Sigutis Obelevičius

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,6 / 5 (334 balsai)

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,6 / 5 (334 balsai)

“Man buvo siūlyta tapti ir Šiaulių universiteto katedros vedėju, ir Klaipėdos botanikos sodo direktoriumi....Atsisakiau – aš turiu savo sodą“, - juokiasi Anykščių meras, žinomas gamtininkas, pedagogas, Traupio botanikos sodo, kuris, egzempliorių skaičiumi, kalbama, lenkia netgi didžiuosius respublikos sodus, įkūrėjas Sigutis Obelevičius. Meras kartais į svarbius posėdžius savivaldybėje atskuba tiesiai iš savo daržo ir iš kelionių kišenėse visada parsiveža vieną kitą...nugvelbtą reto augalo šakelę.

Turinys

Biografija

Sigutis Obelevičius gimė 1959-08-02 Kaišiadorių rajone Požardžių kaime. 1966-1974 m. mokėsi Beižionių (Trakų r., dabar – Elektrėnų sav.) aštuonmetėje mokykloje, 1974-1977 m. baigė Trakų sporto internatinę vidurinę mokyklą. 1977-1982 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojo specialybę. 1982-1984 m. S. Obelevičius dirbo Dapkūniškių (Molėtų r.) pagrindinėje mokykloje biologijos mokytoju, 1984-1988 m. buvo šios mokyklos direktorius.


Nuo 1988 m. iki šiol S. Obelevičius gyvena Traupyje (Anykščių r.)Traupis . 1988-2003 m. jis buvo Traupio pagrindinės mokyklos direktorius, nuo 1993 m. – mokytojas metodininkas, nuo 1994 m. – biologijos mokytojas ekspertas. Šalia Traupio mokyklos jis įkūrė vienintelį šalyje mokyklinį botanikos sodą (Traupio botanikos sodas) ir sukaupė apie 5 tūkst. rūšių retų augalų kolekciją. 1995-1997, 1997-2000, 2000-2003, 2003-2007 ir nuo 2007 m. S. Obelevičius yra Anykščių rajono tarybos narys, renkamas kaip Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) atstovas. 1997-1999 m. jis buvo Sveikatos ir ekologijos komiteto pirmininkas, 2002-2007 m. – Švietimo ir etikos komiteto pirmininkas. Jis taip pat yra Anykščių rajono kultūros tarybos narys.


2003-2007 m. S. Obelevičius buvo Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, nuo 2007 m. yra Anykščių rajono meras. S. Obelevičius nuo 1996 m. iki šiol yra Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys, nuo 2001 m. – Tėvynės sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkas. S. Obelevičius yra žinomas gamtininkas, Lietuvos gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas, Lietuvos dendrologų draugijos tarybos narys, Lietuvos mikologų draugijos narys, Lietuvos retųjų augalų pažinimo ir globos klubo "Medumėlė" tarybos narys. Nuo 1993 m. jis tiria saugomų teritorijų augaliją, tyrinėjo Anykščių, Utenos, Rokiškio, Jonavos, Širvintų, Pakruojo, Molėtų rajonų biologinę įvairovę.


S. Obelevičius buvo apdovanotas Valdo Adamkaus premija už aplinkosauginę veiklą (2001 m.). Konkurse "Lietuvos kaimo spindulys 2005" jis tapo "Kaimo aplinkos gražintojo" nominacijos laureatu.


Laisvalaikiu domisi augalų kolekcionavimu ir auginimu, fotografavimu, rašymu, krepšiniu ir politika. Vedęs, žmona Alytė Šmigelskaitė-Obelevičienė (g. 1964 m.) – pedagogė. Dukterys Sigita Obelevičiūtė (g. 1986 m.) ir Ginta Obelevičiūtė (g. 1987 m.), sūnūs Mindaugas Obelevičius (g. 1989 m.) ir Žygimantas Obelevičius (g. 1992 m.).

S. Obelevičiaus mokslo populiarinimo ir informaciniai leidiniai

1989 m. – "Saugomi Molėtų rajono augalai" (informacinis leidinys).


1997 m. – "Anykščių rajono gamtinės vertybės" (bukletas, su Giedriumi Švitra ir Romualdu Barausku).


1998 m. – "Ekologinio ugdymo sūkuriuose" (su grupe autorių, leidinys apie profesorę Eleną Šapokienę).


1999 m. – "Miesto medžiai" (su R. Barausku, gamtos pažinimo leidinys), "Rokiškio krašto gamta : geografinė apžvalga, augalija, gyvūnija, saugomos teritorijos, gamtos paminklai, saugotinos teritorijos" (su Selemonu Paltanavičiumi ir Daručiu Krivu, tyrimo apžvalga), "Raseinių rajono gamta" (su R. Barausku, Liutauru Raudonikiu, Vaclovu Stukoniu, tyrimo apžvalga), "Pakruojo rajono gamta" (tyrimo apžvalga, 1999 m.)


2000 m. – "Nuostabus augalų pasaulis" (mokymo priemonė, garso įrašas – 2006 m.), "Uogos" (žinynas), "Utenos krašto gamta : rajono gamtos apibūdinimas, augalija, gyvūnija, saugomos teritorijos, svarbios ir saugotinos gamtinės teritorijos, gamtos paminklai" (su grupe autorių, tyrimo apžvalga), "Šiaulių rajono gamta : rajono gamtos apibūdinimas, augalija, gyvūnija, saugomos teritorijos, gamtos paminklai ir parkai" (su grupe autorių, tyrimo apžvalga), "Kaukinės draustinis" (su grupe autorių, informacinis leidinys).


2001 m. – "Jonavos krašto gamta" (su grupe autorių, tyrimo apžvalga).


2003 m. – "Širvintų krašto gamta" (su grupe autorių, tyrimo apžvalga).


2007 m. – "Sodelį sodinau" (žinynas), "Traupio ekologinis pažintinis takas ir senoviniai prieskoniniai augalai" (informacinis leidinys).

2010 m. – "Broli žaliašaki... : medžiai Anykštijos sodybose" (su Jonu Danausku ir Rimantu Vanagu, albumas).

2011 m. – "Kas po kojomis žaliuoja" (žolinių augalų žinynas).

2013 m. – "Gamtos dovanos : gėlynų, miškų, pievų ir vandens augalai: rinkimas, auginimas, nauda : maistui, vaistui ir grožiui" (augalų žinynas-albumas).

Jis taip pat parašė ir paskelbė apie 300 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių leidiniuose "Lithuania in the World", "Botanica Lituanica", "Lietuvos rytas", "Mūsų sodai", "Valstiečių laikraštis", "Rasos" ir kitur, sudarė Šiaurės Lietuvos regiono gamtos paveldo ir gamtinės įvairovės apžvalgą internete www.ziemgala.lt (2007 m.), rengia ir publikuoja tekstus gamtos tematikos fotoalbumuose.

S.Obelevičius ir jo botanikos sodas

Sigučio Obelevičiaus sukurtas Traupio botanikos sodas augalų įvairove yra bene didžiausias Lietuvoje. Jame šiuo metu auga per 6000 augalų rūšių. Dešimtmečius iš aplinkinių kaimų darželių ir toliausių Lietuvos kampelių kišenėse, maišeliuose, krepšeliuose ir bagažinėse į Traupį vis atkeliaudavo nauji augalai – Sigutis Obelevičius sparčiai gausino antrąją – prieskoninių augalų kolekciją, kuri dabar, ko gero, didžiausia Europoje. Kolekcijų su rečiausiais augalais vis daugėjo, jų plotai vis didėjo ir šiandien aplink Traupio mokyklą nėra laisvos, neapsodintos vietos. Augalai žaluma jau paskandino mokyklą, užtvindė sporto aikštynus, apsivijo stadiono statinius... ir - nė nestabtelėję- mokinių, visų traupiečių entuziastų padedami , skuba tolyn. S.Obelevičius augalus išsikasa, maino, perka, gauna dovanų ir .... skolinasi negrąžinamai. Mokyklos pašonėje žydi ir vaisius nokina gėlės, medžiai, krūmai ir vaiskrūmiai, pievų ir smėlynų augalų kolekcijos, atsirado liulanti žemapelkė ir aukštapelkė su visais žinomais pelkių augalais, netoliese įsikūrė vandens augalų kolekcija – atsirado ne namai, o tiesiog rojus gausybei varliagyvių.


Pasitaiko, kad grįžęs trumpam į Traupį, S.Obelevičius namo neužsuka.Mero žmona, Traupio mokyklos pradinių klasių mokytoja Alytė Obelevičienė pasakoja, kad su kostiumu, bateliais ir kaklaraiščiu jos vyras įpuola į sodą ir tada jau jo neiškrapštysi. Daržą ravintis kostiumuotas buvęs Traupio mokyklos direktorius, dabar rajono vadovas kaimui – pats įprasčiausias reginys.


Ekskursijos iš visos Lietuvos ir užsienio šalių į Traupio botanikos sodą plūsta kone kasdien. Sodo lankytojų knygoje vienas škotas, išmaišęs pasaulį, paliko įrašą: „Esu buvęs Podovoje ir Honolulu, Kembridže ir Oksforde, bet Traupio botanikos sodas – pats geriausias.“

Naudotos informacijos šaltiniai

1.VITKIENĖ, Sveta."Anykščių merą į gūdžiausią pelkę gali nuvilioti ... augalas"// Aukštaitiškas formatas,2008, nr.8, p.24 - 26.

2.LEKAVIČIENĖ,Egidija. Nuostabus tas augalų pasaulis// Bionalija,2005, nr.1, p.16 -18.

3.Internetinė svetainė: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=262

Nuotraukos paimtos iš interneto svetainių http://www.tsanyksciai.lt/pirmininkas ir http://www.tsanyksciai.lt/augalu-kolekcionavimas


Daugiau informacijos: http://www.traupis.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=28&Itemid=60