Tarpukario Kauno kino teatrai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (308 balsai)

Tarpukario Kaunas paveldėjo kelis kino teatrus, veikusius iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Šie kino teatrai veikė ne specialiai kino teatrams statytuose, bet tik jiems pritaikytuose pastatuose. Juos galima vadinti salėmis kino filmams demonstruoti, tačiau jie neatitiko elementarių kino teatrams keliamų reikalavimų. Kai kurie jų buvo uždaryti, vykdant nutarimą dėl kino teatrų pastatų antruose aukštuose uždarymo. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais kino teatrai buvo susikoncentravę Laisvės al. ir dar du - trys kino teatrai veikė Kauno priemiestyje, Šančiuose. Vėliau kino teatrai vienas po kito ėmė kurtis Žaliakalnyje (1928 m. „Palladium“, po to pavadintas „Banga“, 1932 m. „Hollywood“, 1936 m. „Daina“, 1939 m. gruodžio 31 d. „Aušra“, 1940 m. „Pasaka“), atsirado jų ir Vilijampolėje („Union“, nuo 1926 m., „Lituanica“, nuo 1935 m.), turėjo šiokį tokį kino teatrą ir kitas Kauno priemiestis A.Panemunė (Leibos Naimarko „Aušrą“, nuo 1928 m.), Laisvės al. taip pat pasipildė moderniais kino teatrais. Kai kurie kino teatrai vykdė kilnojamų kino teatrų funkciją arba buvo įsteigti kaipo tokie. Šie kino teatrai vežiojo ir rodė kino filmus mokyklose, įvairiose įstaigose ne tik Kaune bei jo apylinkėse, bet ir po visą Lietuvą. Didelė kino teatrų koncentracija Laisvės alėjoje netrukdė jų verslui, nes dauguma tarpukario Kauno kino teatrų turėjo savo žiūrovą, savo repertuaro politiką, kurią padėjo vykdyti kino filmų nuomojimo kontoros (jos arba atstovavo didžiosioms pasaulio kino kompanijoms, arba buvo tarpininkai derybose su įvairiomis kompanijomis dėl kino filmų nuomos). Kai kurioms kino filmų nuomojimo kontoroms tiesiogiai priklausė vienas ar keli kino teatrai, tačiau kiekvienas kino teatras savo sezono repertuarą formavo individualiai. Tik vietoj „Olimpo“ įsikūrusių nedidelių kino teatrų „Rambynas“, po to „A.T.“ bankrotą sąlygojo ir šalia buvęs didelis, modernus kino tetras „Metropolitain“ (tačiau ir šiuo atveju konkurencija nebuvo pagrindinė bankroto priežastis). Pirmasis tarpukario Lietuvoje įsteigtas kino teatras buvo Laisvės al. 58, buvusiame Vitkind – Rabinovičių name, nuo 1919 m. balandžio mėn. iki 1931 m. veikęs kino teatras „Palas“ (dabar Laisvės al. 82, restauruotame pastate įsikūręs „Vilniaus“ bankas). Pirmasis specialiai kino teatrui statytas pastatas tarpukario Kaune buvo 1925 m. pabaigoje pagal J.Saleneko projektą įrengtas kino teatras „Odeon“, po 1935 m. rekonstrukcijos pavadintas „Glorija“ (Laisvės al. 49a, dabar Laisvės al. 87a, pastate įsikūręs Kauno lėlių teatras). Kino teatrą „Odeon“ („Glorija“) jau galima laikyti moderniu tiek dėl jo techninės įrangos, tiek dėl repertuaro politikos ir reklamos periodiniuose leidiniuose bei patogios žiūrovams kino salės. Apie tokius patogumus, estetišką aplinką, kokia buvo „Glorijoje“ bei ypač vėliau įsteigtuose „Metropolitain“ (1929 m., Laisvės al. 41 a, dabar pastato likučiai už Valstybinio akademinio dramos teatro pastato), „Forum“ (1931 m., Laisvės al. 32, dabar Laisvės al. 46a), „Kapitol“ (1931 m., Laisvės al. 22, dabar pastatas su „Kanklių“ kino teatro reklama), „Daina“ (1936 m., Ukmergės pl. 42, dabar Savanorių pr. 74), „Aušra“ (1939 m., Aušros g. 14a, dabar Aušros g. 18), „Pasaka“ (1940 m., Savanorių pr. 150, dabar klubas „Los Patrankos“), „Romuva“ (1940 m., Laisvės al. 36, dabar Laisvės al. 54) kai kuriems kitiems tarpukario Kauno kino teatrams beliko tik pasvajoti. Kai kurie jų neturėjo net elementarių patogumų (pvz., kino teatras „Banga“, Aukštaičių g. 5, dabar Aukštaičių g. 9), o studentų techninės draugijos kino filmų demonstravimo salė „S.T.D.“ (Gedimino g. 36, dabar Gedimino g. 40a), dieną virstanti paprasta studentų valgykla, neturėjo net bilietų kasos ir vestibiulio. Prie modernių kino teatrų negalima priskirti ir nuo 1932 m. veikusio kino teatro “Hollywood“ (tarpukaryje Ukmergės pl. 103, Savanorių pr. 137, dabar taip pat Savanorių pr. 137) bei 1930 – 1931 m. Laisvės al. 39 (maždaug dabartinio Laisvės al. 69 pastato vietoje) veikusio kino teatro „Rambynas“, po to pavadinto „A.T.“ (bankrutavo). 1922 m. Kaune buvo 5 kino teatrai. 1940 m. jų skaičius išaugo iki 17 (neįskaitant salių, kuriose kino filmai buvo demonstruojami neperiodiškai arba lauko sąlygomis). 1939 m. kino teatrų Kaune buvo 16, bet tais pačiais 1939 m. nustojo veikęs „Dailės“ kino teatras, o 1940 m. atsidarė du nauji kino teatrai.


Retro galerija [[1]]


Straipsnio ir retro galerijos autorius Alvydas Surblys


Už archyvinių dokumentų kopijas bei nuoširdžią pagalbą, palengvinančią paieškas, nuoširdžiai dėkojame Kauno apskrities archyvui.