Sasnava

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (16 balsai)


Sasnava - didžiausias miestelis Sasnavos kaimiškojoje seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje; 13 km nuo Marijampolės miesto į šiaurės rytus. Miestelis įsikūręs abipus kelio Marijampolė-Kaunas, turi patogų susisiekimą su Marijampolės centru ir kitais miestais. Per seniūniją nutiestas geležinkelis Kaunas-Šeštokai bei svarbi automobilių magistralė „ViaBaltica“. Šiaurės ir rytų pusėje seniūniją puslankiu juosia miškai, priklausantys Sasnavos ir Varnabūdės girininkijoms. Miškai užima 25,3proc. seniūnijos ploto. Vakarine Sasnavos dalimi teka upė Sasna - dešinysis Šešupės intakas.



Lietuvos Respublikos Prezidentas 2005 m. gegužes 3 d. dekretu Nr. 284 patvirtino Sasnavos miestelio herbą. Sasnava istorinio herbo neturėjo. Dailininko Rolando Rimkūno parengtame herbo etalone sidabriniame lauke vaizduojamas juodas kiškis, virš jo aštuoniakampė raudona žvaigždė. Pavaizduoti kiškį nuspręsta kaip vienos miesto vardo kilmės versijos simbolį, o žvaigždę - primenant garsius iš Sasnavos krašto kilusius žmones. Daugelyje senųjų pasaulio kultūrų kiškis buvo „mėnulio žvėris“, nes tamsios dėmės matomos dangaus šviesulyje per pilnatį, primena šuoliuojantį kiškį. Kiškis - budrumo, sumanumo, miklumo įsikūnijimas. Aštuoniakampė žvaigždė - kūrybingumo ir derlingumo išraiška. Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia dorumą, skaistumą ir turtą.

928-1938 m. Sasnavoje pagal architekto E. A. Fryko projektą pastatyta didinga mūrinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Tai - vienas puošniausių sakralinių pastatų Užnemunėje. 1930 metais - pažymint Vytauto Didžiojo paveikslo kelionę per Lietuvą - buvo pasodintas ąžuolas, vienas iš kelių medžių - gamtos paminklų Sasnavoje. Miestelyje yra vidurinė mokykla. Sasnava pasižymi nuostabiu kraštovaizdžiu.

Istorijos metraščiuose Sasnos kraštas minimas jau XIV a. Kryžiuočių ordinas, ruošdamasis žygiams į Lietuvą, pirmiausia siųsdavo žvalgus ištirti planuojamų žygių maršrutą, surasti vietas, tinkamas sustoti, nakvynei, kad jose būtų vandens, pašaro arkliams. Žvalgų pranešimai išliko, ir juos tyrinėjęs istorikas J. Totoraitis nustatė, kad 1384-1402 m. yra aprašyti 4 iš Instenburgo (Įsruties) per Sūduvą ėję kryžiuočių keliai. Visi jie ėjo per Šešupę ir jos baseiną. „Yra vienas smulkiai aprašytas kelias iš Instenburgo per Prūsų vietas, per Liepuoną, Zelvo upelį (Zanila), tekantį į Širvintą, per Širvintą, Rausvę ir Šešupę, nuo kurios dar devynios mylios kelio, kur reikia devynių tiltų per Šešupę, per Sasną“.

Tai, atrodo, yra pirmas Sasnos upės, nuo kurios vardą ir gavo miestelis Sasnava, paminėjimas. Kalbininkas K. Būga rašo, kad „Sūduvos srities Sasna (upė) ir Sasnava (miestelis), kurioje šiandien gyvena lietuviai, laikytinos yra prūsiškais vardais. [...]Sasnos (šalies) ir Sasn(i)o (gyventojo) vardo reikšmę išaiškina mums 1303 m. srities pilies vardas Sassenpile [...] Tautvardis sasnis arba sasnas reiškia ,,kiškį, vok. Hase“. Pagal K. Būgą, 1263, 1268 m. istoriniai šaltiniai mini ir sritį, vadintą Sasna, buvusią tarp Liubavo ir Galindos, pietvakarinėse senosiose prūsų žemėse.

Po Sasnavos kaimo įsikūrimo gyventojų skaičius pamažu didėjo. Sasnava ir aplinkiniai kaimai administraciniu požiūriu priklausė Kvietiškio, esančio prie Marijampolės, raktui, vėliau, iki Pirmojo pasaulinio karo - Kvietiškio valsčiui. Po Lenkijos-Lietuvos valstybės trečiojo padalijimo Sasnava, kaip Užnemunės dalis, priklausė Rytų Prūsijai, ji pažymėta ir 1795-1800 m. bei 1807 m. Prūsijos valdžios sudarytuose Užnemunės žemėlapiuose. 1807-1812 m. Sasnava, kaip ir visa Užnemunė, priklausė Prancūzijai, buvo Napoleono imperijos dalis. 1812 metais per dabartinę seniūniją į Rusiją žygiavo Napoleono armija, o po pralaimėjimo tų pačių metų pabaigoje imperatorius Napoleonas pašešupiu per Surgučių kaimą rogėmis bėgo atgal į Paryžių.

Caro valdžios, Spaudos draudimo metais dabartinės Sasnavos seniūnijos kaimuose aktyviai veikė daraktoriai ir knygnešiai. Žymiausias jų - sasnavietis Jonas Luobikis. 1887 m. Sasnavoje pradėjo veikti valdžios atidaryta rusiška pradžios mokykla, 1906 m. - parapijos biblioteka-skaitykla.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sasnava tapo to paties pavadinimo valsčiaus centru. 1928-1938 m. Sasnavoje pagal architekto E. A. Fryko projektą pastatyta didinga mūrinė bažnyčia. 1933 m. Sasnavoje pastatytas naujas dviejų aukštų pradžios mokyklos pastatas.

Sasnavos apylinkių žmonės aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Sasnavos ir Puskelnių ūkininkai dalyvavo 1935-ųjų metų valstiečių streike. Po Antrojo pasaulinio karo Sasnavos valsčiaus, (vėliau - apylinkė) kaimuose vyko ginkluotas antitarybinis pasipriešinimas okupantams. Čia veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai. Iš seniūnijos į Sibirą buvo ištremta apie 50 šeimų.


Įžymūs žmonės, kultūra


Sasnavos krašte (valsčiuje, seniūnijoje) gimė daug visoje Lietuvoje garsių žmonių. Tai Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir valstybės Prezidentas Kazys Grinius; Nepriklausomos Lietuvos generolai J. Bulota, J. Grigaitis ir A. Gustaitis, žymus aviakonstruktorius, lėktuvų AMBO kūrėjas ir statytojas; kunigas, istorikas, kraštotyrininkas ir statybininkas J. Reitelaitis, mokytojas, I, II ir III Seimų narys, Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas V. Galinis, dailininkas ir skulptorius P. Deltuva, filologas ir kunigas K. Ambrasas, Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signataras, istorikas ir rašytojas G. Ilgūnas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras D. Grabauskas, Sasnavoje gilų pėdsaką paliko ilgametis parapijos klebonas, bažnyčios statytojas kunigas S. Čėsna, paminėtinas savanoris, Lietuvos kariuomenės majoras K. Ramanauskas bei kiti.

Šiuo metu seniūnijoje veikia Lygumų pagrindinė, Sasnavos vidurinė mokyklos ir 2 jos skyriai (Tautkaičių ir Smilgių), 5 bibliotekos, 3 laisvalaikio salės, pašto skyrius, IĮ Onos Parplėnienės ambulatorija, vaistinė. Vykdant švietimo reformą, nesurinkus pakankamo moksleivių skaičiaus, nuo 2008 m. rugsėjo uždarytas Puskelnių skyrius. Šiuo metu seniūnijoje veikia Lygumų pagrindinė, Sasnavos vidurinė mokyklos ir 2 jos skyriai (Tautkaičių ir Smilgių), 5 bibliotekos, 3 laisvalaikio salės, pašto skyrius, IĮ Onos Parplėnienės ambulatorija, vaistinė. Vykdant švietimo reformą, nesurinkus pakankamo moksleivių skaičiaus, nuo 2008 m. rugsėjo uždarytas Puskelnių skyrius. 2006 m. rugpjūčio mėn. teritoriniu principu įregistruota Sūduvos VVG. Sūduvos VVG atstovauja Kazlų Rūdos savivaldybės ir Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos kaimiškajai teritorijai. Pagal LEADER+ priemonės principus VVG teritorija turi apimti ne mažiau kaip 10 tūkst. gyventojų. Kazlų Rūdos kaimiškoje teritorijoje gyvena tik 7500 gyventojų, todėl jiems reikėjo rasti partnerius. Į kvietimą atsiliepė ir grupės veikloje panoro dalyvauti Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Tautkaičių, Gavaltuvos, Sasnavos bendruomenės ir pati Sasnavos seniūnija. Išrinktas VVG 18 narių valdymo organas - valdyba. Iš 18 valdybos narių 13 - iš Kazlų Rūdos savivaldybės ir 5 - iš Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos.



Šaltiniai: Mūsų Lietuva III tomas.1991 m.

Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija X tomas. 1983 m.


Parengė: Aušra Valaitienė