Rumbonių (Mikutiškių) piliakalnis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (30 balsai)

Rumbonių bažnytkaimis pasižymi dideliu ir gražiu senovės laikų paminklu – Rumbonių piliakalniu, iš rytinės pusės apsuptu Nemuno upės, o iš šiaurinės – nedidelio Pilupio upelio.

Rumbonių-Mikutiškių piliakalnis, vadinamas Pilupiu, yra ant kairiojo Nemuno kranto, per 1 kilometrą į kairę nuo Panemuninkų-Alytaus kelio. Piliakalnis įrengtas ant iškilusio aukštumos kyšulio galo, kurį iš vakarų ir šiaurės supa gili dauba su Pilupio upeliu, iš rytų - Nemuno slėnis ir tik iš p. v. prie jo prieina dirbami laukai.

Iš lauko pusės prie piliakalnio yra įlinkimas, kuriame, matyt, buvo perkasas. Už įlinkimo kyla 8 metrų aukščio pylimas, kurio žemėjantis rytų krašte galas pasiekia net šiaurinį aikštelės kraštą.

Ovali piliakalnio aikštelė daugiau nei 30 m ilgio, 25 m pločio, užima apie 600 kvadratinių metrų plotą. Aikštelėje pastebimas juodos spalvos kultūrinis sluoksnis.

Piliakalnio šlaitai, ypač iš daubos ir Nemuno pusės, labai statūs, krinta iki 60-70 kampu, siekia iki 30 m aukščio.

Nemuno slėnyje, ariamame lauke piliakalnio papėdėse ryškiai pastebimos tamsesnės spalvos aikštelės, randama titnaginės skaldos, lipdytos, grublėtos ir brūkšniuotos bei žiestos keramikos.

Anot padavimų, Rumbonių vardas esą kilęs nuo senovėje šiame piliakalnyje stovėjusių puikių karalių rūmų su aukštu bokštu, arba bone. Todėl ir ši vieta buvusi pavadinta Rumbonimis – „rūmų bone".

Šis piliakalnis apipintas įvairiausiais pasakojimais. Viename iš jų sakoma, kad piliakalnį kepurėmis supylė kareiviai ant savo žuvusio draugo kapo. Todėl kartais jis dar pavadinamas Švedkapiu. Padavimai pasakoja, kad iš Rumbonių piliakalnio į Punios piliakalnį kitame Nemuno krante vedė požeminis urvas. Piliakalnį supylę narsieji Dainavos šalies kareiviai. “Žemiau Nemunu prie Margaravos kaimo yra piliakalnis, vadinamas Margio Raktas. Margis kariavęs su kryžiuočiais ir tą pilį Lietuvos kariuomenė supylus, pradėjusi pilti „Piliupą“ Rumbonyse. Supylę „Piliupą“, kasę tunelį – urvą požemiu, po Nemunu ir Margio Raktą tuo urvu sujungę su Punios pilimi“ (P. Akiras-Biržys. Alytaus apskritis). Tame pat piliakalnyje, sako, esąs palaidotas ir galingasis jų karo vadas.

Dar žmonės pasakoja, kad senovėje, kai žmonės dievams ugnį kūreno, Rumbonių kalne stovėjusi Perkūno bažnyčia. Vėliau, įvedus Lietuvoje krikščionybę, toji bažnyčia buvo užkeikta ir skradžiai žemę prasmego. Kalno vidurys, kur ji prasmego, įdubęs liko iki šių dienų.

Pasakojama, kad kalne, anot legendų, buvo duobė, į kurią metus akmenį, šis ilgai riedėdavęs, kol atsimušdavęs į varpus.

Rumbonių piliakalnis 1931-aisiais


Rumbonių piliakalnis šiandien

Naudota literatūra

1. Biržys, Petras (1896-1970). Lietuvos miestai ir miesteliai / Akiras-Biržys. - Kaunas : J. Bačiūnas, 1931-1937 ("Dirvos" sp.). – T. 1 : Alytaus apskritis : Dzūkų kraštas. - Kaunas : J. Bačiūnas, 1931. - 702 p., [1] iliustr. lap. : iliustr. - Dalis teksto rus.]

2. Tarasenka, Petras. Užnemunės krašto piliakalniai. – Vilnius: Savastis, 1997. – 176 p.

3. Alytaus piliakalniai