Skulptorius Antanas Aleksandravičius

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (38 balsai)

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (38 balsai)

Trumpa biografija

Antanas Aleksandravičius gimė 1885 metais gruodžio 3 d. Simno valsčiuje Gluosninkų kaime. Tėvas Mateušas, motina Viktė Bubeliūtė - Aleksandravičienė. Anksti neteko tėvų, gyveno pas gimines. Nuo vaikystės mėgo lipdyti ir piešti. Suėjus 14 - kai metų, mokosi pas dailininką Matą Kasiulionį Krosnoje. Po poros metų jau dirbo "gizeliu" pas Adomą Karalių Suvalkuose. Čia dirbdamas aplankė daug Lenkijos, Dzūkijos bažnyčių, susipažino su pasaulinės dailės kūriniais. 20 - ties metų, padedant B. Špetkovskiui, dvejus metus studijavo dailę Varšuvoje.

1906 metais išvyko į Ameriką ir mokėsi Čikagos aukštajame meno institute. Mokslai turbūt sekėsi neblogai, nes jau ketvirtaisiais studijų metais gavo "Chicago Art Institut" stipendiją. Pagerėjus materialinei padėčiai, daugiau laiko galėjo skirti karybai. Tuo metu nulipdė Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, DLK Gedimino, Kęstučio, Vyčio, Marselietės reljefus, taip pat K. Markso biustą.

1911 metais A. Aleksandravičius jau mokėsi Peterburge, pas A. Opekušiną. Dirbo animalistines skulptūras, biustus (imperatoriaus Aleksandro I, Nikolajaus I ir II, Petro I).

1919-1922 metais dėstė piešimą Marijampolės gimnazijoje. 1921 m. suruošė pirmąją personalinę parodą. Nuo 1922 metų pastoviai gyveno Kaune.

1940 metais, būdamas 55 - erių metų amžiaus, tapo tarybiniu dailininku skulptoriumi (Tarybų Lietuvos enciklopedija, I tomas, 39 psl.).

Mirė 1970 metais vasario 4 d. Kaune, 85 - erių metų amžiaus.


Skulptorius Antanas Aleksandravičius apie 1939 metus


Antanas Aleksandravičius, lietuvių dailininkas, skulptorius, parodose dalyvavo nuo 1919 metų. Tai realistinės - akademinės (tikriausiai poveikį turėjo studijos Peterburge) mokyklos atstovas, sukūręs apie 800 skulptūros darbų. Šiuo metu primirštas ir retai kur minimas. Galbūt todėl, kad dauguma jo brandžiausių, Kauno periodo, darbų pokario metais sunaikinti. Tai Lietuvos nepriklausomybės paminklai Kaune (Aleksoto priemiestyje), Kupiškyje, Varniuose, Baisogaloje, Alytuje. Personalines parodas ruošė 1925 m.Šiauliuose, 1925 metais ir 1928 metais - Kaune. Mokytojaudamas Marijampolėje išleido vadovėlį "Braižinėliai ir paišinėliai pradžioms mokykloms".

Vienas iš žymesnių skulptoriaus darbų - "Šviesos nešėja", 1928 m. pastatyta Kaune ant "Spindulio" spaustuvės frontono. Realistinė 3x5 m aukščio moters figūra, laikanti iškeltoje dešinėje rankoje šviečiantį fakelą (deja, dabar nei fakelo, nei rankos iki alkūnės nebėra). Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio skulptūra Lietuvoje (konkretaus architektinio sprendimo sintezė su apvaliąja skulptūra). Šio darbo reikšmė ne mažesnė kaip Kajetono Šklėriaus 1926 m. pastatyta Lietuvos banko skulptūrinė grupė "Darbininkas, dvi valstietės ir karys), esanti Kaune, Maironio gatvėje. Alytaus paminklais Lietuvos nepriklausomybei paminėti pastatytas 1928 metais už miesto visuomenės aukas. Mieste dar vadinamas Laisvės arba Angelo vardu. 1934 metais į paminklą trenkė perkūnas, ir tik 1337 metais, padedant alytiškiui keramikui V. Brazdžiui, vėl atstatytas.

Atvykęs į Alytų, A.Aleksandravičius ilgai ieškojo jaunos, gražios dzūkės, pagal kurią turėjo nulipdyti sparnuotą angelą. Galų gale sutiko labai gražią jauną mokytoją, kuri skulptoriui pozavo. Tuo metu pozavimas buvo laikomas garbingu užsiėmimu. Pirmasis paminklo variantas buvo nuostabus. Jau atstatinėjant paminklą mokytoja buvo ištekėjusi, tai ir antrojo paminklo formos išėjo pilnesnės.

Karo metu paminklui numušė vieną sparną ir trimitą. Statant paminklą, trimitas buvo atsuktas į Vilniaus pusę.

Skulptūros "mirties" metus tiksliai pasakyti sunku, nes visi liudytojai mini skirtingas datas. Tai 1951-1953 metai. Alytiškis Vincas Feiferis, vienas iš liudininkų, savo akimis mačiusių tą juodą darbą, pasakoja:

- Apie antrą valandą nakties, sutvarkęs klases, išėjau iš Žaliosios mokyklos kartu su valytoja. Matom, prie paminklo šviesa, kareiviai. Pasislėpėm už medžių ir viską matėme. Aprišo postamentą trosu ir, prikabinę tanką, bandė nuversti skulptūrą. Nepavyko. Tuomet atvažiavo 51 toną sveriantis "Stalinecas" ir nuvertė skulptūrą su visu postamentu. Pririšo ir nutempė Nemuno link. Kai mirė Stalinas, paminklo jau nebebuvo. Dabartinis paminklas “nezgrebnas” palyginti su senuoju, o ir lyginti nėra ko... (Alytaus naujienos.- 1990, vasario 3).


Laisvės angelas, 1951 m.


Keistas skulptūros likimas. Senovės pagonių dievas Perkūnas jos nepagailėjo. Alytiškiai vėl ją atstatė. Antrojo pasaulinio karo audros ją aplenkė. Pokario metų aktyvistai skulptūrą nuvertė ir užkasė. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovai ieško jos, ruošiasi atstatyti, alytiškiai aukoja tam lėšas.




Kretingos miesto herbas tarpukariu.

Skulptorius Antanas Aleksandravičius, 1937 m.


Autoportretas, 1965 m.

Autorius: Antanas Aleksandravičius

Naudota literatūra:

1. Ledas. V. Skulptorius Antanas Aleksandravičius // Alytaus naujienos .- 1990, vasario 3

2. Malaškevičiūtė B. Keli nutikimai iš skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus gyvenimo ir kūrybos // Alytaus naujienos. – 2007, balandžio 27

3. Istorinė buitis

4. Autoportretas