijos vadovai: V. Rimša (Lietuva), Inara Klekere (Latvija) ir Tiiu Valm (Estija). (Pakretuonė, 1999 m., nuotrauka iš asmeninio archyvo).

V. Rimšos interviu Rygos radijui apie skaitymą Lietuvoje. Kairėje Liudmila Dubjeva (Tartu universitetas), dešinėje Anita Bakevica (Latvijos universitetas). (Ryga, 1999 m., nuotrauka iš asmeninio archyvo).

Pedagoginio darbo baruose

Kaip mano pats Vytautas, polinkį pedagoginei veiklai jis pajutęs palyginti labai anksti. Greičiausiai tai buvę 1957-1959 metais, kai dirbant Pagėgių savivaldybės viešojoje (tada vadintoje rajonine) bibliotekoje jam teko, kartu su kitais bibliotekos darbuotojais, rengti šio rajono kaimų bibliotekininkams ketvirtinius seminarus, skaityti juose ir Klaipėdos viešojoje (dabar – apskrities Ievos Simonaitytės) bibliotekoje rengiamuose seminaruose Klaipėdos zonos bibliotekų darbuotojams pranešimus apie rajono bibliotekų darbo patirtį ir naujausius to meto bibliotekininkystės pasiekimus, tikrinti Pagėgių rajono kaimo bibliotekas, teikti joms metodinę pagalbą ir skirti individualias darbo užduotis. Šis darbas reikalavo pedagoginių žinių ir teikė jaunajam bibliotekininkui nemažai pedagoginės patirties. Apskritai, tai – jaunuoliui buvo įdomu. Vis dėlto konkrečiai pedagoginiu darbu V. Rimša susidomėjo tik baigęs Vilniaus universitetą ir dirbdamas Respublikinėje bibliotekoje (Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo), kai buvo pakviestas dirbti dėstytoju Lietuvos statybos ministerijos Respublikiniame mokymo kombinate. Šalia pagrindinio bibliotekinio darbo Respublikinėje bibliotekoje, antraeilėse pareigose 1974-2001 m. jis dirbo pedagoginį darbą. 1974-1981 m. būsimiems kvalifikuotiems šalies statybos įmonių darbininkams Lietuvos statybos ministerijos Respublikiniame mokymo kombinate dėstė dvi disciplinas: visuomenės mokslą ir darbo teisės pagrindus. Kaip sako Vytautas, tai buvo metai, skatinę jį vis daugiau ir daugiau domėtis savo dėstomais dalykais, mokymo metodikomis, pačia pedagogine veikla ir labai rimtai ruoštis paskaitoms.Tai buvo nemaža pedagoginio darbo patirtis, vėliau atvedusi į platesnius šios veiklos dirvonus.

1982-1986 m. prof. Levas Vladimirovas pakvietė V. Rimšą dirbti Vilniaus valstybiniame universitete (dabar VU). Čia jis skaitė skaitybos tyrimų organizavimo bei lektologijos paskaitas, buvo studentų diplominių darbų bei gamybinės praktikos vadovas. 1981-1991 m., prof. Klemenso Sinkevičiaus prašomas, mokslo tiriamojo darbo ir skaitybos tyrimų organizavimo bibliotekose, taip pat profesinės kalbos kultūros dalykus dėstė dar ir Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute, vadovavo kursantų baigiamiesiems darbams. Šiame institute, direkcijai atlikus anketinius kursantų grupių nuomonės apie mokymo proceso organizavimą, dėstomus dalykus bei jų dėstytojus tyrimus, Vytautas laimėjo pirmąją vietą. Jisi gavo instituto direktoriaus pavaduotojo mokymo reikalams prof. Klemenso Sinkevičiaus pasiūlymą pereiti į institutą nuolatiniam darbui. Apsispręsti buvę sunku: įdomi buvo pedagoginė veikla, tačiau ne mažiau traukė ir mokslinis darbas. Vis dėlto nugalėjo mokslinis darbas bei jo euristika, tad ir toliau liko dirbti LNB Moksliniame tyrimų skyriuje. Nepaisant to, instituto direktorius Kazimieras Antanaitis, vadovaudamasis minėto tyrimo rezultatais, dėstytojui V. Rimšai už gerą darbą institute įteikė direkcijos padėką.

Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto direktorius Kazimieras Antanaitis įteikia V. Rimšai, laimėjusiam kursantų nuomonės apklausoje pirmąją vietą, padėką už gerą darbą. (1984 m., nuotrauka iš asmeninio archyvo).


1992-2001 m. antraeilėse pareigose Vytautas dirbo dėstytoju Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre. Jis skaitė lektologijos ir sociologijos, skaitybos tyrimų metodologijos, metodikos, tyrimo programų rengimo ir organizavimo, taip pat profesinės kalbos ir terminologijos norminimo bei kalbos kultūros dalykus. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotojos, negailėdamos pagiriamųjų žodžių, apie savo bendradarbį minėtame leidinyje „Tarp knygų“ rašė: „Ne kiekvienam lemta tiek darbų padaryti. Tik „jaučiui“ pakeliamas toks krūvis. Matyt, šis Zodiako ženklas lėmė V. Rimšai būdingus charakterio bruožus: darbštumą, kruopštumą, kantrybę, principingumą, ypatingą užsispyrimą siekiant tikslo“. 2

Bibliotekininko visuomeninė veikla ir darbo įvertinimas

Respublikos bibliotekininkai, įvertindami V. Rimšos profesinę kvalifikaciją ir organizatoriaus sugebėjimus, 1989 m. išrinko jį LBD (Lietuvos bibliotekininkų draugijos) pirmininku. Jis atkūrė šią draugiją bei jos padalinius rajonuose ir sugrąžino ją į pasaulinę IFLA (Tarptautinė bibliotekinių asociacijų ir institucijų federacija) organizaciją. Tai buvo neeilinis įvykis Lietuvos bibliotekininkystėje. Kaip žymiai vėliau (2007 m.) „Vorutoje“ paskelbtame straipsnyje „Siekta lygiuotis į laisvąjį pasaulį“ rašė Angelė Šarlauskienė „<...> 1989 metais bibliotekininkų iniciatyvinė grupė, kuriai vadovavo Vytautas Rimša, darė žygius atkurti 1931 metais prof. Vaclovo Biržiškos pastangomis įsteigtą Lietuvos bibliotekininkų draugiją (LBD), kuri 1936 metais buvo priimta į Tarptautinę bibliotekininkų sąjungą (dabartinė IFLA - Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir įstaigų federacija), o prasidėjus sovietinei okupacijai, 1941 metais, buvo uždrausta. Šios draugijos tikslas buvo tobulinti bibliotekininkystę ir bibliografiją Lietuvoje, burti bibliotekininkus ir bibliografus opioms mokslinėms ir praktinėms problemos spręsti. Atkurtoji Lietuvos bibliotekininkų draugija 1990 metų pradžioje tapo IFLA nare. Po šio sėkmingo bibliotekininkų žingsnio tų pačių metų pavasarį sekė Lietuvos kultūros kongresas Vilniuje, kuriame buvo aptartos būtiniausios pertvarkos gairės kultūroje, neaplenkiant bibliotekininkystės, bibliografijos bei leidybos reikalų. 3

LBD institucinės narystės IFLA atkūrimas buvo vienas iš pačių didžiausių iki šiol jos veiklos pasiekimų. Lietuvos bibliotekininkai įgijo teisę savarankiškai atstovauti pasaulyje Lietuvos bibliotekininkystę ir bibliotekas. Per IFLA buvo atvertos durys tiesioginiam ir savarankiškam mūsų šalies bibliotekininkų bendradarbiavimui su viso pasaulio šios srities specialistais. LBD pirmininko pareigas V. Rimša ėjo 1989-1992 m. Su kitais Lietuvos delegacijos nariais 1990 m. jis dalyvavo IFLA 56-ojoje generalinėje konferencijoje Stokholme, 1991 m. – 57-ojoje generalinėje konferencijoje Maskvoje. 1990 m. jis buvo išrinktas atkurtosios nepriklausomos Lietuvos kultūros kongreso (1990 m. gegužės 18-19 d.) delegatu, dalyvavo jo darbe (skaitė pranešimą), buvo 14-tos jo sekcijos „Knyga ir kultūra“ organizacinio komiteto narys ir Kongreso rezoliucijos „Lietuvos kultūros koncepcijos metmenys“ VII dalies „Informacija ir kultūra“ Bibliotekininkystės koncepcijos bendraautorius.

1992 m. V. Rimša įkūrė Lietuvos skaitymo asociaciją (LSA) ir buvo išrinktas LSA prezidentu. Šias pareigas ėjo 1992-2000 metais. Nuo 1990 m. jis buvo Tarptautinės skaitymo asociacijos (International Reading Association – IRA) Europos tarptautinio vystymo komiteto (International Development in Europe Committe) reikalų įgaliotas atstovas Lietuvoje, o 1992-2000 m. – tikrasis šio komiteto narys. 2001 m. rugsėjo 12 dieną už ilgametį (10 m.) Lietuvos atstovavimą IRA ETV komitete ir žymų įnašą į šio komiteto veiklą V. Rimšai buvo įteikta to meto IRA Europos tarptautinio vystymo komiteto pirmininko dr. Greg Brooks (Jungtinė Karalystė) personalinė padėka.



Tarptautinės skaitymo asociacijos Europos tarptautinio vystymo komiteto nariai: 1996-1997 m. informacinis vadovas. Tarp jų ir V. Rimša. (Nuotraukoje leidinio fragmentas).


Mūsų kraštiečio mokslinė bibliotekininkystės ir pedagoginė veikla aukštai buvo taip pat įvertinta ir kitose tarptautinėse institucijose. 1994 m. V. Rimša buvo priimtas JUNESCO Švietimo instituto Raštingumo plėtros tinklo industrinėse valstybėse nariu ir įrašytas į pasaulinį rejestrą (UNESCO/UNESCO institute for education Literacy exchange network on industrialized countries Directory of members 1994) 4


Kultūros ministras Saulius Šaltenis už gerą darbą V. Rimšai įteikia padėkos raštą. (1999 m., nuotrauka iš asmeninio archyvo).


Reikšmingi V. Rimšos darbai mūsų šalies kultūrai, bibliotekininkų bendruomenei, jo mokslinė veikla neliko nepastebėta ne tik kolegų, bet ir bibliotekos vadovybės bei aukščiau esančių institucijų. 1969 m. jis apdovanotas Kultūros ministerijos ženklu „Už puikų darbą“. 1972 m. įteiktas Tarptautinių knygos metų ženklelis, 1987 m., 1999 m. apdovanotas Kultūros ministerijos garbės raštu, 1988 m. – Švietimo ministerijos garbės raštu, 1984 m. – Kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto garbės raštu, o 1989 m. – LNB (Lietuvos Nacionalinės bibliotekos) garbės raštu. Penktajame Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) suvažiavime 2002 m. LBD Tarybos nutarimu už nuopelnus Lietuvos Respublikos bibliotekininkystei Vytautui Rimšai suteiktas LBD garbės nario vardas.

Pirmininkė Rima Gražienė ir pavaduotojas Kazys Mackevičius įteikia V. Rimšai LBD tarybos aktą apie jam suteiktą Lietuvos bibliotekininkų draugijos Garbės nario vardą. (2002 m., nuotrauka iš asmeninio archyvo).


Šiame straipsnyje paminėta tik maža iš Anykščių krašto kilusio žymaus bibliotekininko, pedagogo ir kultūrininko V. Rimšos darbų ir nuopelnų dalis, tačiau kituose straipsniuose ateityje planuojame atskleisti jo plačią kultūrinę bei visuomeninę veiklą, supažindinti skaitytojus su atskirais mokslininko bibliotekininko darbais.


Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ

Bibliografinių nuorodų sąrašas

1. BLIŪDŽIUVIENĖ, Nijolė, BUŠMIENĖ, Stasė, CICĖNIENĖ, Viliunė. Nesustojantis pusiaukelėje. Tarp knygų, 1997, nr. 6, p. 25, nuotr.

2. Ten pat, p. 26.

3. ŠARLAUSKIENĖ, Angelė. Siekta lygiuotis į laisvąjį pasaulį [interaktyvus], [žiūrėta 2009, rugpjūčio 25 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.voruta.lt/rubrikos/38/141>

4. Lithuania: Rimsa, Vytautas. In UNESCO Institute For Education Literacy exchange network on industrialized countries: Directory of members 1994 / Edited by Ursula Giere. – Hamburg-Paris: UNESCO Institute For Education and UNESCO, 1994, p. 199.

Gauta iš „http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Rim%C5%A1a_Vytautas_%E2%80%93_mokslininkas_bibliotekininkas%2C_bibliografas%2C_pedagogas“