Steponas Gailevičius

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 2,8 / 5 (4 534 balsai)

Steponas Gailevičius gyveno ir kūrė Ukrinų kaime Mažeikių rajone. Jis žinomas kaip vienas iš žymiausių XIX a. liaudies menininkų. Gimė 1815 m. gruodžio 27 d. buvusiame Židikų valsčiaus, Pikelių parapijos Kukių kaime. Tėvas – Jurgis Gailevičius, motina - Agnetė Ibenskaitė. Steponas buvo vyriausias sūnus, šeimoje augo dar du broliai: Marcelijus Marijonas ir Pranciškus Rokas, taip pat sesuo Kristina Agnetė. Mirus motinai, 1831 m. tėvas, būdamas penkiasdešimties metų amžiaus, vedė antrą kartą dvidešimtmetę Petronėlę Stanevičiūtę iš Ukrinų. Tuo metu Steponas buvo jau šešiolikmetis. Gyvenimas, matyt, klostėsi sunkiai. Būdamas gana jaunas, turėdamas dvidešimt vienerius metus, Steponas vedė daug vyresnę už save Kristiną Butavičiūtę iš kaimyninio Bukončių kaimo. Reikia manyti, kad nuo tada Steponas ir Kristina Gailevičiai persikėlė gyventi į Ukrinus. Beveik po dviejų metų gimė vienintelė duktė Elvyra Lucija, krikštyta Ukrinų bažnyčioje. Kristina Gailevičienė mirė, sulaukusi 80 metų. Nė metų jos neišgedėjęs, šešiasdešimt penkerių metų Steponas vedė antrą kartą keturiasdešimtmetę Domicelę Tiškevičienę iš Židikų valsčiaus, Pocaičių kaimo. Su antrąja žmona S. Gailevičius išgyveno tik penkerius metus, nes jis 1885 m. gegužės 25 d. mirė nuo sunkios širdies ligos. Mirimo dokumentuose pažymėta, kad po jo mirties liko žmona Domicelė ir dukra Lucija; pastarajai tuo metu buvo jau 48 metai. Galima spėti, kad Elvyrai Lucijai neištekėjus, S. Gailevičiaus giminė nebuvo pratęsta. Tuo ir paaiškinta, kodėl apie jį išliko taip mažai prisiminimų. Skulptorius turėjo šiokį tokį išsilavinimą, nes mokėjo skaityti ir rašyti lietuviškai. Akmenskaldžio amato greičiausiai išmoko iš tėvo. S. Gailevičius kalė ne tik iš akmens, bet ir drožė iš medžio. Jam nesvetimos buvo 1861–1863 m. nuotaikos, kurias išreiškė ir atspindėjo savo akmens darbuose. Steponas Gailevičius gerai žinojo akmens, medžio ir metalo savybes. Tai buvo susiję su jo – akmentašio – kasdieniu amatu, o kūryboje tapo priemone norimam sumanymui įkūnyti. Skulptūroms jis rinkosi smulkaus grūdo, lengvai gludinimui, aptakiam paviršiaus modeliavimui pasiduodantį akmenį. Stambaus grūdo akmenį naudojo koplytstulpio statybai. Ne vienu atveju panaudodavo natūraliai susiklosčiusias akmens konfigūracijas, jas papildydamas keliomis plastinėmis detalėmis. Medžio skulptūras detalizuodavo labiau: tai sąlygojo minkšta, lengvai drožiama medžiaga. Savo darbų jis nešlifavo, išsaugodavo šiurkštų paviršių, teikusį kūriniams grubokos jėgos ir natūralios medžiagos grožio. Atskirose skulptūrų paviršiaus vietose išlikę maži dažų lopeliai leidžia teigti, kad jos buvo dažytos, tačiau S. Gailevičiaus skulptūrų polichromija dar netyrinėta. Apie S. Gailevičiaus darbus duomenų yra nedaug. Rašytiniuose šaltiniuose yra keletas užuominų iš senųjų gyventojų prisiminimų. 1970 m. Kazimiera Zubavičienė (87-erių metų amžiaus) pasakojo, kad takas į Gailiaus (Gailevičiaus) trobą buvo apstatytas įvairaus dydžio skulptūromis, kurios vaizdavo lokį, vilką, kiškį... Perstatant trobą, šios skulptūros sudėtos į pamatus. Ji pasakojo, kad skulptorius yra dirbęs ir medžio statulėles. Ukrinų bažnyčioje buvo jo darbo Adomo ir Ievos statulos prie obels su žaliais lentelių lapais ir raudonais mediniais obuoliais. Domicelė Donelaitė iš Ukrinų prisiminė, kad S. Gailevičiaus kieme priešais trobą buvo įvairiausių skulptūrų: meška, akmeninis saulės laikrodis su dailia viršūne ir kitos. Ukrinuose gyvenantis Juozas Inta minėjo, kad šalia bažnyčios stovėjo ir daugiau Gailevičiaus sukurtų akmeninių statulų, iš kurių ypač išsiskyrusi šv. Barbora, pastatyta po alyvos krūmu, šalia skulptoriaus kapo. Tai pusės metro aukščio akmuo, kuriame iškalta moteris, laikanti taurę. Minėjo savo pasakojime ir akmeninį laikrodį, stovėjusį Gailevičiaus darželyje po liepa. Žymiausias S. Gailevičiaus memorialinis paminklas yra akmeninis koplystulpis, skirtas baudžiavos panaikinimui atminti, pastatytas priešais bažnyčią Ukrinų kapinėse 1861 m. Jo aukštis 4,85 m., akmeninis, po granitiniu stogu turėjęs 2 akmenines ir 2 medines skulptūras. Pjedestalo plokštumoje iškaltas užrašas „STAFONAS GAILEICZI 1861“. 1976 m. paminklas restauruotas. Daug Stepono Gailevičiaus skulptūrų ir kitų momentaliųjų paminklų neišliko. Dalis išlikusiųjų menotyrininkų dėmesį atkreipė dar sovietmečiu – jie buvo įtraukti į respublikinės reikšmės paminklų sąrašą kaip saugomi valstybės ir pradėti saugoti valstybės. 1976 m. jo darbai restauruoti. Ukriniškio J. Intos minėta akmeninė šv. Barbora yra Lietuvos dailės muziejuje. Ukrinų kapinėse šalia S. Gailevičiaus kapo yra išlikęs tiktai akmeninis pjedestalas, ant kurio ši skulptūra stovėjo. Unikalios koplytstulpio skulptūros ir skulptūrėlė nuo jo kapo perkeltos į Lietuvos dailės muziejų, o jų ir šv. Barboros skulptūros kopijos vėl puošia koplytstulpį bei Ukrinų kapines.

Stepono Gailevičiaus darbai Ukrinų kapinėse:

1. S. Gailevičiaus kapas su antkapiu. Čia palaidotas liaudies skulptorius Steponas Gailevičius (1815–1885). 1976 m. restauruotas, tais pačiais metais „Senuko" skulptūra nuo kapo perkelta į Lietuvos Dailės muziejų, vietoj jos pastatyta skulptoriaus D. Čepo sukurta kopija. Senuko skulptūrėlė (21x19x9).


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-12)


2. Akmeninis koplytstulpis, skirtas liaudies kovotojams dėl baudžiavos panaikinimo. Unikalios koplytstulpio skulptūros perkeltos į Lietuvos dailės muziejų, o kopijų autorius – skulptorius D. Čepas.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-12)


3. Šv. Barboros skulptūra (46x41x15). Skulptūrėlė nuo jo kapo perkelta į Lietuvos dailės muziejų, o kopijos autorius – skulptorius D. Čepas.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-12)


4. Daubarių šeimos kapo antkapinė plokštė.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-12)


5. Dobševičių šeimos kapo antkapinė plokštė.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-12)


6. S. Liutiko kapo antkapinė plokštė.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-12)


7. B. Jančiausko kapo antkapinis kryžius.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-12)


8. J. Kryževičiaus kapo antkapinė plokštė.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-12)


9. Antkapinis kryžius.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-16)


10. Geležinio kryžiaus fragmentas.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-16)


11. Antkapinis kryžius.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-16)


12. Ukrinų kapinių šoniniai varteliai.


Nuotr. Valdos Muravjovienės (2009-06-16)


Stepono Gailevičiaus darbas Bukončių kaime


Nuotr. Gedimino Januškos (2009-05-22)


Stepono Gailevičiaus darbas Židikų kapinėse

I. Intos antkapinis kryžius


Nuotr. Gedimino Januškos (2009-05-22)


Stepono Gailevičiaus darbai Grūstės kapinėse:

1. J. Mickevičiaus antkapinis paminklas. 1882 m.


Nuotr. paimta iš http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Sirmulis_gaileviciusb.htm


2. Antkapinė plokštė. XIX a. antra pusė.


Nuotr. paimta iš http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Sirmulis_gaileviciusb.htm


3. Antkapinis kryžius. XIX a. antroji pusė.


Nuotr. paimta iš http://www.tradicija.lt/Menininkai/S_Gailevicius.htm


Šaltiniai:

1. Širmulis A. Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Medis Akmuo Geležis. - Vilnius, 1999.

2. http://www.mazeikiai.lt/index.php?-1692890146

3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Steponas_Gailevičius

4. http://www.tradicija.lt/Menininkai/S_Gailevicius.htm

5. http://www.mke.lt/Gailevičius_Steponas