Sąjūdžio gimimas Kėdainiuose

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:


Upės bėgimo nebeužtvenksi

Lietuvos pažangioji patriotinė inteligentija, pasinaudojusi neatsargiomis M.Gorbačiovo reformomis, 1988 metų birželio 3 d. suorganizavo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę nacionalinio atgimimo ir demokratijos procesams plėtoti.



Vaizdingai kalbant, buvo paleistas džinas, kurio Maskva nebepajėgė suvaldyti, nors pastangos buvo didžiulės. Galingasis centras ypač įdūko, kai Lietuvos komunistų partija atskilo nuo savo motinos ir įsijungė į atgimimo procesą, savarankiškumo siekimą.


Pasipylė kaltinimai, pamokymai, perspėjimai, šantažas, bauginimai. Dėl ilgos ekspansinės rusifikacinės kolonijinės politikos į Lietuvą buvo atvažiavę tūkstančiai imigrantų, kurių nacionalistinė destruktyvioji dalis, tartum Trojos arklys, iš vidaus griovė nacionalinį gyvenimą.

Tačiau nebeužtvenksi upės bėgimo. Sąjūdis ne tik išlaisvino žodį ir žmogų, atkūrė Lietuvos valstybę, bet sugriovė ir pačią imperiją, užbaigė pasaulyje šaltąjį karą, o Lietuvą atvedė į Vakarus.



Sąjūdis Kėdainiuose truputį vėlavo

Labai nelengva ir kiek vėluojanti buvo Sąjūdžio pati pradžia Kėdainiuose. Nelengva pradėti prieštarauti valdžiai ir santvarkai, kai nuo jos priklausai. Vieni bijojo netekti darbo, kiti - pakenkti karjerai ar komplikuoti galimybę butui arba paskyrai automobiliui gauti. Niekas neskubėjo veltis į nemalonumus, kurie galėjo sudrumsti palyginti ramų ir sotų gyvenimą. Kai kurie net vengė garsiai kalbėti apie tai, o kur gauti patalpas susirinkimui, nebuvo net kalbos.



PROTOKOLAS Nr. 1


1988 m. rugpjūčio 5 d. Kėdainiai


Dėl Kėdainių persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimo:


Pirmininkas I. Meškauskas


Sekretorius V. Volkus


Dalyvavo: 11 iniciatyvinės persitvarkymo Sąjūdžio grupės narių: advokatas Ignas Meškauskas, pedagogas-juristas Vaclovas Volkus pedagogas-pensininkas Antanas Kryžanauskas, inžinierius Stasys Padalevičius, juristas Antanas Jarašius, zootechnikas Vincas Kučinskas, finansistas Vytautas Jauniškis, stomotologas Vitolys Laumakys, lituanistė Janina Meškauskienė, inžinierius Juozas Mrazauskas, agronomas Vincas Ramanauskas.


Darbotvarkė:


Kėdainių Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimas.


Posėdį trumpu įžanginiu žodžiu atidarė Ignas Meškauskas. Jis sakė, kad po 50-ties metų stalininės tamsos, prievartos, smurto, nesuskaičiuojamų aukų, nedrąsiai pradeda švisti laisvės rytas. Įvairių politinių, religinių įsitikinimų Lietuvos jėgos turi vienytis vardan naujų išmėginimų, vardan laisvės ir tautos nepriklausomybės idealo.


Visi atsistoja, sugiedamas tautos himnas "Lietuva tėvyne mūsų". Pakyla seniausias grupės narys, stalininio teroro auka - politinis kalinys A, Kryžanauskas. Jis sakė, kad po eilės teroro ir demagogijos dešimtmečių tiesą pradeda išbristi iš tamsos ir prievartos pančių. Vis dažniau ir drąsiau prabyla spauda, radijas, televizija. Žmonėse nyksta įtarumas ir baimė. -Jūs esate,- sakė A. Kryžanauskas,-pirmosios rajono laisvės kregždės, drąsus šaukliai; kviečiantys tautą prabusti, dvasiškai apsivalyti nuo stalininio purvo apnašų. Šiandien jūsų nedaug, bet visada dideli dalykai prasideda nuo saujelės vienminčių, pasišventusių drąsuolių. Telaimina Jus Dievas, nepamirš Jūsų tauta šitame kilniame darbe,- užbaigė oratorius.


Pasisakęs V. Volkus pažymėjo, kad tautos nelaisvės metais, laisvės ir nepriklausomybės viltis neužgeso, ji ruseno, jos siekis pasireikšdavo įvairiomis kovos formomis. Pertvarka ir viešumas mus įpareigoja pradėti organizuotą pertvarkos ir tautos atgimimo skatinamąją veiklą. Pasisakė ir kiti iniciatyvinės grupės nariai, kaip V. Jauniškis, V. Laumakis, V. Kučinskas ir kiti. Pasisakiusieji kvietė susitelkti, drąsiai ir ryžtingai kovoti su vis dar gyva stalinizmo dvasią, pasireiškiančia smurtu ir prievarta, dvasiniu ir fiziniu genocidu, centro imperinės politikos užmačia. Kad būtina žadinti tautiečių dvasinį atgimimą, nesitaikstyti su primetamu girtavimu, kovoti su įvairiomis formomis vykdoma rusifikacijos politika ir kitomis nedorybėmis. Kalbėję kvietė vadovautis protu, sveika nuovoka nepasiduoti provokacijom, nepasimesti prieš galimas intrigas, sunkumus, nepabūgti grasinimų, gal būt ir galimų asmeninių praradimų...


NUTARTA:

1. Įkurti rajone Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Apie grupės įsikūrimą painformuoti persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus centrinę būstinę.


2.Rajono įstaigose, organizacijose, ūkiuose steigti Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kuopeles.


3.Sekančiame posėdyje sudaryti iš iniciatyvinės grupės narių 5 žmonių grupę, kuri painformuotų rajono komunistų partijos ir rajono vykdomąjį komitetą apie rajono Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimą.


4.Sekantį kartą susirinkti 1988 m. rugpjūčio 14 d.


Pirmininkas I.Meškauskas


Sekretorius V. Volkus



Todėl į pirmąjį Sąjūdžio Kėdainių iniciatyvinės grupės susirinkimą 1988 metų rugpjūčio 5 dieną, be Sąjūdžio atstovo iš Panevėžio, atvyko tik 12 kėdainiečių.


Nors jų buvo nedaug, bet tai buvo Kėdainių visuomenei žinomi žmonės, turintys autoritetą inteligentai. Įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė sparčiai augo, į ją plūstelėjo mokslininkai iš Vilainių, įsijungė mokytojai, gydytojai. Po dešimties dienų grupė jau pareikalavo dialogo su vietos valdžia.


Gimė Sąjūdis — gimsta ir rėmėjai

Tokiame pokalbyje, koks rajono Tarybos vykdomojo komiteto posėdžių salėje įvyko praėjusi trečiadieni, dalyvauti dar niekada neteko. Ir ne tik man, bet ir be išimties visiems to pokalbio dalyviams. Nes kalba ėjo apie faktą, koks- tegali Įvykti tik šiais dinamiškais laikais, — būrelis kėdainiečių ruošiasi susiburti į Persitvarkymo sąjūdžio rėmimo Iniciatyvinę grupę. Kas Jie, tos pirmosios kregždės Kėdainiuose, ir klek Jų, pasiryžusių aktyviai remti Sąjūdį?

- Mūsų apie trisdešimt, — pasakė „Liepsnos" kooperatyvo buhalteris Vytautas Jauniškis! — Taigi čia atėjusieji — tik dalis būsimosios grupės...


Pokalbyje dalyvavo iš tiesų nedaug Sąjūdžio rėmėjų — Juridinės konsultacijos vedėjas Ignas Meškauskas, Tarpmokyklinio gamybinio mokymo kombinato direktorius Vaclovas Volkus, Hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo Instituto sektoriaus vedėjas Romas Pūkštas, Konservų fabriko vyr. inžinieriaus pavaduotojas statybai Valentinas Krunglevičius ir jau minėtasis Vytautas Jauniškis. Jie trumpai supažindino su savo tikslais ir uždaviniais, kurie, be abejo, sutampa su Sąjūdžio veiklos linija, papasakojo, kas paskatino Juos ne vien tik tylomis pritarti į Sąjūdį įsijungusiems žmonėms.


- Daug metų dirbau mokykloje ir jutau: kažkas negera Joje darosi. Į švietimo sistemą ateina vis daugiau specialistų su aukštuoju Išsilavinimu, o mokinių žinios prastėja, nusikalstamumas didėja... Ką rajono ar respublikos vadovybė gali čia pakeisti? Ogi nieko! Tik plačiosios liaudies spaudimu bus galima sulaužyti daugeli žmogų morališkai smukdančių sistemų. Taip ir gimė Sąjūdis, taip ir gimsta Jo rėmimo grupės... — savo požiūri išdėstė Vaclovas Volkus.


Vytautą Jauniškį labiausiai jaudina lėtas ūkiskaitos diegimas, nesveiki reiškiniai, smukdantys ekonomiką. O štai Romą Pūkštą Sąjūdžio rėmimo grupę, pasirodo, pastūmėjo “Tarybinis kelias". Jo nuomone, blogai nušvietęs Lietuvos Mokslų Akademijoje įvykusį Sąjūdžio ir ,,Žemynos" klubo organizuotą pokalbį apie Kėdainių ekologijos problemas. Na, ir, žinoma, patys Kėdainiai...


Kėdainiai — ekologijos siaubūnas — apibūdino Romas Pukštas. — Mokslų Akademijoje buvo patelkti jų užterštumą nusakantys skaičiai, o „Tarybiniame kelyje" šių skaičių nebuvo. Bijojo suklysti cituodami? Bet juk aš pats girdėjau, kaip Romas Pakalnis redakcijos darbuotojai siūlė tuos duomenis, o ji atsisakė. Štai čia ir susimąstai. Sąjūdis — aktyvių persitvarkymo šalininkų judėjimas, taigi — pažangus judėjimas. O kėdainiečių grupė ar nesupras savo pažangumo tik kaip garsias kalbas ir beatodairišką kitų kaltinimą?


Nežinodamas kaltinamųjų tikrojo kaltės dydžio, gali patikėti, kad tas ar anas iš tiesų yra persitvarkymo stabdys. O Jei žinai? Štai kad ir su tais Kėdainių užterštumo duomenimis... Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas Romas Pakalnis jokių duomenų „Tarybiniam keliui" nesiūlė, tad ir atsisakyti pasiūlymų buvo neįmanoma. Atvirkščiai. Jis buvo paprašytas atsiųsti įvykusiojo pokalbio rezoliucijos ir laiškų LTSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui bei ekologinei komisijai prie LTSR Ministrų Tarybos nuorašus; kuriuos buvo ketinama spausdinti „Tarybiniame kelyje". Deja, redakcija laiško taip ir nesulaukė... Tad kam prireikė tokios įvykių ir faktų Interpretacijos?


Nepaisant tokių išpuolių, pokalbis rajono Tarybos vykdomajame komitete paliko įspūdį, jog čia susirinko žmonės, iš tiesų besirūpinantys rajono ir respublikos likimu. Oro ir vandens švara, ekonominis savarankiškumas, žmogaus moralinis tyrumas, tautinė savigarba,.. Kas gali numoti ranka į šias sąvokas, kas gali nepritarti žmonėms, stojantiems į aktyvią kovą už šias vertybes? Mūsų tikslas taip pat toks: kad žmonės geriau gyventų. Tad neieškosime konfrontacijos su Sąjūdžio rėmėjais, bet remsime konkrečius Jūsų pasiūlymus, — pareiškė rajono Tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Petras Baguška.


Jei vieni kitų neremsime, vadinasi, kažkurie iš mūsų nereikalingi... — pabrėžė pirmininko pavaduotojas Viktoras Muntianas.


Ir vis dėlto netikrumas liko: ar pajėgs rėmėjai atskirti tikruosius patriotus nuo apsišaukėlių, ar gerai apgalvoję ima ant savo pečių didžiulę atsakomybės naštą? Tas gera linkinčias nerimo mintis išsakė ir Partijos rajono komiteto sekretore Danutė Smulskienė, ir šio komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas Stasys Apinis, ir rajone Tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Vitalija Surgautienė. Sąjūdžio rėmėjai patikslino savo pozicijas, atsakė į pateiktus klausimus.


Beje, oficialiai Sąjūdžio rėmėjais šių žmonių dar negalime vadinti — steigiamojo grupės susirinkimo dar nebuvo. Bet jis bus. Vadinasi, bus ir veikla, kuri, tikimės, išjudins mūsų rajono visuomenę iš užmigimo.


Jovita ZEBRAUSKAITĖ „T, k." korespondentė

Tarybinis kelias, 1988, rugs. 6, p. 1, 4




Pirmasis mitingas miesto stadione


Rugsėjo 15 dieną kėdainiečiai pirmą kartą per visą okupacijos laikotarpį susirinko su tautinėmis vėliavomis miesto stadione išsakyti tai, ką seniai nešiojo savo širdyse - į opozicinį mitingą.



Kokį rezonansą sukėlė Kėdainių mieste pirmasis Sąjūdžio mitingas, galima spręsti iš tuometinės spaudos. "... Kėdainių miesto stadionas tokius žodžius girdėjo pirmą kartą. Todėl jis buvo kupinas, todėl jis ūžė, užgoždamas pro šalį važiuojančių traukinių gausmą... Džiaugėsi tą vakarą daugelis. Džiaugėsi, kad galima nesibaiminant iškelti trispalvę vėliavą ir sugiedoti "Tautišką giesmę"...


Dainuojanti revoliucija Kėdainiuose prasidėjo



... Ir šiandien kėdainiečiai dar gyvai aptaria renginio smulkmenas, domisi vienas kito nuomone, ginčijasi ir abejoja", - tuometiniame rajono laikraštyje "Tarybinis kelias" dalinosi įspūdžiais korespondentė Jovita Žebrauskaitė. Kėdainių stadionas tokios euforijos dar nebuvo matęs. Žmonės atvyko būriais iš kaimų, gamyklų su tautinėmis vėliavomis. Po mitingo visi skirstėsi su pakilia nuotaika, dainuodami gatvėse. Dainuojanti revoliucija Kėdainiuose prasidėjo.


Literatūra":

Gimė Sąjūdis - gimsta ir rėmėjai/Žebrauskaitė, J. - Tarybinis kelias, 1988, rugs. 6, p. 1, 4, 6


Susirinkimas-mitingas. – Tarybinis kelias, 1988, rugs. 15, p. 1


Neagituoti ir varu nevaryti... - Tarybinis kelias, 1988, rugs. 22, p. 1


Protokolai – Kėdainiai, 1988.