Sąjūdis Kalvarijoje

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Sąjūdžio iniciatyvinė grupė Kalvarijoje įsikūrė 1988 metų vasarą. Ji vienijo geros valios žmones bendru tikslu - atkurti nepriklausomybę. Tai parodė pirmasis mitingas prie pašto, vykęs 1988 m. spalio 16 d. Jame dalyvavo keli tūkstančiai kalvarijiečių. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai buvo Sigitas Slavickas - Maisto pramonės technikumo (toliau MPT) dėstytojas, Alfonsas Juščius - MPT direktorius, Jonas Dzirmeika, Sigitas Mičiulis, Alvydas Totoris, Marijonas Miliūnas, Jonas Staskevičius, Evaldas Ulevičius ir kt. Pirmasis darbas buvo rasti ir atstatyti 1950 metais nugriautus paminklus: Laisvės ir Lietuvei Motinai. Įdomi - šių paminklų atradimo ir atstatymo istorija. Motinos paminklas anksčiau stovėjo miesto parko vakarinėje pusėje prie upės. Jį atradome toje pačioje vietoje užkastą, bet apdaužytą. Jo liekanos šiuo metu yra prie dabartinio paminklo. O Laisvės paminklo niekaip nesisekė rasti. Apklausinėjome senesnius kalvarijiečius, bet viskas buvo veltui. Padėjo tik atsitiktinumas. J. Statkevičius su A. Kružiku, vaikščiodami po miesto parką, galvojo, kur tas paminklas galėtų būti užkastas ar išvežtas. Staiga J. Statkevičius kažką koja kliudė. Pradėjus kasti, pasirodė paminklo liekanos. Kunigo J. Mieldažio siūlymu jis buvo perkeltas į miesto centrą ir atidengtas 1989 m. liepos 16 d. Laisvės paminklo vietoje buvo pastatytas atkurtas paminklas Lietuvei Motinai. Jis pašventintas 1989 m. gegužės 7 d., pirmą kartą švenčiant Motinos dieną. Prie paminklų statybos darbų daugiausia prisidėjo Br. Jungaitis, A. Kružikas (jau miręs), J. Dzirmeika, V. Kučinskas, J. Liutkevičius ir kt. 1991 m. rugsėjo 14 d. buvo pašventintas paminklas partizanams miesto kapinėse. Pirmą kartą nepriklausomybės šventę kalvarijiečiai paminėjo 1989 m. vasario 16 d. miesto parke. Joje dalyvavo keli šimtai žmonių su trispalvėmis (jau įteisintomis 1988 m. lapkričio 13 d.) Sąjūdžio iniciatyva 1989 m. birželio 6 d. buvo organizuotas piketas prie kareivinių vartų. Karinio dalinio karininkams ir kareiviams buvo pasiūlyta daugiau neteršti Šešupės ir Orijos ežero aplinkos. Nors rusų kareiviams piketas buvo staigmena, bet susitikimas vyko ramiai. Pikete dalyvavo keli šimtai žmonių, o jam vadovavo sąjūdietis A. Juščius (jau miręs). Kita sąjūdžio darbų kryptis buvo atstatyti kryžius prie sankryžos Kalvarija - Krosna (1990 m. liepos 16 d.) ir prie Ramybės gatvės. Šių kryžių statyboje daugiausia pasidarbavo sąjūdiečiai A. Urbanavičius, E. Venslova, A. Dadurkevičius ir kt. Vienas kryžius buvo padarytas ir nuvežtas į Kryžių kalną Sąjūdžio garbei. Sąjūdiečiai drauge su kitais geros valios žmonėmis 1989 m. balandžio 1 d. Basanavičiaus tėviškėje Ožkabalių kaime sodino Atgimimo ąžuolyną, taip pat 1990 m. gegužės 5 d. surado ir atkasė 48 stribų miesto aikštėje išniekintų partizanų palaikus buvusiose vokiečių ir žydų kapinėse Gėlių gatvėje. Jų perlaidojime 1990 m. gegužės 13 d. dalyvavo minios žmonių. Dabar ten pastatytas anksčiau minėtas paminklas kritusiems partizanams. A. Juščiaus iniciatyva bažnyčios tvoroje buvo pastatyta partizanų koplytėlė, nes šioje vietoje buvo išniekinti jų kūnai. Reikia paminėti, kad Sąjūdžio veikla pasiekė ir mokyklą. 1989 m. rugsėjo pirmąją pirmą kartą moksleivių kolona miesto gatvėmis žygiavo su trispalvėmis, o 1990 m. birželio 14 d., t.y. Gedulo ir Vilties diena, buvo paminėta Kalvarijos geležinkelio stotyje. Šventėje dalyvavo ir nemažas moksleivių būrys. Iš miesto skvero buvo pašalintas Lenino biustas. Per visą atgimimo laikotarpį Sąjūdis organizavo išvykas autobusais į mitingus Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, budėjimus prie Aukščiausios Tarybos bei televizijos bokšto 1990 sausio dienomis. Daug kalvarijiečių dalyvavo Baltijos kely ir mitinguose prie AT nepriklausomybės atkūrimo dieną - 1990 m. kovo 11-tą. Šių išvykų organizatorė buvo I. Slavickienė. Sąjūdininkas A.Urbanavičius buvo apdovanotas sausio 13-sios gynėjų atminimo medaliu. Nuo Sąjūdžio gimimo praėjo daugiau kaip 20 metų. Tai ilgas ir vaisingas Sąjūdžio veiklos etapas. Padvelkę atgimimo vėjai Lietuvoje pakeitė gyvenimą visapusiškai: ir dvasiškai, ir materialiai. Dabar liko tik malonūs tų neužmirštamų dienų prisiminimai.

                                           Sigitas Mičiulis