SSRS vadovo M. Gorbačiovo viešnagė Šiauliuose

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,4 / 5 (78 balsai)



1990 01 11-12 į Lietuvą atskrido SSKP CK generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas. Jo vizito tikslas – atkalbėti Lietuvą nuo galimo nepriklausomybės paskelbimo. Sausio 12 d. Michailas Gorbačiovas atvyko į Šiaulius.

„Vakar 11.45 val. Šiaulių aerodrome nusileido TU-134A, ir trapu į Šiaulių žemę nulipo garbingi svečiai – Michailas Gorbačiovas su savo svita, Algirdas Brazauskas, kiti mūsų Respublikos vadovai.

- Gerą orą parinkot, šiauliečiai, - tokie buvo pirmieji Michailo Gorbačiovo žodžiai Šiauliuose. Gėlės, sveikinimai, ir mašinų kortežas pasuko miesto link“. Taip skelbė Šiaulių miesto laikraštis „Šiaulių naujienos“ 1990 metų sausio 13 dieną.



SSKP CK generalinio sekretoriaus viešnagė įėjo į Šiaulių istoriją. Šis įvykis ilgai nebuvo užmirštas, prie jo vis buvo grįžtama, aptarinėjama, vertinama. Kodėl vieną iš savo viešnagės Lietuvoje dienų Michailas Gorbačiovas paskyrė Šiauliams? Pasak tuometinio Partijos Šiaulių miesto komiteto pirmojo sekretoriaus, SSRS liaudies deputato Mindaugo Stakvilevičiaus, tai lėmė keletas aplinkybių: nuo to laiko, kai Šiaulių miesto partinei organizacijai ėmė vadovauti sąjūdininkai, SSKP CK stebėjo, kas iš to išeis, kaip klostysis reikalai, o Maskva, galėjo būti, prognozavo padėtį Lietuvoje pagal tai, kaip reikalai einasi Šiauliuose. Įtakos turėjo ir tai, kad politinė padėtis Šiauliuose buvo stabili, geras susisiekimas su Vilniumi (galima buvo pasinaudoti oro transportu).



LKP miesto komitetas SSKP vadovą sutiko draugiškai. Sąjūdžio miesto Taryba, iš Michailo Gorbačiovo vizito nesitikėdama nieko gero Lietuvos laisvės byloje, sausio 11-ąją kreipėsi į gyventojus, primindama Sąjūdžio tikslus, kviesdama nepasiduoti Michailo Gorbačiovo demagogijai: „ Nėra nieko brangesnio už Tėvynės laisvę. Nėra nieko tauresnio už mūsų pasiryžimą iškovoti Lietuvai nepriklausomybę. Mūsų žygis nesulaikomas, nes jis yra šventas ir paties Dievo laiminamas“

Pasitinkant garbingą svečią, atrodė, kad į gatves mieste išėjo visi, kas tik gali. Maršruto, kuriuo važiuos Michailas Gorbačiovas, niekas neskelbė, bet visu keliu buvo galima stebėti gyvą šiauliečių sieną abiejose gatvių pusėse. Ta siena prasidėjo nuo pat Zoknių aerodromo vartų. Prie pat aerodromo vartų mašinų kortežas pirmą kartą sustojo, ir išlipęs svečias atsidūrė zokniškių apsuptyje. Čia daugiausia buvo rusakalbių aerodrome ar jo įmonėse dirbančių žmonių. Neapsieita be nusiskundimų miesto valdžia ir lietuviais. Minia, apstojusi Michailą Gorbačiovą, buvo gausi. Visiems norėjosi pamatyti garbingą svečią. Kas sugebėjo, užsilipo ant dviejų metrų aukščio aerodromo vartų tvoros.VRS darbuotojų užduotis buvo užtikrinti viešąją tvarką. Absoliuti žmonių dauguma elgėsi geranoriškai, kultūringai. Tačiau buvo ir tokių, kurie demonstravo nepageidaujamo turinio plakatus, elgėsi iššaukiančiai. Dar keletas sustojimų mieste – prie tuometinės trečiosios proftechninės mokyklos, politechnikumo, mėsos kombinato... Aplinkinių namų langai buvo pilni žmonių, žmonės ropštėsi į prie kelio augančius medžius. Visur, kur tik pravažiavo kortežas netrūko plakatų – ir su sveikinimais, ir paremiančių, ir reikalaujančių.

Briduose, priemiestiniame kolūkyje svečias taip pat buvo sutiktas su gėlėmis ir plakatais. Michailo Gorbačiovo reakcija buvo kiek netikėta. Jis perskaitė lozungus ir paprašęs juos nuleisti, pradėjo pokalbį su žmonėmis. Bridų kolūkyje svečias apžiūrėjo technikos kiemą, pabuvojo traktorininko Jono Kluso sodyboje, apsilankė vaikų darželyje. Įdomūs susitikimai Briduose užtruko, todėl sugriuvo viešnagės grafikas. Šiaulių televizorių gamyklos dirbantieji svečio sulaukė tik po dviejų valandų nei buvo numatyta.




Sausio 12 dieną Šiaulių televizorių gamyklos žmonėms teko reta proga iš arti pamatyti populiariausią pasaulio politiką, SSRS vadovą, žmogų, pradėjusį pertvarką. Susitikime su gamyklos dirbančiaisiais savo kalbos įžanginėje dalyje Michailas Gorbačiovas sakė: „ Reikia suvokti visa tai, kas vyksta, ir šiuo pagrindu gausinti žinias, galvoti apie ateitį, visokeriopai palaikant ir skatinant visa, kas pažangu, kas duoda žmogui naudos, taurina jo gyvenimą, daro jį Žmogumi iš didžiosios raidės, išaukština... Aš matau, kad salė nusiteikusi vienaprasmiškai. Ir tai didelis jos trūkumas. Nes ji jau ne samprotauja, ji deklaruoja. O jei ir atsirado žmogus, kuris nesutinka, tai jį jau iš kart mėginama nustelbti ir trypimu, ir plojimais, ir šūksmais. Tai šios auditorijos trūkumas“



Šiaulių televizorių gamyklos salėje vykusiame susitikime žmonės išsakė savo nuomonę. Pasisakė daug dirbančiųjų. Tai XI cecho šaltkavis surinkėjas V. Safonovas, instituto filialo inžinierė konstruktorė N. Lučik, kuri kalbėjo dalies rusų tautybės žmonių, gyvenančių Lietuvoje, vardu, partinio komiteto sekretorius A. Ivaškevičius, Technologų skyriaus inžinierius A. Puškariovas, IX cecho šaltkalvis Z. Karpavičius, kolektyvo tarybos pirmininkas S. Ulčinas, X cecho radijo aparatūros derintojas E. Petrauskas, susivienijimo generalinis direktorius L. Jankauskas, instituto filialo inžinierius B. Kurklietis. Michailas Gorbačiovas atidžiai klausėsi visų kalbėtojų, pasižymėdamas tai vienokią, tai kitokią mintį, vėliau prie jų grįždamas ir cituodamas. Bene didžiausią įspūdį jam padarė ir labiausiai cituojama buvo radijo aparatūros derintojo, LPS rėmimo grupės nario E. Petrausko kalba. Keleto gamyklos dirbančiųjų įspūdis iš susitikimo: „Susitikimas eilinio žmogaus gyvenime įspūdingas jau vien tuo, kad jis gali išsakyti savo mintis SSRS vadovui. Labai nemalonu buvo girdėti, kaip Michailas Gorbačiovas, vertindamas darbininkų pasisakymus, prieštaraujančius jo nuomonei, sakydavo jog „jūs suklaidintas kažkieno ten“ arba „sakote ne savo mintis“ (V. Safonovas), „ Michailas Gorbačiovas yra iš tų žmonių, šalia kurių nesivaržai ir bendrauji kaip lygus su lygiu. Jis simpatiškas ir komunikabilus, turi superreakciją ir kompetetingas daugeliu klausimų“ (A. Ivaškevičius), „Mes pamatėme įžymų žmogų. Ne išpuikėlį, ne pasipūtėlį, bet žmogų su tvirta savo nuomone ir niekur nuo jos nenukrypstantį. Ir Michailas Gorbačiovas, ir gamyklos žmonės išsakė savo pozicijas, kurios kai kur prasilenkia, kai kur nesutampa. Tačiau esu įsitikinęs, kad Michailas Gorbačiovas gerai supranta, ko siekia Lietuvos žmonės, kokie jų planai“ (E. Petrauskas)

Kadangi visos viešnagės metu arčiausiai SSRS vadovo buvo tuometinis Partijos Šiaulių miesto komiteto pirmasis sekretorius Mindaugas Stakvilevičius, jo įspūdis iš viešnagės: „... pajutau nepaprastai aukštą Michailo Gorbačiovo dvasingumo lygį...O šiauliečiai padarė labai gerą įspūdį garbingam svečiui. Ir žmonių entuziazmas, ir politinis brandumas maloniai nuteikė. Gerai įvertintas susitikimas Televizorių gamykloje, geriau negu Vilniuje...“

Panaudota literatūra

Sireika, Jonas. Šiauliai nuo Sąjūdžio susikūrimo iki Nepriklausomybės atkūrimo // Šiaulių miesto istorija 1940-1995. - Šiauliai, 2007, p. 270-287

Vasinauskaitė, Irena. Kaip tapti M. Gorbačiovo statytiniu? // Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte 1988-1990 metais. - Vilnius, 1998, p. 140-141

M. Gorbačiovas: „Aš matau, kad salė nusiteikusi vienaprasmiškai“ // Žydrasis ekranas. - 1990, saus. 17, p. 1-2

Stakvilevičius, Mindaugas. Viešnagė, kurios nepamiršime / kalbėjosi A. Stanelis // Šiaulių naujienos. - 1990, saus. 17, p. 1

Stanelis, Algirdas. Michailas Gorbačiovas Lietuvoje ir Šiauliuose // Šiaulių naujienos. - 1990, saus. 13, p. 1

Stanelis, Algirdas. Šiaulių žemė sutiko aukštą svečią // Šiaulių naujienos. - 1990, saus. 16, p. 1

Štai, ką gamyklos žmonės pasakė TSKP CK generaliniam sekretoriui M. Gorbačiovui // Žydrasis ekranas. - 1990, saus. 24, p. 1-2

Zimkienė, Laima. Derintojas ir generalinis sekretorius // Šiaulių naujienos. - 1990, saus. 27, p. 2