Sąjūdžio vėjai Vilkaviškyje

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (88 balsai)
1988 m. visoje Lietuvoje prasidėjo Persitvarkymo Sąjūdžio judėjimas. 1988 m. liepos 12 d. Vilkaviškio mokytojai K. Janulaitis, V. Piečiukaitis ir gyd. V. Mickevičius Kosto Janulaičio bute (Vilkaviškis, Birutės g. 7), išklausę ką tik iš Vilniaus grįžusio mokytojo L. Čeplevičiaus pranešimą apie Vingio parke įvykusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingą, sutarė imtis iniciatyvos ir Vilkaviškio rajone suorganizuoti mitingą, sutarė imtis iniciatyvos ir Vilkaviškio rajone suorganizuoti LPS veiklą. Tuoj parašė rajono Vykdomajam komitetui pareiškimą prašydami leisti sušaukti Vilkaviškyje mitingą, įregistruoti iniciatyvinę grupę. Tačiau komitetas duoti leidimą delsė (jis buvo gautas tik į iniciatyvinę grupę įsiterpus Partkomo siųstiesiems).

Rugpjūčio 27 d. Vilkaviškyje įvyko pirmasis šio judėjimo organizuotas mitingas. Tai buvo didingas renginys. Tarp mitingo iniciatorių daugiausia buvo Vilkaviškio mokytojų: K. Janulaitis (pensininkas), V. Piečiukaitis, A. Simanavičius, St. Dambravienė, L. Čeplevičius (visi iš 2-osios vid. m-los), gydytojas V. Mickevičius ir kiti. Keliolikos tūkstančių minia užtvindė miesto stadioną. Ant stiebo didingai plevėsavo Trispalvė, šimtais mažų vėliavėlių pražydo aikštė. Dar audringesnis mitingas buvo lapkričio mėnesį, prieš pirmąjį sąjūdžio suvažiavimą. Partinei nomenklatūrai vilkaviškiečiai į akis drėbė nuožmią tiesą. Baimė buvo nugalėta. Vilkaviškio LPS mitinge buvo nutarta: Pasiųsti Vyriausybei reikalavimą paleisti iš kalėjimo nuteistąjį Lietuvos Katalikų Kronikos leidėją, Kybartų (Vilkaviškio raj.) kleboną kun. Sigitą Tamkevičių. Vilkaviškio miesto pagrindinėje aikštėje pastatyti paminklą daktarui Jonui Basanavičiui. Pateikti rajono Vykdomajam komitetui reikalavimą gatvių vardus pakeisti senaisiais – Nepriklausomojoje Lietuvoje buvusiais vardais. Leisti savą rajoninį laikraštį, įrengti miesto centre Sąjūdžio informacinį stendą. Mitinge sudarytas K. Janulaičio vadovaujamas dr. J. Basanavičiaus paminklo statymo komitetas. 1988 m. rugsėjį pasirodė pirmasis Vilkaviškio sąjūdiečių laikraštukas ,,Sąjūdžio balsas“. Apimtis – du mašinraščio lapai. Tiražas vos keliasdešimt egzempliorių. Nuo 1989 m. ,,Sąjūdžio balsas“ jau keturių lapų žurnalo formato leidinys. Tiražas – du trys tūkstančiai egzempliorių. Dauginamas pagal paruoštą maketą buvo Vilniuje, fizikos institute (tada dar slaptai). Daugino būsimasis Lietuvos AT deputatas Petras Vaitiekūnas. 1989 05 19 pradėjo eiti sąjūdiečių laikraštis (dviejų lapų) ,,Dobilas“, kuris buvo leidžiamas iki 1992 m. pabaigos. Tūkstantiniais tiražais buvo išleisti 65 numeriai. Laikraštį (kaip ir ,,Sąjūdžio balsą“) redagavo A. Simanavičius ir A. Zeikus. Tiek ,,Sąjūdžio balsas“, tiek ,,Dobilas“ buvo griežtai antikomunistinės krypties leidiniai, nukreipti prieš partinę nomenklatūrą, okupaciją, bažnyčios ir tikėjimo persekiotojus. ,,Dobilas“ bene pirmasis Lietuvoje publikavo partizanų dainas, straipsnius apie rezistenciją ir Vilkaviškio rajone ir Lietuvoje. Todėl buvo platinami ir kituose rajonuose. ,,Sąjūdžio balso“ ir ,,Dobilo“ straipsniai dažnai būdavo skaitomi per Laisvosios Europos radiją. 1989 m. ,,Dobilas“ išleido aplankinį leidinį ,,Dainos Vasario 16-ajai“. Jau per pirmąjį Sąjūdžio mitingą buvo pasiūlyta Gegužės 1-osios aikštėje pastatyti paminklą Lietuvos patriarchui J. Basanavičiui. Minia pritarė. 1989 03 30 Gegužės 1-osios aikštė buvo pavadinta Atgimimo aikšte. Apginti Lietuvos nepriklausomybę – šventas mūsų siekis. Todėl ir kovų už ją istorija yra tikroji Lietuvos istorija. Tokiai kovai pirmaisiais Sąjūdžio metais ryžtingai nusiteikę ir vilkaviškiečiai. Nors viskas atrodė dar netikra. KGB Vilkaviškyje turėjo daug įtupdukų. 1992 01 18 ,,Lietuvos aide“ pateikiami tokie duomenys: tarp rajonų daugiausia agentų būta Ignalinoje (1990 – 1991 – 141), antroji Marijampolė (109, 102), Vilkaviškis buvo tarp pirmaujančių (1990 m. – 59, 1991 m. – 58 – 7-oji vieta). Nepaisydami grėsmės vilkaviškiečiai stovėjo prie Televizijos bokšto, šalo saugodami Seimo rūmus. Sausio 13-osios medaliu buvo apdovanoti I. Mickevičienė, J. Leonavičius, V. Plečkaitis, G. Kviesulaitis ir kiti. Moteris ištisas naktis šalo, o su ja ir vaikai, mokinukai – motina mokėjo jiems įkvėpti meilę Tėvynei. Sausi 13-osios medaliu buvo apdovanota keliolika rajono gyventojų. 1989 m. Vilkaviškio sąjūdiečių iniciatyva buvo perlaidoti į miesto kapines partizanų palaikai, kuriuos Marijampolės elektrikai netikėtai surado ties Vilkaviškio autobusų stotimi. Pirmaisiais pokario metais ten buvo senų kapinių brūzgynai ir niekas net nepagalvojo, jog ten galėjo būti užkasti ir žuvusieji partizanai: V. Dulskis, A. Šipaila ir J. Simonavičius. Faktą paliudijo du buvę liaudies gynėjai. Jie nakčia ir užkasė žuvusius. 1990 m. Sąjūdžio Koordinacinė taryba suorganizavo viešą karinių bilietų grąžinimo akciją. Bet ypač įspūdingai atrodė sąjūdiečių per miestą vežamas prieštankinis pabūklas. Profesinės mokyklos dėstytojai išardė ją, stovėjusią taip vadinamame Šlovės kambaryje, paskui vėl sutvėrė ir prikabinę prie traktoriaus nuvežė ir pastatė prie Vilkaviškio karinio komisariato fasado. ,,Krasnaja Zvezda“ per visą Sąjungą pasibaisėjusi pagarsino šį įvykį. 1991 m. Vilkaviškio sąjūdiečiai paskelbė aukų rinkimo akciją streikuojantiems Donbaso šachtininkams, kurie rėmė mūsų nepriklausomybės idėją. Žmonės negailėjo nei grūdų, nei mėsos, nei pinigų. 1991 m. buvo atstatytas ir pokario metais barbariškai nugriautas paminklas Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai paminėti. Vilnietis architektas V. Balčiūnas, pasinaudodamas nuotrauka, padarė brėžinį, pagal kurį paminklas buvo atkurtas – ant smailėjančio postamento iškėlęs kalaviją raitas Vytis.


1989 m. Politinių kalinių ir Tremtinių sąjungos iniciatyva Vilkaviškio miesto kapuose buvo pastatytas paminklinis akmuo stalininių represijų aukoms priminti (akmenį apiformino ir raides iškaldino vilkaviškiečiai Irena ir Gintautas Leonai), o 1900 m. Vilkaviškio geležinkelio stotyje iškilo ir koplytstulpis su įrašu: ,,Bėgiai kaip širdis aidės kraupų sielvartą tremties“ (koplytstulpį išskobė Bartninkų vidurinės mokyklos mokytojas J. Šalčiūnas). 1992 m. Juozas Jurgelaitis, 85-erių metų senelis, pats iš savo surinktų akmenų Biliūnų gatvėje pamūrino paminklinį kryžių Sausio 13-osios aukoms ir žuvusiems Kęstučio apygardos partizanams, kurių ryšininku jis buvo, pagerbti. Tais pačiais metais klebonijos ir Carito iniciatyva pastatytas koplytstulpis ir prie Vilkaviškio pagrindinės mokyklos. Jis skirtas tremties ir rezistencijos aukoms priminti, o taipogi Lankeliškių vikaro Justino Lelešiaus, rezistencijos kovose žuvusio, atminimui. Koplytstulpį išskobė vilkaviškietis J. Žvingila. Beje, prieš karą prie ten buvusios prieglaudos seneliams stovėjo akmens paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę.

Per rinkimus į seimą daugelis vilkaviškiečių balsuoja už kairiųjų partijų kandidatus. Renkant Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą (tuomet rajonas turėjo 2 mandatus) Kybartų kampas ryžtingai balsavo už Lietuvos Sąjūdžio Vilkaviškio koordinacinės tarybos pirmininką J. Mačį, o vilkaviškiečiai už rašytoją V. Jasukaitytę. Per rinkimus į Lietuvos Seimą ir rajone, ir mieste J. Mačys pralaimėjo LDDP kandidatui A. Greimui, o 1997 m. ir socialdemokratui A. Butkevičiui. Tik miesto rytinėje rinkimų apylinkėje beveik pastoviai laimi dešinieji. 1990 03 24 per pirmuosius demokratinius rinkimus į Miesto tarybą buvo išrinkti Sąjūdžio remiami kandidatai. Miesto meru tapo R. Liansbergis. Pirmuoju rajono tarybos pirmininku buvo išrinktas R. Deltuvas, o rajono valdytoju A. Čelkevičius (prieš tai rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas buvo E. Žemaitaitis). Per 1995 m. rinkimus į Savivaldybių tarybas daugiausia balsų gavo Tėvynės sąjunga ir Krikščionys demokratai. Vilkaviškio meru buvo išrinktas Lietuvos Tautininkų sąjungos narys, 1990 m. Nepriklausomybės akto signataras Jonas Mačys, vicemeru J. Šuliauskas (TS). Jais liko ir per 1997 m. rinkimus. Vilkaviškio miesto seniūnu 1996 m. paskirtas A. Birgiolas. Vilkaviškis turi du laikraščius: ,,Santaka“ ir ,,Šešupė“. ,,Santaka“ 1990 m. buvo pavadinta ,,Pergalė“, kurią net 17metų redagavo P. Jankys. 1993 m. pradėta leisti ,,Šešupė“. Pirmasis redaktorius - P. Jankys. Nuo 1995 m. E. Kviesulaitienė. Tai daugiau kultūrinių akiračių leidinys.

Naudota literatūra

Serneckas A., Zeikus A. Dvižiedė lelija.- V., 1997. – 102p.

Pavlovienė B. Srovė – gyvenimo, atsakomybė – žmogaus / Birutė Pavlovienė //Pergalė. – 1988, rugsėjo 3, p. 3 -4.

Žilinskas A. Dvi atgimimo dienos / Antanas Žilinskas //Pergalė . – 1988, spalio 28, p. 1.