Siaurukas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (68 balsai)

Siaurukas — turistinis laisvalaikio traukinys, žavus kaip transporto priemonė ir įdomi kaip turistinė erdvė. Tai vienintelis Lietuvoje veikiantis siaurasis geležinkelis, kur galime rasti pramuštgalviškų pramogų: nuo traukinio apiplėšimo iki slibinų kiaušinių ridenimo, nuo vyno ir nacionalinio kulinarinio paveldo degustavimo, lietuvių folkloro interpretacijų iki projekto "Simfoninis traukinys".


Dabartinis veikiantis 68,4 km ilgio siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys – Rubikiai, eina per Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, Anykščius, Bučionis.


Siaurasis geležinkelis kartu su stotimis, kelių statiniais yra vertingas istorinis ir kultūrinis objektas. Stočių pastatų kompleksai turi urbanistinę ir architektūrinę vertę. 1996 m. Kultūros ministro įsakymu Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą. Valstybės saugomą kompleksą sudaro: bendro 179 km ilgio, 1340 ha apimantys siaurojo geležinkelio ruožai Panevėžys – Biržai, Panevėžys – Rubikiai, Joniškėlis – Linkuva, geležinkelio stotys, gamybiniai pastatai, kelio statiniai. Anykščių geležinkelio stotis — unikalus XIX a. pab. – XX a. prad. technikos, architektūros ir kultūros paminklas. Išlikęs stilingas dviaukštis stoties pastatas, gyvenamieji geležinkelio darbuotojų namai, vandens bokštas, prekių sandėliai, erdvi akmenims grįsta aikštė, plieninis tiltas per Šventąją. 2003 m. , panaudojus ES lėšas ir parėmus Lietuvos vyriausybei, pastatytas modernus paviljonas riedmenims eksponuoti, suremontuoti įvairių tipų vagonai, iš Švenčionėlių parvežtas 1949 m. „Škodos“ gamykloje Čekoslovakijoje pagamintas garvežys. Prekių sandėlyje eksponuojami kelionės reikmenys, signalinės ryšio priemonės, žibintai, švilpukai ir kiti eksponatai. Lankytojai gali paklausyti įdomaus pasakojimo, pasivažinėti rankine drezina, geležinkelio triratuku.


2003 m. dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais. 2005 m. valstybė pradėjo iš dalies finansuoti Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį kaip paveldo objektą.

Istorija

Siaurasis geležinkelis buvo tiesiamas keliais etapais. 1891 m. pradėtas tiesti ir 1895 metų lapkričio 11 d. atidarytas Švenčionėlių – Pastovų ruožas. 1898 m. geležinkelis nutiestas iki Panevėžio. Pirmieji traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti 1899 m. rudenį. Juo buvo gabenami įvairūs kroviniai, daugiausiai miško medžiaga, ir keleiviai. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio malūnai tiekė miltus Lietuvai, europinei Rusijos daliai ir užsienio šalims.


Per pirmąjį pasaulinį karą, 1916 m., vokiečių kariuomenė nutiesė naujus 600 mm pločio ruožus: Gubernija – Pasvalys ir Joniškis – Žeimelis. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, 1920 – 1938 m., prie siaurojo geležinkelio tinklo kūrimo daug prisidėjo vietos savivaldybės. Jos pačios rūpinosi, kad naujos siaurojo geležinkelio šakos būtų tiesiamos per jų teritorijas, pateikdavo krovinių gabenimo apskaičiavimus, įvairių prekių eksporto ir importo argumentus.. siaurojo geležinkelio tiesimu suinteresuoti valsčiai įsipareigodavo prisidėti materialiai, dažnai apsiimdavo išpirkti ir nemokomai perduoti geležinkeliui žemę, žvyro karjerus, atlygindavo nuostolius ūkininkams, organizuodavo nemokomus žemės darbus.


Tiesiant siaurojo geležinkelio ruožus tarpukario Lietuvoje, atsižvelgta į dvarų, kooperatyvų, plytinių, pieninių reikmes.


1921 m. pratęsta siaurojo geležinkelio statyba iš Gubernijos į Šiaulius. Vėliau atsirado atkarpa iš Pasvalio į Biržus. 1937 – 1938 m. nutiestas ruožas iš Panevėžio į Joniškėlį.
Geležinkelininkai prie garvežio „Čekiukas“ Linkuvos geležinkelio stotyje 1942 m. Tokie garvežiai buvo iki 1955 m Iš kairės konduktorius Povilas Bajelis, Albertas Zlatkus, mašinistas Juozas Skaistgiraitis, Alperavičius, Šleideris. Iš Balčiūnienės asmeninio archyvo, Linkuva.


Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę siaurasis geležinkelis funkcionavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bendroje veikloje. 1999 m. nutrauktas krovinių vežimas ir tuo pačiu metu lapkričiom1 d. keleivių vežimo valdyboje buvo įsteigtas struktūrinis padalinys „Siaurasis geležinkelis“.

Kelionės

2006 – aisiais, po penkerių metų pertraukos, Aukštaitijos siaurasis geležinkelis atnaujino reguliariuosius reisus. Nuo gegužės mėnesio visi, panorėję įdomios pramogos, gali kiekvieną šeštadienį keliauti maršrutu Anykščiai – Rubikiai – Anykščiai arba Anykščiai – Troškūnai – Anykščiai.


Galima užsisakyti traukinuką ir su svečiais pyškėti į Kuzmickio girią, prie Žažumbrio ąžuolo ar legendomis apipintą Troškūnų vienuolyną. Žiemos iškylos — tyro oro, smagių pramogų ir nepakartojamų įspūdžių dozė. Siauruko vasaros kelionių dalyviai gali pasijusti tarsi laiko mašina persikėlę į kitą amžių. Tado Blindos plėšikų gauja, užpuolusi traukinį gali įvaryti baimės, o vėliau įtraukti į linksmybių sūkurį.


Valstybės įkūrimo dieną galima paminėti smagiai praleidžiant laiką pasivažinėjant siauruku, pabūnant gamtoje ir pasiaiškinant, kur iš tiesų buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas. Istorikas Tomas Baranauskas straipsnyje „Kur buvo karūnuotas Mindaugas?“ („Voruta“, Nr. 13, 2003 m.) teigia, kad yra trys nuomonės apie karaliaus Mindaugo karūnavimo vietą. Tradicinė — karūnuotas Naugarduke, pastaruoju metu išpopuliarėjo kita nuomonė — kad Vilniuje ir pagaliau trečioji, išdėstyta dar anksčiau už Vilniaus hipotezę, bet iki šiol vis dar neįgavusi tokio populiarumo, sieja Mindaugo karūnavimą su Latava Anykščių rajone. Būtent Latava ir Palatavio piliakalnis ir yra siauruko kelionės tikslas Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, padedanti keliauninkams pakelti istorijos šydą.


Nuo seno lietuviai mėgo švęsti vardadienius. Siaurukas atgaivino šią gražią tradiciją. Birželio mėnesį, per Antanines kviečia visus važiuoti į Troškūnus (Troškūnų miestelio kilmė ir augimas, Troškūnų miestelio istorija), į Šv. Antano atlaidus, o birželio 23 d. kviečia į Jonų traukinį ir į Kuzmickio mišką, kur keleivius pasitinka žolynais išpuošti Joninių vartai ir skambi muzika.
Trečią lapkričio ketvirtadienį viso pasaulio vyno gerbėjai ragauja šių metų derliaus jaunąjį „Beaujolais“ vyną. Tokiai iškilmingai ceremonijai labai tinka seno vienuolyno menė. Siauruku galima nukeliauti į fantastišką „Beaujolais“ vyno degustaciją Troškūnų vienuolyne. Romantišką kelionės nuotaiką traukinuke sustiprina smuiko melodijos ir poezija. Gūdžios rudens tamsos apsuptoje Troškūnų stotis pasitinka žvakučių nušviestais takeliais. Vienuolyno menėje atsiveria vaizdas, vertas senųjų Nyderlandų tapybos meistrų teptuko: Grakštūs „Beaujolais Nouveau“ vyno buteliai ir taurės, pikantiški užkandžiai ir vynuogės. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius . G. Kerbedis sako, jog šiam siauruko reisui svarbiausias motyvas tapo paties vynų karaliaus G. Duboeuf išsakyti žodžiai, jog vyno degustacija sukviečia žmones pasidalyti džiaugsmu ir paaiškinti jiems stebuklingą vyno vaidmenį — svajonių, geros nuotaikos, jausmingumo, poezijos ir romantizmo įgyvendinimą.

2007 rugsėjo 15 d siauruko 108 - ojo gimtadienio proga surengtoje šventinėje kelionėje įstaigos direktorius Gintaras Kerbedis pristatė knygą "Siauruko nuotykiai". Leidinyje 67 mažos novelės. Pasakojimus surinko ir užrašė rašytojas Rimantas Vanagas. Leidinio dailininkė ir maketuotoja Milda Kairaitienė. Leidėjas VšĮ Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Spausdino UAB "Keturios spalvos". Fotonuotraukos iš Pakruojo rajono savivaldybės adminstracijos Kultūros skyriaus Kraštotyros archyvo.

Iliustracijos po tekstais iš A. Baranausko ir A.Vienuolio - Žukausko memorialinio muziejaus


Daugiau informacijos http://www.siaurukas.eu


Straipsniui panaudota medžiaga iš informacinio leidinio

Siaurukas [sudarytojai: V. Januševičienė, G. Kerbedis, redaktorė V. Januševičienė, istorikas - konsultantas A. Astramskas], leidėjas VŠĮ "Aukštaitijos siaurasis geležinkelis", 2006.

Nuotraukos iš svetainės http://www.siaurukas.eu