Romualdo Vytauto Rimšos darbai gimtajam Anykščių kraštui

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (45 balsai)


Mokslininkas bibliotekininkas, bibliografas Romualdas Vytautas Rimša 2013 m. sudarė ir išleido knygą „Svėdasiškių draugija „ALAUŠAS“. Knygoje apžvelgti penkeri Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ gyvavimo metai. Pasak knygos sudarytojo, tai nėra didelis laiko tarpas, lyginant jį su žmonijos raidos tūkstantmečiais, tačiau jei palygintume su pusmečiu ar poros mėnesių laikotarpiu, tai ne toks ir trumpas. Ir tai suprantam, nes laiko matavimas gyvenime yra tik santykinis dalykas.
Per penkerių metų laikotarpį Svėdasiškių draugija telkė į būrį po „svietą“ pasklidusius kraštiečius, stiprino jų ryšius su gimtine, daug dėmesio skyrė mokslo, švietimo, kraštotyros ir kultūros renginiams, kurių nemažai surengė Svėdasuose, Anykščiuose bei Vilniuje.

Penkiuose knygos skyriuose skaitytojai ras žinių apie draugijos ištakas ir istorijos pradžią, draugijos įkūrėjus ir vadovus, svarbiausius darbus ir jų 2007–2012 m. chronologinę literatūros rodyklę, vienaip ar kitaip spaudoje atspindinčios draugijos siekius ir veiklą.





Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui, tačiau pirmiausia ji yra įdomi svėdasiškiams ir kraštiečiams, gyvenantiems svetur.

Pasak V. Rimšos, rašant knygą atlikta draugijos veiklos turinio ir jos raidos tendencijų analizė parodė, kad sėkmingai užbaigusi pirmuosius penkerius intensyvaus darbo ir kūrybinių ieškojimų metus, išstudijavusi sukauptą savo organizacinio darbo patirtį, išleidusi knygą „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ bei minėtą leidinį „Alaušas“, draugija pasiruošusi tęsti savo veiklą ir net neketina jos nutraukti.




Glaudus ryšys su Anykščiais ir kraštiečiais

Norime priminti straipsnio skaitytojams daugiau apie knygos „Svėdasiškių draugija „ALAUŠAS“ sumanytoją R. V. Rimšą, kuris negailėdamas savo laiko jau seniai dirba gimtojo krašto labui.


V. Rimša gimė Svėdasuose, Sausalaukės k. (Anykščių r.), tačiau labai anksti – paauglystės metais išvyko gyventi, mokytis, o paskui – ir dirbti į Pagėgius, Žemaitiją, o paskui į Vilnių. V. Rimša niekada nepamiršo gimtojo krašto ir nuolat stengėsi jį aplankyti, pagarsinti rašydamas straipsnius ir taip populiarindamas šį kraštą, jo žmones ir bibliotekininkų veiklą. Dirbdamas Vilniuje dažnai lankėsi Anykščiuose. Jau 1967 m. Anykščių rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“ (dabar – „Anykšta“) rašė apie Anykščių rajono kultūros-švietimo darbuotojų seminarą ir džiaugėsi šio krašto bibliotekininkų darbais: „Sumaniai Anykščių rajoninės, Kavarsko ir Troškūnų miestų bibliotekos metodistai organizavo praktinio pobūdžio užsiėminus. Kaimo bibliotekų darbuotojai kolektyviai mokėsi sudarinėti iliustruotas kartotekas vaikams, vesti disputą „Mano mėgiamaiausia knyga“, organizuoti literatūrinę viktoriną. <...>. Patys bibliotekininkai pateikė daug įdomių pasiūlymų, pasidalino darbo patirtimi<...>“.


Bibliotekininkui iš pašaukimo visada rūpėjo ne vien jo paties, bet ir kraštiečių kolegų darbai bei jų pasiekimai, ypač darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, bibliotekinio darbo tobulinimas. 1968 m., dirbdamas Vilniaus A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams, o paskui – direktorium, V. Rimša Anykščiuose organizavo Vilniaus krašto bibliotekų darbuotojų tarprajoninį seminarą, kuriame dalyvavo Vilnijos krašto dvylikos rajonų ir Vilniaus bei Druskininkų miestų bibliotekininkai. Toks seminaras Anykščiuose buvo surengtas pirmąjį kartą. Susirinkę bibliotekininkai dalinosi patirtimi, kalbėjo apie bibliotekinio darbo problemas ir trūkumus, džiaugėsi gerais rezultatais. Kitas, ne mažiau svarbus šio seminaro uždavinys buvo supažindinti Vilnijos krašto bibliotekų vadovus ir metodininkus su savo gimtojo Anykščių rajono bibliotekų, jau tuo metu itin nuosekliai ir kūrybingai dirbusių kraštotyros bei bibliografijos darbus, patirtimi, paskleisti ją Vilnijos krašte ir visoje respublikoje.


Po kiek laiko, siekdamas kelti Vilniaus rajono bibliotekų darbo lygį, V. Rimša pakvietė Anykščių rajono bibliotekos direktorę Bronę Staikūnienę (Lukaitienę) ir metodininkę Almą Dagytę kartu su Vilniaus A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos metodininkais ir kitais 12-os rajonų bibliotekų metodinio darbo atstovais, dalyvauti savaitės trukmės profesinėje išvykoje po geriausiai dirbančias Lietuvos rajonines bibliotekas, susipažinti su jų darbo patirtimi. Tuo metu su Vilnijos krašto bibliotekų darbuotojais buvo aplankyta ir Anykščių rajoninė bei Kovarsko miesto bibliotekos, susipažinta su jų darbo patirtimi.


Mūsų kraštietis visuomet noriai dalyvavo Anykščių bibliotekininkų seminaruose, Knygos šventėse bei kituose renginiuose, skaitydavo pranešimus. 1969 m., apsilankęs anykštėnų Knygos šventėje, V. Rimša leidinyje „Tarp knygų“ (nr. 12) parašė straipsnį „Knygos šventė Anykščiuose“, kuriame, parodydamas savo kraštui išskirtinę pagarbą ir dėmesį, kvietė kitus rajonus pasimokyti iš anykštėnų bendravimo ir renginių organizavimo meno. 1972 m. kovo 18 d. rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“ (dabar „Anykšta“) straipsnyje „Garbingos metinės“, rašydamas apie Anykščių rajono bibliotekininkų pasiekimus, jis didžiavosi: „Anykščių rajoninė biblioteka garsėja visoje Vilniaus zonoje, respublikoje ir net už jos ribų .<...> Anykščių rajono bibliotekų veikla geriausiai buvo įvertinta respublikinėje kraštotyrinių darbų parodoje, į kurią respublikos bibliotekos pateikė 52 darbus. Daug atlikta ir bibliografiniame – informaciniame darbe. Be privalomų katalogų ir kartotekų, rajoninėje bibliotekoje yra surinkta medžiaga apie anykštėnus rašytojus, žurnalistus, dailininkus <...> Pasimokyti, kaip propaguoti knygą skaitytojams, pas Anykščių bibliotekininkus jau lankėsi net 16-kos rajonų bibliotekininkai<...>“.


V. Rimša aktyviai dalyvavo ir kituose Anykščių bibliotekos darbuotojų organizuotuose renginiuose ir visada parašydavo žinutę spaudoje, pasidžiaugdamas tuo, kas vyko gimtajame krašte. 1975 m. Knygos šventėje „Knyga, skaitytojas, televizija“ jis skaitė pranešimą „Knyga ir ateitis“. Šventėje taip pat dalyvavo šviesaus atminimo rašytojas Juozas Baltušis, poetai Justinas Marcinkevičius, Paulius Širvys, Pranas Raščius ir daug kitų garbių svečių iš Vilniaus, Kauno bei Anykščių kaimyninių rajonų.


1987 m. apie anykštėnų bibliotekininkų šventę leidinyje „Bibliotekų darbas“ V. Rimša rašė: „Anykščių rajono centrinė biblioteka vėl pakvietė skaitytojus į renginius, skirtus bibliotekai, knygai, skaitytojui. Renginių pynė prasidėjo Anykščių rajono centrinės bibliotekos įkūrimo 50-mečio jubiliejaus paminėjimu. <...> Penkiasdešimtmečio šventę biblioteka sutiko turėdama 65,4 tūkst. spaudinių, 4,7 tūkst. skaitytojų. Pagilėjo bibliografinio, informacinio, kraštotyros, metodinio darbo turinys, sukaupta Knygos švenčių rengimo patirtis <...>“.


Lengvai valdantis plunksną, gerai išmanantis visus bibliotekos darbo barus, bibliotekininkas V. Rimša profesionaliai vertino bibliotekininkų veiklą, neretai jiems patardavo, pagirdavo ir, jei reikėdavo, kritikuodavo. Sunku būtų dabar išvardinti visus straipsnius, kuriuose kraštietis, nuolat sekdamas Anykščių bibliotekininkų gyvenimą, jį atspindėjo spaudoje. Dėmesį gimtajam kraštui žymus bibliotekininkas skiria iki šių dienų, sveikindamas kolegas įvairių švenčių progomis, dovanodamas bibliotekai knygas.


Yra parašęs, sudaręs ar suredagavęs daug profesinių leidinių bei mokslo darbų. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje saugomos V. Rimšos dovanotos knygos su autografais liudija šio nusipelniusio bibliotekininko pagarbą ne tik bibliotekininko profesijai, meilę knygai, skaitytojams, bet ir Anykščių krašto žmonėms.


Negali nesistebėti šio darbštaus, atsidavusio visa širdimi bibliotekininko, bibliografo profesijai, mokslinei veiklai, kraštiečio V. Rimšos veiklos rezultatais. Plati V. Rimšos veikla – nuo lektologijos, skaitybos ir metodikos tyrimų, bibliotekininkystės mokslo raidos nagrinėjimo, gilinimosi įvairiose archyvų bylose, kartotekose, internete iki lituanistinių studijų apie lietuvių profesinę terminiją, jos raidą bei jos norminimą, lietuviškų slapyvardžių tyrinėjimus Lietuvoje bei šio darbo rezultatus ar lietuvių tautos, tragiško likimo didvyrius, pirmuosius pakilusius į kovą Lietuvos tautinio atgimimo ir Sąjūdžio įsisiūbavimo išvakarėse. Kokį tik kultūros leidinį į rankas bepaimtume ar sektume bibliotekininkų gyvenimo naujienas internete, visada rasime jo publikacijas įvairiausiomis temomis. Visos įdomios, aktualios.

V. Rimšos pagarba ir meilė savo gimtajam kraštui bei jo žmonėms nėra epizodinė ar atsitiktinė. 2009 m. paklaustas žurnalistės Jolantos Matkevičienės, kokios asociacijos kyla išgirdus žodį Anykščiai, jis sakė: „Norisi atsiklaupti ir pabučiuoti tą žemę, broliškai apglėbti visus šio krašto žmones: tuos, kuriuos teko sutikti ir tuos, kurių man niekada nelemta pamatyti. Ten – mano ištakos ir pradžia, ten pirmą kartą išvydau mėlyną dangų ir pamačiau purviną žemę, iš ten išėjau į gyvenimą ir pakėliau sparnus skrydžiui į platų pasaulį. Ten – visi (ir gražiausi, ir skausmingiausi) mano vaikystės ir paauglystės prisiminimai: niekada nepamirštami ir niekada nebepasikartosiantys...“.

Veikla Pasaulio anykštėnų bendruomenėje ir Svėdasiškių draugijoje

Pasak V. Rimšos, kiekvieno žmogaus šventa ir prigimtinė priedermė dalyvauti visuomeniniame savo kraštiečių gyvenime ir niekada dvasiškai nuo jų nenutolti. Todėl jis nuolat dalyvauja anykštėnų ir svėdasiškių judėjimuose, lankosi Pasaulio anykštėnų bendrijos Vilniaus anykštėnų sambūrio moksliniuose ir kultūriniuose renginiuose.


Kraštietis yra didelis ir savo gimtųjų Svėdasų patriotas. Jis buvo vienas iš organizatorių ir dalyvių sugražinat į mokslinę apyvartą žinomo šio krašto žmogaus, okupacinės valdžios cenzūros uždrausto ir prasekioto rašytojo bei vertėjo Stepo Zobarsko literatūrinį palikimą. 1991 m. aktyviai dalyvavo rašytojo gimtinėje atidengiant koplytstulpį ir minint rašytojo kūrybos istorinį sugrįžimą į savo gimtuosius kraštus bei Lietuvos literatūrinį gyvenimą. Kaip rašė vėliau spauda, V. Rimša gan pakiliai Svėdasų kultūros namuose vedė literatūrinį vakarą, sutelkė į jį žymiausius šalies rašytojus, mokslininkus, bibliotekininkus, aktorius, rašytojo vaikystės draugus.


Kartu su kitais bendraminčiais, 2007 metų kovą Vilniuje, Karininkų ramovėje V. Rimša įkūrė Svėdasiškių draugiją „Alaušas“ ir buvo išrinktas jos sekretorium, o kartu – ir draugijos tarybos nariu, atsakingu už mokslinę draugijos veiklą bei jos mokslinius renginius visuomenei.


2007-2009 m. V. Rimša aktyviai dalyvavo visuose draugijos tarybos posėdžiuose, prisidėjo rengiant draugijos padalinių Lietuvoje struktūros modelį, nuostatus ir kitus dokumentus, padėjo organizuojant Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ vakaronę ir susitikimą Vilniuje su Svėdasų seniūnijos ir bendruomenės atstovais, su svėdasiškiais Signatarų namuose paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės šventę.


Kartu su kitais tarybos nariais V. Rimša sukvietė Svėdasuose pirmąjį kraštiečių suvažiavimą, kuriame aptarė itin aktualius sąveikos su visomis šios seniūnijos bendruomenėmis klausimus. Suvažiavimo delegatus jis supažindino su draugijos mokslinės veiklos kryptimis, kvietė visus narius jungtis į kraštotyros darbą, rašyti straipsnius apie Svėdasų praeitį ir dabartį tuo metu rengiamai draugijos knygai „Svėdasai“. Daug prisidėjo ir prie Svėdasų miestelio 505-ųjų metinių jubiliejaus minėjimo organizavimo darbų – parengė iškilmingojo posėdžio programą, sukvietė pranėšėjus, pats perskaitė pranešimą apie Svėdasų vietovardžio kilmę ir vadovavo visam posėdžiui. Jis taip pat parengė ir literatūros klasiko J. Tumo-Vaižganto gimimo bei mirties metinių minėjimų programas, skaitė pranešimus, vadovavo šiems posėdžiams. 2008 metais talkino vykdant respublikinės J. Tumo-Vaižganto vardo premijos, įsteigtos Lietuvos rašytojų ir Žurnalistų sąjungų, teikimo ceremoniale Svėdasuose – supažindino renginio dalyvius su kai kuriais literatūros klasiko J. Tumo-Vaižganto tarpukario laikotarpiu rašytais laiškais, kurių kopijas perdavė Svėdasų krašto muziejui. Dovanojo muziejui daug savo knygų ir laikraščių su savo straipsniais apie Svėdasus, Vaižgantines ir kitomis temomis.


2008 m. gruodį, kartu su kitais Vilniaus anykštėnų sambūrio ir Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ atstovais, V. Rimša dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus surengtame visų (38-ių) čia veikiančių etninių kraštiečių organizacijų vadovų pasitarime, kuriame Rotušėje buvo aptarti etninių bendruomenių sąveikos, veiklos koordinavimo ir ateities darbų klausimai.


2009 m. jis dalyvavo PAB (Pasaulio anykštėnų bendrija) Vilniaus anykštėnų sambūrio Signatarų namuose surengtame mūsų tautos šventės – Vasario 16-osios minėjime, Lietuvos Respublikos Seime vykusiame žinomo anykštėno, skulptoriaus Antano Žukausko personalinės parodos atidaryme ir jo gimtadienio jubiliejaus paminėjime, o vėliau ir tradiciniame – Velykiniame Vilniaus anykštėnų sambūryje bei naujų kraštiečių knygų pristatyme Vilniaus universitete.


Nuosekliai populiarindamas PAB Vilniaus anykštėnų sambūrio ir Svėdasų draugijos „Alaušas“ veiklą, burdamas bendriems kultūros ir etnokultūros tyrimo darbams Anykščių krašto žmones ir kitur pasklidusius kraštiečius, V. Rimša 2007–2009 m. yra parašęs ir leidiniuose „Anykšta“, „Mokslo Lietuva“, „Tėviškės gamta“, „Verslas ir prekyba“, „Voruta“ paskelbęs daug šia tema savo straipsnių ir už tai jam įteiktas PAB Vilniaus anykštėnų sambūrio veiklos 10-mečio proga padėkos raštas. Pagrindinis šių rašinių tikslas – garsinti Anykščių kraštą ir jo žmones bei jų bendruomeninius sambūrius, skleisti šių bendruomenių kultūrinės šviečiamosios veiklos patirtį.

Mūsų kraštietį V. Rimšą šiandien pažįsta bene visi Lietuvos bibliotekininkai ir nemažas būrys kolegų, gyvenančių įvairiuose pasaulio kraštuose. Už nuopelnus tyrinėjant bibliotekininkystės problemas, už respublikos bibliotekų veiklos tobulinimą ir populiarinimą užsienyje, tarpukario metais veikusios bibliotekininkų draugijos atkūrimą, vadovavimą jai ir sugrąžinimą į tarptautinių organizacijų sudėtį 2002 m Lietuvos bibliotekininkų draugija V. Rimšai suteikė garbės nario vardą.


Mes, anykštėnai, didžiuojamės savo kraštiečiu, žavimės jo darbštumu, kantrybe, principingumu. Tikime, kad V. Rimšos ypatingas užsispyrimas bei nuoseklumas darbe leis jam dar daug padaryti ir įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus. Norime palinkėti sėkmės poeto ir dramaturgo, mūsų kraštiečio Kazio Inčiūros žodžiais: „Tam, kas turi Dievo kibirkštį ir ryžtą, – tebūnie visados pasiekiama tai, ko trokštama ir kur einama“.



Audronė BEREZAUSKIENĖ
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka