Steponas Galvydis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,1 / 5 (272 balsai)


(1916 - 1999)

Kunigas, literatas, publicistas, švietėjas. 35 metus ganytojiško darbo, kultūrinės, literatūrinės veiklos atidavęs Traupio ( Traupis) parapijos žmonėms. Atsimindami jo tiesų būdą, asmenybės šviesą, dvasios tvirtybę, paprastumą, gretiname jį su jo gimtųjų Svėdasų krašto žiburiu – Juozu Tumu – Vaižgantu.

Turinys

Autobiografija

Gimiau 1916 m. spalio 5 d. Svėdasų miestelyje, Anykščių rajone. Tėvai – Antanas Galvydis ir Barbora Braknytė turėjo 10 vaikų. Pusė jų išmirė maži ir jauni prieš Didįjį karą. Užaugome 4 berniukai ir mergaitė: Antanas, Steponas, Vytautas ir Marytė.

1923 m. baigiau 4 skyrius Svėdasų pradžios mokykloje. Įstojau į Užpalių vidurinę mokyklą. Kasmet pereidamas iš klasės į klasę be pataisų ją baigiau 1931 m. Tada persikėliau į Rokiškio gimnaziją ir baigęs 6 klases, 1934 m. įstojau į Kauno Metropolijos kunigų seminariją. Ten, po dviejų metų, išlaikiau abiturijos egzaminus. Perėjau į filosofinį ir teologijos kursus. Kaune Tarpdiecezinę kunigų seminariją baigiau 1941 m. birželio 14 d. Gavau teologijos fakulteto pažymėjimą, kad išlaikiau teologijos diplominius egzaminus. Pripažino aukštojo teologijos mokslo baigimo diplomą pažymiu “labai gerai”.

1941 m. birželio 20 d. gavau Panevėžio vyskupijos kurijos paskyrimą į Vabalninką vikaru. Čia teko būti ir kapelionu žemės ūkio mergaičių mokykloje. Lankiau visas šešias kaimuose pradžios mokyklas, mokydamas tikybos. Čia, leidus vyskupui Kazimierui Paltarokui su kanauninku Matu Kirliu, Vabalninko klebonu pakrikštijome 70 žydų. Jiems išdaviau krikšto pažymėjimus su nežydiškomis, jų pačių pasirinktomis pavardėmis. Kai visus žydus išvežė į Panevėžį, ten pabėgdami nuo šaudymo, keletas išsigelbėjo. Remdamiesi išduotais metrikais, vėliau gavo pasus ir įsidarbino. Vieną žydaitę, Feigę Jaffaitę, kai atvedė pavėlavusią, pakrikštijau ir pasiunčiau pas savo gimines į Kunigiškių kaimo Svedasų parapijos Kazio ir Onos Baltuškų šeimą. Ji laimingai išliko gyva, ištekėjo už Juozo Gudonio. Dabar gyvena Utenoje A.Baranausko 18, jau pensininkė.

Po 2,5 metų buvau perkeltas į Biržus vikaru. Ten išdirbau nuo 1943 iki 1945 m., lankiau kaimo mokyklas ir miesto gimnazijas mokydamas tikybos.

1945 m. vikaravau Klovainiuose. 1946 m.perkėlė į Smilgius, po to – į Ramygalą. 1947 – 1948 m. paskyrė administratoriumi į Ragelius Rokiškio apskrityje. 1948 m. birželio 17 d. paskyrė eiti klebono pareigų Pušalote, Pasvalio rajone. Ten išgyvenau 16 metų. 1964 m. balandžio 17 d. mane perkėlė į Traupį, Anykščių rajone, kur ir tebegyvenu , darbuodamasis pastoraciniame darbe.

Čia, sumažėjus parapijai, turėdamas laiko, kuriu eilėraščius, rašau prozą, ypač kunigų biografijas, verčiu iš vokiečių, prancūzų ir lotynų kalbų man patinkančias knygas. Traupyje atšvenčiau savo kunigystės 25 ir 50 metų jubiliejus. Minėjau 70 ir 80 m. amžiaus sukaktis. Išleidau pasakėčias ‚Mokytas varnėnas“. 1997 m „Kunigas Aleksandras Papučka“ biografiją ir eiliuotas homilijas „Liturginiai metai“. Turiu nemažai eiliuotų sveikinimų sukaktims ir kitoms progoms. Jei susidarys palankios sąlygos, kai ką gal pavyks išspausdinti.

Džiaugiuosi, kad švenčiant Lietuvos nepriklausomybės 80 –metį, šventė ir pasaulinė valdžia. Anykščių rajono meras apdovanojo padėkos raštu. Raštą gavau ir iš Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo Arvydo Vidžiūno.


Kunigas Steponas Galvydis

Traupis, 1998 m. kovo 13 d.


Praėjus lygiai metams po to, kai kunigas rašė autobiografiją, 1999 m.kovo 20 d. jį užklupo staigi mirtis. Palaidotas Traupio bažnyčios šventoriuje prie kryžiaus, pastatyto 1991 m. jo kunigystės 50-mečiui atminti (autorius – meistrs L. Šakalys). Kapą ženklina akmens plokštė su įrašu: "Gimiau mirčiai – miriau gyvenimui".

St.Galvydžio kūryba

Pirmąjį kūrinėlį S.Galvydis parašė, būdamas 20 –ies metų į laikraštį „Žvaigždutė“, kunigų seminarijoje jis redagavo sienlaikraštį „Nova Vita“, kuris propagavo blaivybę. Dirbdamas Vabalninke, leido „Apaštalą“. Iš vokiečių kalbos išvertė Spirago „Katekizmą“, tačiau jį konfiskavo saugumas. Daugelį metų kunigas rašė atsiminimus, nekrologus mirusiems kunigams, kūrė eilėraščius, pasakėčias, vertė iš vokiečių, prancūzų, lotynų kalbų. Buvo surinkęs tautosakos, istorinės medžiagos apie daugelį bažnytkaimių, sukūrė miestelių himnus Pušalotui, Svėdasams, Traupiui. Tarybiniais metais, kaip rašytojas, pasireikšti negalėjo, todėl apie 50 knygų išspausdinta tik mašinraščiu. Pasirašinėjo Sėlio, Metraštininko ar Mokyto varnėno slapyvardžiais.Sulaukus nepriklausomybės pasirodė aštuonios St.Galvydžio knygos, kelios jų – jau po rašytojo mirties.

1."Mokytas varnėnas" (eiliuotų pasakėčių rinkinys),1997m.

2."Kunigas Aleksandras Papučka“ ( biografinė apybraiža). 1997 m.

3."Liturginiai metai" (eiliuotos homilijos). 1998 m.

4."Vardadieniai" (eiliuota šventųjų gyvenimų knyga).1998 m.

5."Į idealų viršūnes“ : buvusio saleziečio, klieriko, mokytojo Napoleono Šmigelsko gyvenimas (1913-1938)" 1999 m. (kitas pataisytas leidimas – 2000 m.)

6."Per gyvenimą" (eilėraščių, parašytų 1934-1979 m., rinktinė). 1999 m.

7."Kunigo Vaclovo Kartočiaus gyvenimo pėdsakai (1912-1955) : amžininkų prisiminimai". 1999m.

8.„Utenos kalėjimas“(brolio Vytauto atsiminimai Utenos kalėjime 1940- 1941 m). 1999 m.

Traupio šviesuolis

Tarnavau:

Kristui – skelbdamas Dievo žodį ,

Bažnyčiai – vesdamas sielas,

Artimui – gerus darbus rodžiau.“

Tokiais kunigo Stepono epitafijos žodžiais galima apibūdinti ir jo paties gyvenimą ir veiklą. Daugiau kaip 30 metų išgyventa Traupyje. Dabar galima tik spėlioti, ar klebonas St.Galvydis numanė, jog tai bus ilgiausia ir paskutinė stotelė jo gyvenimo odisėjoje. Traupyje kunigas tapo žinomas plačiajai visuomenei kaip rašytojas. Nors šį darbą pradėjo dar jaunystėje, bet, įvertindamas tuometines sąlygas( dvasininkas beveik neturėjo galimybių spausdinti savo kūrybą), kantriai guldė savo rankraščius į lentynas ir laukė geresnių laikų. Ir sulaukė. Tik pasirodžiusi knyga apie kunigą Aleksandrą Papučką tapo bestseleriu. Eiliuotų pasakėčių knygelę „Mokytas varnėnas“ galima dėti prie žymiausių K.Donelaičio, S.Stanevičiaus pasakėčių. Toliau sekė eiliuotų homilijų rinkinėlis „Liturginiai metai“ – mažo formato. Telpanti užantyje, užtat arčiau širdies... Tik pasirodę „Vardadieniai“ patenka į labiausiai skaitomų knygų sąrašus, o poezijos knyga „Per gyvenimą“ autorius, tarsi pasilypėjęs ant savo kūrybos kalvos, apžvelgia literato darbą ir nusprendžia, kad kitą kartą padarytų geriau, „bet jėgų nebėra lyg tyčia“... Knygoms, kaip ir darbams lemta pergyventi kūrėją. Jau po mirties pasirodo St.Galvydžio rūpesčiu parengta ir išleista brolio Vytauto knyga „Utenos kalėjimas‘ ir „Gyvenimo pėdsakai“, apie draugą kunigą Vaclovą Kartočių. Kunigaudamas Traupio parapijoje tarybiniais metais S.Galvydis gerai suvokė, kad labai svarbu vykdyti dar vyskupo Motiejaus Valančiaus propaguotą kompromisinę politiką: nesipykstant su ateistiškai nusiteikusia valdžia, mokėti patraukti, suburti aplink save jaunus žmones. Visada Traupio bažnyčioje būdavo gausus būrys patarnaujančių šv.Mišiose vaikų būrelis, o tradiciniai Šv.Onos atlaidai parapijoje net kolūkių laikais neprarado svarbiausios Traupio šventės vardo, nes po Šv. Mišių sekdavo kultūriniai renginiai, kurių iniciatorius būdavo ir Steponas Galvydis. Jo dėka Traupio miestelyje svečiuodavosi aktoriai. Bažnyčioje po pamaldų aktorius L.Noreika yra skaitęs S.Neries poeziją. Čia skambėjo ir paties klebono sukurtos psalmės, o švenčių metu atliekamas Traupio himnas, sukurtas S.Galvydžio. Rūpindamas senyvo amžiaus žmonėmis, klebonas Balelių kaime įkūrė koplyčią. Atgavus bažnyčiai priklausiusius pastatus, buvusioje špitolėje kunigas įkūrė biblioteką. Kai kūrėsi Traupio vaikų sodyba, buvo vienas pirmųjų, parėmęs sodybos įkūrimą materialiai. Nuolat lankydavosi įvairių švenčių metu, čia jo kūryba buvo pristatyta Traupio visuomenei , čia buvo aptariami švenčių programų scenarijai... Po nepriklausomybės atkūrimo nė viena valstybinė šventė neapsieidavo be kunigo Stepono.Jis buvo tarsi ašis, apie kurią sukdavosi mokykla, kultūros namai, seniūnija. Niekada nekaupęs materialinių gėrybių, bet parėmęs kiekvieną, kuriam tokia pagalba buvo svarbi, pirmas užkalbindavęs sutiktąjį, visada tiesus ir atviras, mokėjęs suburti skirtingų interesų ir pažiūrų žmones ir privertęs pasitikėti juos savo jėgomis – toks išliks kunigas Steponas Galvydis jį mylėjusių Traupio bendruomenės žmonių atmintyje.

2003 m. muziejininkas Raimondas Guobis išleido knygą "Kunigas Steponas Galvydis"


Kūrybos pristatyme 1998.12.26

Kun.St.Galvydžio atminimo įamžinimas

Kovo 19 dieną Šv. Onos bažnyčioje paminėtos ilgamečio (1964–1999) klebono kun. Stepono Galvydžio (1916 10 05–1999 03 20) 10-osios mirties metinės. Šventinį renginį sudarė kelios dalys: šv. Mišios, kapo lankymas, paminklinės lentos atidengimas ir kryžiaus šventinimas bei prisiminimų popietė Traupio pagrindinėje mokykloje su inscenizacijomis ir vaidinimu. Minėjimas prasidėjo Šv.Mišiomis, kurias aukojo Anykščių dekanas Stanislovas Krumpliauskas, kunigai Saulius Filipavičius, Marijonas Savickas, Rimantas Kaunietis ir kiti. Plačiau: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/04/03/kbend_03.html


Naudotos literatūros šaltiniai

1.PALIKEVIČIENĖ,Janina. Kunigas Steponas Galvydis – Traupio bendruomenės kūrėjas// Ką veikia mano bendruomenė.- V,.1999.-P.22

2.MUSTEIKIENĖ, Ramunė. Maldos ir knygos žmogus//Kraštotyrinis darbas,1998

3.GALVYDIS, Steponas . Gyvenimo pėdsakai.- K.: 1999.- P.82, 86

4.http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=100

5.http://www.traupis.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=82&Itemid=1


Daugiau informacijos:

1.Bagdonas V. Pagerbtas dviejų Svedasų krašto šviesuolių atminimas//Šilelis.-2001, vas. 8.p 6

2.Tarytum nebūtų metų naštos//Draugas.- 1998, birž.4

3.Bukontienė D. Aukščiausiojo valdovo tarnas arba tarp žemės verpetų//Valstiečių laikraštis.- 1997,birž.14,p.8

4.Vertelka Br. Traupio šviesuolis//XXI amžius.- 1997,rugs.19,p.12

5.Arlauskas K. Pasirašęs gyvenimiškąja tiesa//Anykšta.- 1997,sp.4

6.Kun.Valantinas A. Jubiliejus, pakleidęs daug šviesos ir širdžių šilumos//Tėviškės aidai.- 1991,rugs.24

7.Kun.Kaunietis R. Sielovados žibintas//Žiburys.-1995.- Nr.7

8.Vertelka Br. Anykščių krašto šviesuolis//Kauno diena.-1998,saus.22