Saldutiškis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,4 / 5 (481 balsai)

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,4 / 5 (481 balsai)

Miestelio pradžia

Miestelis 21 km. nuo Utenos. Kūrimosi pradžia siejama su senu dvaru. Vietovė kartais buvo vadinama Silgutiškiu, Salgudiškiu arba Sundutiškiu. Saldutiškio dvaras XIX - XXa. sandūroje priklausė Jaloveckiams, kurių Boleslovas buvo karo inžinierius, rusų generolas ir žymus visuomenės veikėjas.

Miestelio augimas

Vokiečiai 1-o pasaulinio karo metu Saldutiškyje buvo įsteigę apskrities centrą.

1920m. lenkams okupavus Vilniaus kraštą į Lietuvos pusėje likusį Saldutiškį buvo perkeltas Linkmenų valsčiaus įstaigos. Saldutiškis tapo valsčiau centru, vadinamas buvo Linkmenų valsčiumi, priklausė Utenos apskričiai, 1939 metais rudenį, Vilniaus krašto daliai grįžus Lietuvai, Saldutiškis priskirtas Švenčionėlių, vėliau Švenčionių apskričiai.

Saldutiškio dvaro centras, vykdant žemės reformą, atiteko valsčiaus savivaldybei ir Labanoro miškų urėdijai, buvę dvaro rūmai pavesti besikuriančiai parapijai.

Nepriklausomybės metais Saldutiškis išaugo į didesnį miestelį. Sutvarkyta buvo mietelio aikštė, išvestos gatvės, šaligatviai, beveik visi pastatai po 1928m., įsteigus parapiją. Parapijoje gyvai reiškėsi lietuviškos organizacijos, vyko prekyba, šauliai pastatė namus su sale renginiams.

OKUPACIJOS METAI

Okupacijos metai miestelio gyventojams buvo skaudūs, per 1941m. birželio mėnesio trėmimus iš Saldutiškio geležinkelio stoties išvežti penki vagonai tremtinių, surinktų iš miestelio ir apylinkės kaimų. 1941 - 1942m. vokiečių naciai nužudė devynių Saldutiškio žydų šeimų narius, 1944 - 1945 sugrįžę bolševikai daugelyje vietų suruošė ramių gyventojų skerdynes, labai nukentėjo Krivasalio kaimas.

JALOVECKIAI

Saldutiškio miestelis neatsiejamas nuo dvarininkų Jaloveckių. Jaloveckiai - sena rusų giminė, kurios genealoginės šaknys tęsiasi iki Perejeslavo kunigaikščių, o pavardė kildinama iš Jelovičių vietovės, kurią kažkada valdė Lucko paviete. Kada įsikūrė Jaloveckiai Saldutiškyje, tiksliai atsakyti negalime.B. Kviklio nuomone, kad čia jau unijinės Lietuvos laikais buvo dvaras, istoriniais šaltiniais neparemta. Šalia Saldutiškio esančio Trinkūnų kaimo kapinaitėse Jaloveckių šeimos paminklas suteikia tikslesnių žinių apie gyvenvietės, dvaro įkūrimą.

Kapinaitėse palaidotas Antanas Jaloveckis (Antoni Boženiec Jalowiecki, 1772 - 1852) minimas kaip Saldutiškio įkūrėjas (fundator). Realu manyti, kad Jaloveckiai čia įsitvirtino XIXa. pirmoje pusėje. Tai liudija ir pirmieji pastatai - centriniai dvaro rūmai datuoti 1830m.(A. Petrėno informacija). Iškiliausi Saldutiškio puoselėtojai - Boleslovas ir Mečislovas Jaloveckiai. Boleslovas Jaloveckis (1846 - 1917) buvo karo inžinierius, rusų generolas ir žymus visuomenės veikėjas.1906m. Švenčionių aps. dvarininkai jį buvo išrinkę atstovu į Rusijos valstybės dūmą, Boleslovas buvo šalininkas atkūrimo Didžiosios Lietuvos valstybės, prie kurios lygiomis teisėmis kvietė jungtis lenkus ir gudus.1907m. Vilniuje išleido knygutę (lietuvių ir lenkų kalbomis) - Lietuva ir jos reikalai, tautiškas Lietuvos katekizmas, nuo 1909m. bendradarbiavo Litwa laikraštyje. Saldutiškyje užveisė turtingą parką, tikrą dendrologinį sodą ir keletą miško kvartalų užsodino maumedžiais.

Vadovavo bendrovei, tiesusiai siaurąjį geležinkelį Panevėžys - Švenčionėliai (nutiestas 1899m.). Inžinierius B. Jaloveckis buvo ne tik šio geležinkelio savininkas, bet ir pirmosios geležinkelio draugijos Rusijoje įkūrėjas. Žinomi jo teoriniai darbai apie geležinkelius. Išlikusiuose (1904 m.) laiškuose iš Peterburgo generalgubernatoriui P.V. Veriovkinui, B. Jaloveckis mini, kad Geležinkelio valdybą jį vėl išrinko pirmininku (RB RS F 19-1448). Jo vienintelis sūnus Mečislovas (1876 -1962).

Mečislovas Jaloveckis gavęs puikų išsimokslinimą, baigęs diplomato mokslus Petrapilyje, vėliau mokėsi Rygoje ir Halėje (Vokietija), įgijo agronomijos daktaro laipsnį. Ilgą laiką M. Jaloveckis dirbo Vilniaus žemės ūkio banke dvarų taksatoriumi, buvo žymus pievų ir durpynų, melioracijos specialistas, gerai pažinęs daugelį Lietuvos dvarų ir parengęs dvarų sodybų akvarelinių vaizdų albumą Wizerunki dworow. Žinomos M. Jaloveckio mokslinės studijos, skirtos gyvulininkystei, pieno pramonei. Emigravęs Lenkijoje (1928) ir Londone (1955) .

Jaloveckių santykiai su apylinkės valstiečiais buvo geri. 1907m. pabaigoje Mečislovas Jaloveckis įsteigė Saldutiškio ūkio draugijėlę, kurios pirmasis susirinkimas buvo sušauktas 1907 spalio 16 Jaloveckių dvare. Dalyvavo ūkininkai - sodiečiai ne tik vietiniai tai: Tauragnų, Linkmenų, Labanoro ir Kuktiškių. Valdybos pirmininku išrinktas M. Jaloveckis. Susirinkime buvo kalbama lietuviškai. Ūkio draugijėlė skatino valstiečius skirstytis vienkiemiais, įsigyti moderniškesnius darbo įrankius, gerinti gyvulių veislę, padėjo apsirūpinti mineralinėmis trąšomis, gerenėmis sėklomis. Pirmojo susirinkimo metu, kaip praneša Vilties (Nr. 17 1907m.) korespondentas A. Žalvarinis (kun.Jurgis Tilvytis), dvarininkas M. Jaloveckis pasakė neužmirštamus žodžius: Aš esmi lietuvis, myliu ir studijuoju lietuvišką kalbą, myliu savo šalį, myliu žmones ir trokštu būti jiems naudingas. To darbo nelaikau sau už nuopelnus, bet tik už pareigą, kaipo Lietuvos sūnus. Jeigu aš kitaip manyčiau, tai man ne vieta Lietuvoje.

Šaltiniai

Bronius Kviklys Lietuvos bažnyčiosVIt.1987m. p. 323 - 327 Č.Kudba Kalvotoji Aukštaitija 1988m. p.91 Utenos krašto enciklopedija 2001m.

Nuotraukos