Smetona tėvų žemėje

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,2 / 5 (6 balsai)

"Aistuvos" redakcijos kolegija. 1990.


Užulėnis. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos gimtinė. Kraštas, nepasidavęs represijoms, griovimams, saugantis savo praeitį. Sent žmonės čia dar prisimena Prezidentą, Jo paprastumą, nuoširdumą, mokėjimą bendrauti. Dar galima išgirsti pasakojimą apie Jo viešnages, susitikimus su žmonėmis. Tokį paprastumą, susitelkimą išsaugojo ir visa Smetonų giminė, kuri niekad neužmiršta savo šaknų, savo praeities. Net pačiais Juodžiausiais stagnacijos metais žmonės suvažiuodavo čia, paminėdavo tautines šventes. Gal kaip tik todėl tiek šilumos buvo Prezidento 115-ųjų gimimo metinių minėjime praėjusią vasarą, netruko jos ir dabar, viešint tėvų žemėje Prezidento anūkui Antanui Smetonai, Pirmiausia aplankyta Lėno bažnyčia, dvaras, kadais priklausęs seneliui. Paprastas, nuoširdus susitikimas prie namo, kuriame gimė senelis, pamatų. Rimties ir susikaupimo minutė, gėlės, stiklinė šalto vandens iš tėviškės šulinio... Prezidentas, net pravažiuodamas pro šalį, visada sustodavo ir išgerdavo vandens iš savo namų šulinio. Dabar — toks pat simboliškas atsigėrimas, tarsi patvirtinimas dar kartą, kad tėviškės vanduo visada skaniausias...


Anūkas už senelį stambesnis, aukštesnis, be to, muzikantas, o ne politikas, lai — gal ir bus tie vieninteliai skirtumai, nes išlikęs ir paprastumas, ir nuoširdumas, ir įgimtas jumoro jausmas.


Prezidento parėdymu Užugiryje 1935 metais buvo pastatyta mokykla, vėliau pavadinta Prezidento Antano Smetonos vardu. Svečias ponas Smetona apsilankė ir Joje. Mokyklos direktorius K. Grinius svečiui įteikė dokumentą, kuriame sakoma, kad mokyklai dabar grąžinamas Prezidento Antano Smetonos vardas. „Tokie įspūdžiai neišdildomi", — pasakė p. Smetona ir pažadėjo kito apsilankymo metu surengti koncertą mokykloje. Apsilankymas ir rimtis kapinėse, kur palaidoti giminės...


Kultūros skyriaus iniciatyva Ukmergėje įvyko koncertas-susitikimas su pianistu Antanu Smetona. Susirinkusieji į renginį maestro pagerbė atsistodami. Atsakymai į klausimus padėjo dar geriau suprasti ir pajusti Prezidento ir jo šeimos gyvenimą.


Sugrįžimas į Tėvynę, pasak pono Smetonos, — tai toks jausmas, kurio niekas negali atstoti, kurio negalima nusakyti. Apie matytą buvusį dvarą atsiliepė, kad šis apleistas, lyginant su Nepriklausomybės laikais, nors vis dėlto labai jaukus, raminantis vaizdas. Sugrįžus po tiekos metų suspaudžia širdį. Po susitikimo paklaustas, ką galvotų apie dvaro pavertimą Prezidento muziejumi, atsakė, kad tai būtą geras dalykas: Iš tikrųjų, dabar, kada atsigręžėme į praeitį ir tinkamai Ją įvertinom, laikyti rūmuose, kurie anksčiau priklausė Prezidentui, ligoninę yra nesuprantama. Reikėtų sutelktomis pastangomis ten įrengti muziejų, išsaugoti unikalius daiktus ateinančioms kartoms.


Maestro dalinosi įspūdžiu, kad atvažiavusio į Lietuvą jo laukė labai įdomus susitikimai su giminė-mis, su anksčiau nepaži-notais žmonėmis. Ir ne tik su giminėmis iš tėvo pusės, bet ir su Nasvyčiais, nes jo motina buvusi Nasvytytė. Jo nuomone, Lietuva 1918 metais buvusi ne ką geresnėje padėtyje, negu dabar, o po metų atkuto, todėl ir dabar, pasiekus Nepriklausomybę, Atgimimas, Sąjūdis padarys daug.


Prisimindamas senelį, A. Smetona pasakojo, kad šis mokėdavo paprastai papasakoti apie sudėtingus dalykus, todėl jam, vaikui (tuomet, kai senelis mirė, maestro buvo penkių metukų), buvo labai paprasta bendrauti su seneliu... Prezidentas turėjo dideli politinį įžvalgumą ir šioje srityje labai retai suklysdavo... Jau gyvendamas Amerikoje, senelis mokėsi anglų kalbos, rašydamas įvairius pratimus bei diktantus. O senelė buvo labai drąsaus charakterio, nemėgdavo dirbtinio mandagumo, buvo tiesi.


Smetonos pavardė daug įpareigoja, žmogus, turintis tokią pavardę, gali elgtis tik kaip tikras lietuvis, būti lietuviu. Todėl ponas A. Smetona kalbėjo lietuviškai, tik su nežymiu akcentu, ir gyvendamas Amerikoje, jis išliko tikru Tėvynės patriotu. Išvykdamas dabar, su Lietuva jis neišsiskiria: rudenį atvažiuos porai mėnesių dirbti konservatorijoje. O galutinai sugrįš tada, kai Lietuva turės Nepriklausomybę, kai bus stabilus politinis gyvenimas.

Palinkėkime, kad kuo greičiau į protėvių žemę sugrįžtų tie, kurie jos labai verti.