Sriubienė Lenė Marijona – pedagogė, kraštotyrininkė, visuomenininkė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (256 balsai)

Lenė Marijona Sriubienė 2007 m.(Nuotr. iš asmeninio albumo)


Mokytojos Lenės Sriubienės [1] darbai atrodytų nieko neišsiskiria iš kitų Anykščiuose gyvenančių šviesuolių, tačiau atidžiau susipažinęs supranti, kad jie yra svarbūs ir reikšmingi. Lenė daug metų buvo aktyvi kraštotyrininkė, parašė Raguvėlės dvaro istoriją (Anykščių r.), surinko prisiminimus apie Komarų šeimą ir jų dvarą, parašė savo šeimos istoriją ir išleido knygą „Prisiminimai tokie brangūs“. Ji kuria dainas, yra aktyvi visuomenininkė.

Labai seniai kažkur skaičiau ir įsiminiau žodžius: „Yra didingų katedrų, bet yra ir mažų medinių bažnytėlių, yra garsių simfonijų, bet yra ir kaimo griežėjų muzika, yra garsių poetų, rašytojų kūryba, bet yra ir kuklios literatų eilės. Dideli ir maži darbai papildo vieni kitus, kas šiandien atrodo nesvarbu ir nereikšminga, ateities kartoms gali labai praversti“

Turinys

Trumpi biografijos duomenys

Lenė Marijona Tumaitė-Sriubienė gimė 1938 m. gruodžio 8 d. Aknystėlių k. (Utenos r.) Antano Tumo (1910-1999) iš Aknystėlių (Utenos r.) ir Beninos Žvirblytės-Tumienės (1913-2004) iš Butėnų – valstiečių žemdirbių šeimoje. Tėvas 1951-1955 m. buvo ištremtas į Sibirą. Lenė buvo vyriausioji duktė keturių vaikų šeimoje, brolis Jonas Tumas (1940-2009) – inžinierius elektrotechnikas, seserys Zonė Tumaitė-Nemanienė (g. 1943 m.) – ekonomistė ir Birutė Tumaitė-Sinkevičienė (1949-2009) – gydytoja. Pusbrolis (tėvo sesers sūnus) Giedrutis Laucius (g. 1938 m.) – architektas. 1945-1949 m. L. Tumaitė mokėsi Aknystėlių (Utenos r.) pradinėje mokykloje, 1949-1952 m. – Leliūnų (Utenos r.) septynmetėje mokykloje, 1952-1956 m. baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Utenos Rapolo Šaltenio pagrindinė mokykla). 1956-1960 m. baigė studijas Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, įgijo prancūzų kalbos mokytojos išsilavinimą. 1960-1961 m. L. Tumaitė dirbo Užuožerių (Radviliškio r.) septynmetėje mokykloje prancūzų kalbos mokytoja, 1961-1962 m. buvo Užuožerių septynmetės mokyklos direktorė.

L. Tumaitė- Sriubienė Užuožerių septynmetės mokyklos direktorė, 1962 m. (Nuotr. iš asmeninio albumo)


1962-1963 m. ji gyveno Panevėžyje, dirbo Panevėžio muzikos technikume prancūzų kalbos dėstytoja.

Lenė Panevėžyje, 1963 m. (Nuotr. iš asmeninio albumo)

L. Sriubienė Anykščiuose

Nuo 1963 m. iki šiol L. Sriubienė gyvena Anykščiuose. 1963-1964 m. ji dirbo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Bendrojo skyriaus vedėja, 1963-1976 m. buvo Anykščių vakarinės vidurinės mokyklos prancūzų kalbos mokytoja.

Anykščių vakarinės vidurinės mokyklos kambaryje Lenė pildo mokinių dienyną, 1966 m. (Nuotr. iš asmeninio albumo)


1976-1983 m. ji augino vaikus, rūpinosi šeima. 1983-1985 m. L. Sriubienė dirbo Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje kasininke, 1985-1987 m. buvo Lietuvos kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus atsakingoji sekretorė. 1987-1993 m. L. Sriubienė dirbo Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje prancūzų kalbos mokytoja, kol išėjo į pensiją. L. Sriubienė parašė ir išleido prisiminimų bei poetinės kūrybos rinkinį "Prisiminimai tokie brangūs..." (2008 m.). Už kraštotyrinę ir visuomeninę veiklą L. Sriubienė apdovanota Anykščių mero Leono Alesionkos padėka (2000 m.) ir Utenos apskrities viršininko Egidijaus Puodžiuko padėka (2009 m.). Ištekėjo 1962 m., vyras Valentinas Juozas Sriubas (g. 1936 m.) – energetikas. Dukterys Raimonda Sriubaitė-Steikūnienė (g. 1962 m.) – edukologė, medikė, Lolita Sriubaitė-Mikoliūnienė (g. 1966 m.) – pedagogė, sūnus Nerijus Sriubas (g. 1969 m.) – inžinierius elektrotechnikas.


Iš dešinės: Lenė Marijona Sriubienė su vyru Valentinu Juozu Sriubu Anykščių L. ir S. Dižiulių viešojoje bibliotekoje knygos „Prisiminimai tokie brangūs“ pristatymo renginyje, 2009 m. (Nuotr. iš asmeninio albumo)

Kraštotyros veikla

1985-1987 m. L. Sriubienė buvo Lietuvos kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus atsakingoji sekretorė. Ji surinko medžiagą ir parašė Raguvėlės dvaro istoriją (Anykščių r.), surinko prisiminimus apie Komarų šeimą ir jų dvarą. Surinktą medžiagą apie Anykščių krašto dvarus ji perdavė Paminklosaugos institutui. 1986 m. Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija minėjo 25-ių metų sukaktį.Ta proga ji išleido kraštotyros 25-mečiui lankstinuką. L. Sriubienė Anykščių rajono laikraštyje paskelbė išsamią publikaciją apie Lietuvos kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus veiklą. Taip pat straipsnis pakartotinai spausdintas knygoje „Kraštotyros veiklos puslapiai 1958-2008“. Kartu su kitais kraštotyrininkais Lenė rinko kraštotyros medžiagą, organizavo vakarones. Minėdami rašytojo A. Vienuolio -Žukausko gimtadienį kraštotyrininkai ir muziejininkai organizavo Ažuožeriuose vakaronę. Renginio metu skaitė oraciją apie sūrį ir juo vaišino susirinkusius.

Iš kairės: Jūratė Kaušylienė, Lenė Sriubienė, Vitalija Pilkienė, Vlada Rozgienė ir Aldona Pesliakienė Ažuožeriuose, 1984 m. (Nuotr. iš asmeninio albumo)


Įspūdingas kraštotyros renginys vyko 1986 m. Jono Biliūno vidurinėje mokykloje (Dabar gimnazijoje). Viena iš šio renginio organizatorių buvo L. Sriubienė.


Iš dešinės: Vygandas Račkaitis, Onutė Žironaitė-Jakimavičienė, Vida Guščaitė-Zasienė, Lenė Sriubienė, Milda Telksnytė ir moksleivės.

Iš kairės: Milda Telksnytė, Lenė Sriubienė, Vida Zasienė, Irena Andrukaitienė, Vaclovas Bražėnas, kalba armėnų literatūrinių ryšių tyrinėtojas Feliksas Bachčinianas, Vygandas Račkaitis ir A. Ivoška, 1986 m. (Nuotr. iš asmeninio albumo)


Prisimindama kraštotyros medžiagos rinkimą, L. Sriubiene papasakojo apie bandymus į magnetofono juostą įrašyti prisiminimus: „Nupirkau naują magnetofoną, kad būtų galima įrašyti prisiminimus. 1986 m. rudenį su a.a. mokytoja Ona Šakėniene nuvykome į Viešintas. Ten jos gimtinė, pažįstami seni žmonės, kurie buvo pasiruošę papasakoti apie save, savo kaimą. Tikėjomės ir kraštotyrininko Povilo Jurkšto prisiminimus įrašyti. Jau pirmoje gryčioje įrašę patikrinome – ogi nieko, tik cypia, burzgia magnetofonas – sutrukdė televizijos bokštas Viešintose.“ Lene prisimena, kad teko ir nario mokestį rinkti. Įmonės bei organizacijos per metus į sąskaitą pervesdavo 300–400 rublių, o iš mokyklų ar kitų būrelių tekdavo Lenei surinkti pačiai. Jai tai buvo sunkiausias darbas. Apie geriausius rajono kraštotyrininkus L. Sriubienė rašė rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“. Jos straipsniuose minimos geriausių kraštotyrininkų pavardės: S. Tankūnienės, P. Jurkšto, V. Žemaitytės, J. Masytės, D. Strazdienės, S. Bernadišienės, S. Šleikuvienės ir kitų. Didžiausio įvertinimo sulaukė žurnalistai M. Telksnytė ir V. Račkaitis. Išskirdama , kaip geriausią Centrinės bibliotekos pirminę kraštotyros organizaciją L. Sriubienė straipsnyje „Kraštotyros sąjūdžio jubiliejus“ 1986 m. gruodžio 30 d. „Kolektyviniame darbe“ rašo: „ Geriausia yra Centrinės bibliotekos pirminė kraštotyros organizacija, kuriai vadovauja St. Tankūnienė. Tai atraminė kraštotyros organizacija. Jos nariai (kurių yra 62) pastoviai renka kraštotyros medžiagą, paruošė brandžius darbus: „Prisiminimai apie A. Vienuolį“, „Rajono literatai“, „Liaudies talentai“, „Bibliotekos darbo veteranų knyga“. L. Sriubienė, dirbdama LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus atsakinga sekretore, stengėsi suaktyvinti kraštotyros veiklą rajono bibliotekose. 1987 m. kartu su Anykščių centrinė bibliotekos direktore Birute Šližiene-Bulotiene parengė nutarimą „Dėl 1987 m. rajono bibliotekų kraštotyros darbo apžiūros organizavimo“.

Lenės kraštotyros darbą labai vertino a.a. profesorius Č. Kudaba bei Paminklų apsaugos atsakingas darbuotojas A. Stulpinas. Už šią veiklą ji yra apdovanota Padėkos raštais. Padėką ir knygą „Mūsų Anykščiai“ kraštotyrininkei įteikė ir Anykščių meras Leonas Alesionka.

Tarsi himnas šeimai

L. Sriubienė parašė savo šeimos istoriją „Prisiminimai tokie brangūs...“ (2008 m.) Aptardama savo ir artimų žmonių gyvenimus, autorė prisimena sunkius pokario laikus: trėmimus, varymą į kolūkius. Smulkiai aprašo mokslo metus, praleistus pradžios ir vidurinėje mokykloje, institute. Autorė atvirai kalba apie priežastis, nulėmusias vienokį ar kitokį apsisprendimą, pabrėždama, jog jai visada svarbiausia buvo meilė šeimai ir vaikams. Su nuoskauda pasakoja apie laiką, kuomet reikėjo taikytis prie sovietinės realybės, dažnai paminant savo įsitikinimus bei pažiūras. Knygelės pabaigoje įdėtos L. M. Sriubienės sukurtos eilės bei keli kitų autorių eiliuoti tekstai.


Knyga pristatyta anykštėnams Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Apie tai pasakoja Bibliotekos įvaizdžio kūrimo skyriaus vedėja Aušra Miškinienė: „Graži sukaktis ir knyga sukvietė į Viešosios bibliotekos salę Lenės Sriubienės šeimą, kaimynus, klasės draugus, buvusius mokinius, bibliotekininkus, smalsius skaitytojus. „ Kiekvienam savi prisiminimai brangiausi, ypač jaunystės. Kokie bebūtų, jie lydi visą gyvenimą.” – pradeda knygą Lenė Sriubienė. Pirmas įspūdis – kukli, 68 puslapių knygelė. Sklaidai puslapius… Kiek joje šilumos! Į šią knygelę autorė sudėjo visą širdį. Knygelėje - nuoširdaus žmogaus patys tyriausi jausmai vyrui, vaikams, pagarba ir atsidavimas šeimai, meilė supančiai aplinkai. ,,Per visą gyvenimą saugojome meilę, šeimą ir vaikus. Manau, kad savo šilumą išsaugojom, perdavėm vaikams, o jie – savo atžaloms.” – baigdama rašo Lenė Sriubienė. Išleisti knygą Lenę Sriubienę skatino ir prisiminimus padėjo išleisti dukra Raimonda Steikūnienė, Giedrė Steikūnaitė, Nijolė Baleišienė ir kt. Lenės Sriubienės knyga ,,Prisiminimai tokie brangūs” – tarsi himnas šeimai, kurioje jaučiama palaima, ramybė ir džiaugsmas.

Lenės Sriubienės kūryba

Nuo vaikystės Lenė mėgo dainuoti. Savo prisiminimuose ji rašo: „ Daug dainuodavome namie su mama ir tėčiu. Kai paaugau, mokykloje dalyvavau saviveikloje, dainavau bažnyčioje lietuviškai ir lotyniškai, dainavau ir choruose, moterų ansamblyje“. Lenė yra sukūrusi dainų, parašiusi melodiją ir tekstus. Kaip ji pati pasakoja: “Vienu metu gimsta melodija, paskui žodžiai, kitą kartą – atvirkščiai. Paskui niūniuoju, stengiuosi neužmiršti melodijos, vis ją kartoju, užrašau žodžius. Vėliau keičiu, tobulinu. Taip sudėtos mano dainelės...“

Visuomeninė veikla

Nuo 2000 m. L. Sriubienė yra PSC užimtumo centro lankytoja. Kartu su kitais šio klubo nariais ji organizuoja rankdarbių parodas, piešia, kuria proginius atvirukus, organizuoja poezijos skaitymus.

Iš kairės: Lenė Sriubienė Anykščių kultūros centre skaito savo kūrybą, 2007 m. (Nuotr. iš asmeninio albumo).

Lenė Sriubienė Pasauliniame IV EUFAMI kongrese Torunėje (Lenkijoje), 2007 m. (nuotr. iš asmeninio albumo)


Lenės Sriubienės vertimai

Lenė Sriubienė 1965 –1969 m. vertė tekstus iš prancūzų kalbos, padėjo atlikti gramatikos pratimus studentei Birutei Švalkauskaitei (Vilniaus Universiteto, Medicinos fakulteto studentei).
1976 m. Lenė padėjo Kęstučiui Sriubui išversti į lietuvių kalbą prancūzų knygą „Maurice Rawel“.
Mokytojai Angelei Avižienei, studijavusiai Vilniaus Pedagoginiame Institute, vertė tekstus iš prancūzų kalbos, padėjo ruošti gramatikos pratimus.
Kornelijus Tunkevičius 1997 m. baigė Utenos prekybos kolegiją, vėliau Vytauto Didžiojo Universitetą. Jam diplominio darbo reziume į prancūzų kalbą vertė L. Sriubienė.
Lolita Sriubaitė Mikoliūnienė 1990 m. baigė Vilniaus Universitetą. Jai diplominio darbo meteorologijos tema reziume vertė L. Sriubienė.
Raimonda Sriubaitė Steikūnienė su pagyrimu apgynė Vilniaus Pedagoginio Universiteto Magistrantūros diplominį darbą, kuriam reziume prancūzų kalba parašė Lenė.
Šiuo metu Lenės anūkė baigė du kursus Mičigano (JAV) Universitete. Anūkė Agnė Sriubaitė parašė knygą „Le champ lointair de coquelicots“ („Tolimas aguonų laukas“), dedikavo ją savo močiutei L. Sriubienei, kuri šią knygą dabar verčia į lietuvių kalbą.


Bibliografijos nuorodų sąrašas

ANYKŠTĖNŲ BIOGRAFIJŲ ŽINYNAS: Lenė Marijona SRIUBIENĖ [interaktyvus], Anykščiai, [žiūrėta 2010, kovo 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1392 >

SRIUBIENĖ, Lenė. Apie kraštotyros darbą [rankraštis], Anykščiai, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka, 2010.– 2 lap.

SRIUBIENĖ, Lenė. Kraštotyros sąjūdžio jubiliejus. Kolektyvinis darbas, 1986, gruodžio 30, p. 2


Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ