Saldutiškio nepaklusnieji sovietinei valdžiai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 2 / 5 (699 balsai)
Nemeilė sovietinei valdžiai ir kova prasidėjo jai įžengus į mūsų Tėvynę Lietuvą, tai net ne 1988, tai ta akimirka kada svetimieji mums turėjo nurodyti kaip mes turime gyventi,ko mes turime atsisakyti - Laisvės. Apylinkės apsuptos miškų, partizaninis gyvenimas įsupo daugelį vietos gyventojų, tai palietė daugelį šeimų. Antanas Eglinskas (Margiris) 1927-1952 Mokytojas į Saldutiškio vidurinę mokyklą atvyko 1949 metais rudenį, baigęs Klaipėdos Mokytojų instituto istorijos ir fizinio lavinimo specialybę, mokytojas buvo paskirtas auklėtoju 1949/1950m.Vll klasei.Kambarį mokytojas nuomavosi Jataučių name. Už sienos kitame kambaryje gyveno NKVD karininkas.Atsitiktinai mokytojas išgirdo, kad bus rytojaus dieną ištremta Trinkūnų šeima iš Sėliškio kaimo, Eglinskas šią žinią perdavė savo mokinei O.Guobytei, kad praneštų Trinkūnams, tuo kartu buvo išvengta kelionės į tremtį, šeima spėjo pasislėpti. 1950 metų rudenį mokykla ir miestelis, o taip pat ir rajonas sužinojo, kad rugpjūčio pradžioje istorijos mokytojas A.Eglinskas išėjo pas partizanus. Mokyklos vadovybė turėjo daug nemalonumų, direktorius P.Šepetys ir daugelis mokytojų iškeliami į kitas vietoves, o kiti patys pakeitė darbovietę. Partizanų būrys, kuriam priklausė A.Eglinskas, bazavosi Saldutiškio-Tauragnų-Kirdeikių apylinkių teritorijose.1951metais kovo 1 dieną nakvynei apsistojo partizanų būrys Indubakių kaime pas Oną Klimavičienę, naktį sodyba buvo apsupta garnizono kareivių, daug partizanų žuvo, dalis spėjo pabėgti, o A.Eglinskas buvo sunkiai sužeistas, tačiau laimingo atsitiktinumo dėka, padedamas Saldutiškio gyventojų, slepiamas ir gydomas, balandžio 17 dieną jau buvo su savo kovos draugais Labanoro girioje, tačiau 1951m. rugsėjo 5d. buvo suimtas ir 1952 metais kovo 10 dieną nuteistas, nuosprendį paskelbė teismo pirmininkas justicijos papulkininkas G.Zaicevas:pagal RSSFR BK 58-tą straipsnį-aukščiausioji bausmė-sušaudymas.Nuosprendis įvykdytas 1952 metų liepos 11 dieną.Buvo tik 25metai jaunam mokytojui nuo Skuodo, kuris 1947 metais mokėsi Telšių kunigų seminarijoje, o ją uždarius baigė Klaipėdos institutą, po baigimo Saldutiškio istorijos mokytojas, kovotojas už laisvę, mūsų visų laisvę. Vartau Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką 9 tomą, tai gal ir mažas įvykis, palyginus su partizanine kova, bet tai parodo nepakantumą ir nenorą paklusti primestai moralei, moralei ne tai kurią skiepijo mūsų tėvai, seneliai. Skaitau tos pačios mokyklos, bet tokį skirtingai kitą įvykį, jau kitų mokytojų, ne A. Eglinsko, sušaudyto, mokinių ir jų tėvų slėpto ir gydyto. SALDUTIŠKIS (Utenos raj.) 1985 metų spalio mėnesyje Saldutiškyje buvo laidojamas vietos klebonas kun.Juozapas Masalskis,prie pat šventoriaus yra vidurinė mokykla, kad mokiniai pertraukų metu neužeitų į bažnyčią, neišgirstų pamokslų, nepamatytų Vyskupo, mokytojai užrakino mokyklos duris:tuomet užrakinti mokiniai iššoko pro langą.(Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, 9 t. 104 p.)Mokinių nesustabdė, nors mokytojai bijodami nemalonumų ėmėsi drąstiškų metodų-užrakinti, tartum belaisvius.Šis įvykis tuo metu nuskambėjo ne tik rajone, kadangi Kronikoje, nors tai buvo trumpa žinutė, bet davė akstiną svarstimui kaip jaunosios kartos nepakantumo fakto įrodymui esamai santvarkai, tai tik buvo aguonos grūdas, bet žinant, kad Kronika buvo tautinės ir religinės gyvybės apraiška,vakarus pasiekusi Kronika leido pasauliui pažinti tikrąjį sovietijos veidą, nes nuplėšė melo uždangą, kuria buvo norima pridengti Tautos ir Bažnyčios dvasinį genocidą.Todėl po šio menko straipsnelio Kronikoje pasirodė,,Valstiečių laikraštyje,1988-02-06 žurnalisto A. Čaikovskio straipsnis ,,Šmeižtais Kronika minta, tačiau vėl kaip visada nepavyko sumeluoti ir apšaukti melagyste tiesą. Per patikrinimą Saldutiškio mokykloje, kuriame dalyvavo Utenos rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Simanavičius, apklausiant mokinius buvo vienas drąsuolis, vienuoliktokas Vytautas Štaras, kuris tiesiai į akis pasakė į klausimą.Kas šoko per langus?Aš.Kaip šokai?Atidariau langą ir šokau.Nors apklausiami mokiniai priversti mokytojų melavo, bet pakako vieno drąsuolio, kuris nepabūgo, o gal nemokėjo meluoti, nes buvo auklėjimas tikėjimo ir meilės Tėvynei dvasia.

Pasinaudota literatūra:Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika 9t. p.104 ir 10t. p.108

Saldutiškio vyr.bibliotekininkė Regina Kirkienė