Robertas Keturakis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,7 / 5 (32 balsai)
Nuotrauka Vytauto Tamoliūno, 2005 m.

Rašytojas, žurnalistas, redaktorius, vertėjas Robertas Keturakis gimė 1935 m. Jonučiuose (Kauno r.). Mokėsi Garliavos vidurinėje mokykloje, kurioje 2010 m. atidarytas vardinis poeto kabinetas. Ją baigė 1954 m. Ten sutiko nuostabių mokytojų. Ypač šiltai atsiliepė apie savo auklėtoją Joną Mačiulį. Mokydamasis pasireiškė kaip savosios mokyklos korespondentas, rašė apie mokyklos aktualijas. Pirmieji eilėraščiai išspausdinti rajono spaudoje bei žurnaluose "Jaunimo gretos", "Pergalė", "Moksleivis", "Švyturys", almanache "Jaunieji", savaitraštyje "Literatūra ir menas". 1961 m. išleista pirmoji eilėraščių knyga "Saulėtekis kely". 1963 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą (lietuvių kalbos ir literatūros specialybę). 1965 m. išleista eilėraščių knyga "Balti sparnai". 1967 m. pradėjo dirbti "Nemuno" redakcijoje (iki 1989 m.) Pirmuosius redakcijos ir R. Keturakio žingsnius joje aprašė rašytoja Marija Macijauskienė. Ten dirbdamas išleido eilėraščių knygas "Saulabroliai" (1969 m.), "Atspindžiai" (1974 m.), "Vėluojančių gatvė" (1977 m.), "Veidą matau" (1980 m.), "Kas mirksny visur" (1982 m.), "Perspėk kitus" (1985 m.), "Amžinai laikinai" (1987 m.;1988-ųjų Poezijos pavasario laureatas), apybraižų ir esė rinkinius "Reikia mylinčio žmogaus" (1979 m., 1980 m. paskirta P. Ziberto šilko kombinato literatūrinė premija), "Likimus renkamės patys". (1986 m.). 1974 m. už geriausius "Nemune" išspausdintus kūrinius paskirta P. Ziberto kombinato literatūrinė premija, 1981 m. už geriausią metų kūrinį kaimo tematika – poemą "Žemės vardas" – įteiktas Vilkaviškio rajono S. Nėries kolūkio prizas, 1985 m. suteiktas nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas, 1988 m. – Ukmergės rajono S. Nėries kolūkio rengto poezijos konkurso "Žydinčios vyšnios šakelė" diplomantas (už eilėraštį "Ryžtas"). 1989 m. Kauno Jono Žiburkaus aviacijos sporto klubas premijavo už poemą "Septyni kalavijai", kaip geriausią metų publikaciją "Nemuno" žurnale. R. Keturakio kūryba versta į latvių, estų, gruzinų, lenkų, ukrainiečių, rusų, armėnų, vengrų, kirgizų kalbas. Pastaruoju metu eilėraščiai versti į italų kalbą. Jie buvo publikuoti rinkinyje "In forma di parole", kurį sudarė ilgą laiką Lietuvoje gyvenęs italų kalbininkas baltistas prof. Pietro Umberto Dini. Pateikiami gretutiniai tekstai lietuvių ir italų kalbomis, su trumpa R. Keturakio biografija ir bibliografija. R. Keturakis taip pat verčia į lietuvių kalbą kitų šalių autorių kūrinius. Daugelis rašytojų, kaip poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė arba aktorė ir rašytoja Doloresa Kazragytė, Robertą Keturakį galėtų pavadinti savo „krikštatėviu“. Arba kaip poetas Vladas Vaitkevičius Robertui Keturakiui dedikuotame eilėraštyje: „Kai palydi ir kelią parodo, ir įtikina – viskas gerai...“ Į kūrybinį kelią Robertas Keturakis palydi trečiąją rašytojų kartą. Tai dabar jau žinomi rašytojai, kurie savarankiškai leidžia knygas ir spausdina savo kūrybą periodinėje spaudoje. Jaunieji rašytojai – Vytauto Didžiojo universiteto studentai. Laikraštyje "Universitas Vytauti Magni", R. Keturakio rengiamame literatūriniame puslapyje "Paraštės", pristatoma ir aptariama jų kūryba. Robertas Keturakis vadovauja Kauno Maironio gimnazijos kūrybinei bendrijai "Sietynas", Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos Borutaičių draugijai. Jis konsultuoja, pataria, padrąsina, redaguoja, rašo įvadinius ir palydimuosius straipsnius jaunųjų rašytojų knygoms ar kūrybai periodikoje, dažnai dalyvauja knygų pristatymuose. Pats parašęs ne vieną straipsnį apie literato ugdymą ir talentą, mato šio darbo prasmę. Būdamas "Nemuno" žurnalo literatūros skyriaus vedėju, viename pokalbyje sakė: „...mėgstu dirbti rytais, neskubant susipažinti su rašančiųjų darbais, įsigilinti į juos, įsivaizduoti pačius autorius, jų gyvenimą, svajones. Kiekvieną kartą nuo skubotumo mane sulaiko nerami mintis – ar ko nepražiūrėjau, o tai jau neatleistina... Niekada nepagalvoju, kad skaitydamas šiuos rankraščius, prarandu savo laiką. Man atrodo, kad tai, kas jaunųjų kūryboje yra įdomu ir reikšminga man, bus ne mažiau įdomu ir reikšminga ir kitiems.“ Taip pat rūpinasi rašytojų, buvusių tremtinių kūryba. 1988-1998 m. žurnalistinę veiklą tęsė Lietuvos Sąjūdžio laikraščio "Kauno aidas" redakcijoje. O tą redakciją pradžioje sudarė tik du – Robertas Keturakis ir Vidmantas Valiušaitis, 8 mėnesius dirbę veltui, po savo tiesioginio darbo "Nemuno" redakcijoje, trukdant specialiosioms tarnyboms, tačiau jausdami laikraščio skaitytojų moralinį palaikymą. Mums Sąjūdis – Atgimimo vedlys. Buvome išsiilgę laisvos spaudos. "Kauno aidas" pasklido ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, buvo leidžiamas ir rusų kalba. Apie tai plačiau rašo žurnalistas V. Valiušaitis.

Iškilus pavojui Lietuvos laisvei, prisidėjo prie Kauno inteligentijos protesto prieš okupaciją leidinyje "Sausis`91", rašė straipsnius ir poeziją šia aktualia tema. Išleido eilėraščių rinkinius: "Krintantis vakaro paukštis" (1993 m.), "Neverk, mano broli, neverk" (1995 m.), poemą "Trys lelijos šventam Kazimierui" (1995 m.), eseistikos rinkinį "Namai ant traškančio ledo" (1996 m.).

Dirbo kultūros žurnale Lietuvai ir išeivijai "Santara" (1989-1997). R. Keturakis rašė straipsnius įvairiomis kultūros ir literatūros temomis, eilėraščius. Žurnalas leido "Santaros bibliotekos serijos" knygas. Biobibliografijos rodyklės "Robertas Keturakis" skyriuje "Redaktorius. Sudarytojas" nurodytos knygos, kurias redagavo R. Keturakis. Redagavo lietuvių klasikų Justino Marcinkevičiaus, Janinos Degutytės, Eduardo Mieželaičio, Aldonos Elenos Puišytės, Stasio Santvaro ir jaunųjų rašytojų – studentų ir moksleivių – knygas. Nuo 1997 m. dirba Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos vyriausiuoju redaktoriumi. Redaguoja istorijos, etnografijos, ekonomikos ir kitų mokslų knygas, Šakių rajono literatų klubo "Lygumų šaltinis" almanachus, Kauno kunigų seminarijos auklėtinių kūrybos almanachą "Duc in altum".

Laikraščio miestui ir apskričiai "Kauno žinios" redaktorius (1997-1999). Apie laikraščio redakcijos siekius R. Keturakis rašė: „...ateiti į žiniasklaidos užimtą teritoriją ir pasakyti: norime tiesos padorumo, objektyvumo ir laisvos valios, norime kurti save iš šviesos ir tikrumo.“ Tokie siekiai labai aktualūs ir šiandien.

Nuo 1998 m. iki šių dienų redaguoja "Kauno istorijos metraštį". Leidinio pristatymuose Vytauto Didžiojo universitete R. Keturakis pasakojo apie metraščio atsiradimo aplinkybes, leidybos eigą, problemas, pasidžiaugė istorikų ir rektorato bendradarbiavimu, leidinio reikšmingumu. „...prof. Egidijus Aleksandravičius pripažino, kad „Kauno istorijos metraštį“ jo redaktoriui Robertui Keturakiui išties pavyko padaryti nė kiek ne blogesnį nei „Darbus ir dienas“ Leonui Gudaičiui“. R. Keturakio kūryba spausdinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pirmoji  publikacija – 1969 m. Vakarų Vokietijos lietuvių literatūros, meno ir informacijos žurnale "Nemuno kraštas" (Witzenhausen; Werra) išspausdintas eilėraštis "Saulabroliai" su prierašu apie autorių. 1985 m. tame pačiame žurnale – eilėraščių ciklas "Kuršmarių žvejys". 1972-1984 m. R. Keturakio eilėraščių išspausdino Niujorke leistas laikraštis "Laisvė". Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, griuvus „geležinei uždangai“, poezija ir proza spausdinama Čikagoje leidžiamo laikraščio "Draugas" priede "Mokslas, menas, literatūra", "Argentinos lietuvių balsas" (Buenos Aires), "Amerikos lietuvis" (Worcester, Mass), Kanados lietuvių katalikiškame savaitraštyje "Tėviškės žiburiai" (Torontas), skautų žurnale "Mūsų Vytis". 2001 m. paskirta Čikagoje leidžiamo laikraščio "Lietuvių balsas" literatūrinė premija už romaną "Kulka Dievo širdy" (Lietuvoje išleistas 2002 m.).

2006 m. apdovanotas Jono Aisčio literatūrine premija už poezijos knygas "Ir niekad vėlai" (2005 m.) ir "Lelijos šventam Kazimierui" (2004 m.). 2003 m. įteiktas Kauno miesto mero apdovanojimas – Gerumo plyta – už gerus darbus visuomenės labui. 2005 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 m. II laipsnio „Santakos“ garbės ženklu už nuopelnus Kaunui. Literatūros almanachas "Varpai" skyrė premiją už geriausią jame išspausdintą metų poeziją. 2000 m. išleido eilėraščių rinkinį "Erškėtrožė ant Santakos delno", 2005 m. pasakų rinkinį "Ahasferas". 2008 m. R. Keturakio eilėraščiai išleisti "Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlėje". Išleista biobibliografijos rodyklė

"Robertas  Keturakis" : www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyra/332-robertas-keturakis


2009 m. Inga Belazaraitė Vytauto Didžiojo universitete apgynė magistro darbą "Roberto Keturakio kūrybos dominantės". 2011 m. išleista literatūrologės Ingos Stepukonienės monografija "Roberto Keturakio kūryba".

2010 m. poetas skaitytojams padovanojo eilėraščių rinkinį "Nuprausti mėnesienos", už kurį Kauno meno kūrėjų asociacija įteikė premiją. 2011 m. išleido poemą "Jotvingiai".

Rašytojui, kultūros ir visuomenės veikėjui Robertui Keturakiui skirta 2012-ųjų metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. 


Turinys

Publicistika

R. Keturakis rašo apie savo tėviškę, tėvelius ir seseris, jaunimą: moksleivių ir studentų gyvenimo problemas, jų darbą, kūrybą, laisvalaikį, keliones; apie šeimų problemas, žmonių tarpusavio santykius; apie kultūrą: renginius, žurnalus "Nemunas", "Santara", laikraščius "Kauno aidas", "Kauno žinios", "XXI amžius"; apie politines realijas, atgimimą, tremtį ir tremtinius, partizanus, gamtosaugos klausimais, mylimą Kauną. Dalyvauja diskusijose ir pokalbiuose. Sulaukė didelio susidomėjimo, buvo cituojamas jo pasisakymas "Negailestingieji yra teisūs" (Literatūra ir menas, 1984, kovo 17, p. 5). Taip pat susilaukdavo atgarsio R. Keturakio pasisakymai rašytojų suvažiavimuose ir susirinkimuose. Rašė apie įvairių profesijų žmones: pramonės ir žemės ūkio darbuotojus, mokytojus, mokslininkus, menininkus, visuomenės ir politikos veikėjus, dvasininkus ir kitus. Rašo recenzijas, straipsnius apie Lietuvos ir išeivijos rašytojus, įžanginius ir baigiamuosius straipsnius knygose bei palydimuosius straipsnius periodikoje. Ypač domisi pasakomis, yra sudaręs ir išleidęs pasakų rinkinių.

Literatūrinių renginių dalyvis

Robertas Keturakis dalyvauja autoriniuose vakaruose, savo ir kitų rašytojų knygų pristatymuose, tradicinėje šventėje "Poezijos pavasaris", teminiuose renginiuose ir t. t. Ypač įsimintini Kačerginėje vykstantys tradiciniai "Vasaros nakties ramybės skaitiniai", skirti V. Mykolaičio-Putino atminimui. Pasak rašytojos Marijos Macijauskienės, „ Kaip visad labai originalus ir netikėtas rašytojas Robertas Keturakis atskleidė poeto misijos prasmę – V. Mykolaitis Putinas ragino mus prisikelti, patikėti lietuvio, savo tautos dvasine tvirtybe“. Kartu su "Nemuno" redakcijos literatais vyksta į susitikimus su skaitytojais įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Tokių pat tradicijų laikėsi ir būdamas "Kauno žinių" redaktoriumi. Vytauto Didžiojo universiteto Akademinės knygos bičiulių klube dalyvauja naujausių, įdomiausių ir reikšmingiausių knygų pristatymuose.

Gyvojo žodžio almanachas "Ąžuolynas"

azuolynas.kvb.lt/

Roberto Keturakio ir bibliotekininkės Dainos Kazlauskienės iniciatyva Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje įkurtas gyvojo žodžio almanachas „Ąžuolynas“. 1990–2002 m. jo redaktoriumi buvo Robertas Keturakis. Daugelį metų "Ąžuolyno" grupė dirbo vedina idealizmo: „Nelaukiame apdovanojimų, per visą šalį skambančių įvertinimų. Ne apdovanojimams skirta mūsų veikla. Didžiausia mums dovana – šviečianti žmogaus dvasia, o taip pat žinojimas, kad augsime Dievo pasauliui vien tada, kai didžiausios tautos vertybės persikels į mūsų širdis – kaip į patikimiausią užuoglaudą, kad tvirtai žinotume, kokie turime būti likiminių išbandymų akimirkomis“. "Ąžuolyno" veikloje taip pat dalyvavo aktoriai Rūta Staliliūnaitė, Egidijus Stancikas, Saulius Bagaliūnas, Doloresa Kazragytė, Liucija Zorūbaitė, Dalia Jankauskaitė; rašytojai Marija Macijauskienė, Vytautas Čepliauskas; leidyklos "Atmintis" vadovas, visuomenininkas Domas Akstinas bei spaustuvininkas, leidėjas pogrindininkas Vytautas Andziulis.

Gyvojo žodžio almanachas "Ąžuolynas" atliko edukacinę funkciją. Renginiuose iš ciklo "Nepažįstami – susipažinkime" pristatė daug sovietmečiu nežinomų asmenybių: lietuvių išeivijos rašytojus Petronėlę Orintaitę, Bernardą Brazdžionį, Alę Rūtą, Stasį Santvarą, Joną Aistį, Marių Katiliškį, Faustą Kiršą, Agnę Lukšytę; buvusių tremtinių Anastazijos Sučylienės, Antano Paulavičiaus, Vytauto Čepliausko, Juozo Kinderio kūrybą. Vyko vakaras-susitikimas su pogrindžio spaudos darbuotoju, buvusiu politiniu kaliniu, Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčios kunigu Jonu Kastyčiu Matulioniu, kunigo poeto Ričardo Mikutavičiaus vakaras. Buvo paminėti rašytojų Kazio Binkio, Roberto Keturakio, Kazio Zupkos, Vaclovo Šiugždinio, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, Jono Žmuidzino, Vydūno, Vinco Mykolaičio-Putino, Prano Mašioto, Kazio Žitkaus-Vinco Stonio, Salomėjos Nėries, dailininko Pauliaus Galaunės, literatūrologo Leono Gudaičio ir kiti jubiliejai. Supažindino su mums nežinomais poetais Antanu Cibulskiu, Baliu Auginiu. Vyko teminiai proginiai vakarai: "Muzika ir poezija", Nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai, Lietuvos partizanams paminėti. Minint Gedulo ir Vilties dieną, renginyje "Nepaklysi pasauli, kol šviečia Motinų širdys" pagerbtos didvyrių motinos. Vakare, skirtame šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienai Robertas Keturakis kalbėjo apie kenčiančius ir atstumtuosius, ragino sekti Lietuvos globėjo pavyzdžiu. Vakaru "Užstoję Laisvę – Pergalės vaikai" paminėta Sausio 13-osios 5-erių metų sukaktis ( šia tema R. Keturakis parašė ne vieną straipsnį). Dalyvavo vakaruose, skirtuose Aldonos Elenos Puišytės, Aldonos Ruseckaitės, Kęstučio Genio, Doloresos Kazragytės, Marijos Macijauskienės, Algimanto Mackaus, Gintauto Iešmanto, Prano Mikalausko-Antalkio, dailininkės ir rašytojos Albinos Žiupsnytės kūrybai. 1994 m.birželio 8 d. vyko susitikimas su iš JAV atvykusiu Valdu Adamkumi.

Renginius vesdavo Robertas Keturakis ir Daina Kazlauskienė. Spontaniški Roberto Keturakio pasisakymai apie rašytojus, menininkus, visuomenės veikėjus virsdavo žodiniais esė. Renginiai buvo labai populiarūs, sulaukė atgarsio žmonių širdyse ir Lietuvos bei lietuvių išeivijos spaudoje. "Ąžuolyno" prieglobstyje 1992 m. įsikūrė S. Santvaro brolija. Ji rūpinosi rašytojo kūrybiniu palikimu. Robertas Keturakis įnešė svarų indėlį į S. Santvaro kūrybos leidybą ir propagavimą: rašė straipsnius apie S. Santvarą ir jam skirtus renginius, sudarė ir redagavo S. Santvaro „Raštus“ ir lankstinukus apie jį. Grįžęs iš JAV, kur rinko medžiagą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) Putname, vedė vakarą "Ten už Atlanto". "Ąžuolyno" išvykos į Maironio lietuvių literatūros muziejų, Kauno menininkų namus, Vilniaus menininkų rūmus, Rotušę, Vilkaviškį, Rūstekonis (Jurbarko r.), Keturnaujieną (Šakių r.), Anykščius, Linksmučius (Pakruojo r.), Kupiškį, Rietavą, Plungę išliko žmonių atmintyje, paliko ryškų pėdsaką mūsų kultūroje. Joms reikia gilesnių studijų. Skaitytojai laukia naujų Roberto Keturakio knygų, renginių, susitikimų. Kūrėjai - mūsų kultūros, literatūros turtas.


Straipsnį parašė Birutė Ambrazevičiūtė, Kauno apskrities viešoji biblioteka

Šaltiniai

1. Abelkis, Pranas. Kauno istorija neužmiršta – ji rašoma ir atspindima metraštiniame veidrodyje // Lietuvos aidas. – 2003, liepos 17, p. 12.

2. Garbaravičienė, Birutė. Intriguojanti „Kauno istorijos metraščio“ pradžia // Kauno diena. – 1998, birželio 25, p. 3.

3. Gyvojo žodžio almanacho Ąžuolynas renginiai : [programa / redaktoriai Daina Kazlauskienė, Robertas Keturakis]. – Kaunas : Atmintis, 1997. – [12] p.

4. Keturakis, Robertas. Gyventi – tai išbandyti gyvenimą savo gyvenimu : [atsiminimai apie savo mokytoją Joną Mačiulį]. – Portr. // Santara. – 1999, žiema (Nr.31), p. 78-81.

5. Keturakis, Robertas. „Likimus renkamės patys“ / kalbėjosi Lilija Stoškienė. Portr. // Vakarinės naujienos. – 1985, balandžio 15, p. 2.

6. Keturakis, Robertas. Tau, kuris žinai kam gyveni // Kauno žinios. – 1999, rugsėjo 3, p. 3.

7. Robertas Keturakis: poetas, prozininkas, publicistas : biobibliografijos rodyklė (1951-2007) / [sudarė Birutė Ambrazevičiūtė... et al.]. – Kaunas : Adaksita, 2008. – 150 p. : portr., iliustr. – Asmenvardžių r-klė: p. 140-150.

 8. Robertas Keturakis apie Maironį [1-3 dalys] : [Kauno „ARTV“ laidos „Istorija“ svečias Robertas Keturakis, laidos vedėjas Arvydas Kšanavičius, į „YouTube“ įkėlė ksanavicius 20091205] // www.youtube.com/results
9. Macijauskienė, Marija. Nemuno aukštupy : žiupsnelis atsiminimų // Kauno diena. – 1992, birželio 24, p. 5.

10. Valiušaitis, Vidmantas. Sąjūdis ir žiniasklaida // Kultūros barai. – 2003, Nr. 7, p. 69.