Senųjų Kietaviškių kaimo istorija

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Senųjų Kietaviškių kaimas paminėtas1504 metais, kai buvo paminėta Kietaviškių bažnyčia. 1742 metų Kietaviškių bažnyčios inventoriuje minima Kietaviškių parapijai priklausiusi koplyčia Senosiose Kietaviškėse ( lenk. w Kietowiszkach Starych). Šioje koplyčioje (1797) buvęs 1 varpas, paimtas iš Kietaviškių bažnyčios varpinės. 1818 metų duomenimis, joje vykdavo pamaldos. 1930 metais minimos Senųjų Kietaviškių kapinės, kur buvo laidojami šio kaimo gyventojai. Naujųjų Kietaviškių gyventojai buvo laidojami Naujųjų Kietaviškių kaime, šalia bažnyčios. 1930 m. Kapinėse stovėjo sena, apleista koplyčia. 1843 m. Senosiose Kietaviškėse buvo 11 sodybų, 85 gyventojai. Vienoje sodyboje gyveno dvi atsargos kareivių - M. Bliujaus ir J. Kananavičiaus šeimos. 1854 metais gatviniame kaime buvo 11 sodybų – 10 sodybų buvo vienoje pusėje ( tarp gatvės ir Strėvos), o viena kitoje pusėje. Pagal 1866 metų surašymą Senosiose Kietaviškėse gyveno 148 katalikai. Vaclovas Puidokas iš Senųjų Kietaviškių kaimo dalyvavo 1919-20 m. kovose už nepriklausomybę, buvo sužeistas ir mirė nuo žaizdų, palaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse. 1923 metais kaime 38 sodybos ir 196 gyventojai. Kaimas turėdamas 353 ha žemės išsiskirstė į vienkiemius 1932 metais. Didžiausio sklypo savininkas ( 15,12 ha žemės). Adomas Lankas. Labiausiai paplitusios pavardės tuo metu - Puidoko, Gudelio, Lanko, Bliujaus pavardės. Šios pavardės dominavo daugelį metų, pavyzdžiui Puidokų pavardė šiame kaime pagrindinė ir šiandien. 1937 metais kaime, be katalikų gyveno ir l evangelikas liuteronas. 1945 metais šiame kaime žuvo du partizanai – V. Bliujus ir B. Maleckas. Pokario metais visiems gyventojams ilgai įstrigo šiurpi Maleckų šeimos istorija - 4 asmenų šeima buvo sušaudyti ir sudeginti savo sodyboje. Kaimas turi savo kapines. Jose palaidota jau daug kartų, amžiną poilsio vietą čia suradę ir dvarininkai ir paprasti valstiečiai, karo metu palaidota 16 žuvusių karių , ( dar 9 kariai palaidoti kitoje kaimo vietoje). Šiose kapinėse išlikęs vienas įrašas iš lietuviškos spaudos draudimo laikų. 1945-1948 metais buvo ištremtos Bliujų šeimos. M. Bliujienė buvo seniausia tremtinė rajone, o gal ir Lietuvoje. Mirė sulaukusi 116 metų. 1948 metais įkurtas "Žalgirio kolūkis ( pirmininkas J. Kuzinevičius). Vėliau Senosios Kietaviškės priklausė Kietaviškių kolūkiui, Kietaviškių žuvininkystės ūkiui, dauguma kaimo buvo užlieta tvenkiniais. 2000 metų duomenimis Senųjų Kietaviškių kaime 20 sodybų, 45 gyventojai, šiuo metu gyventojų maždaug dešimčia sumažėjo, nes kaimas sensta, mirė žmonių daugiau, negu gimė. Nykstančiu šio kaimo laikyti negalima, nes yra geroje strateginėje vietoje. Naudoti literatūros šaltiniai: R. Gustaitis "Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas, 2001m. 64 p. Elektrėnai. Istorinės publicistinės apybraižos. - Vilnius. 2006. - p.311- 409