Taujėnų krašto kultūrinio gyvenimo istorija

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (214 balsai)

Taujėnų kultūros namai

Taujėnų kultūros namų pastatas 1965 m. Nuotrauka iš bibliotekos kraštotyros fondo.
Kultūros namų pastatas. 2007 m. Nuotrauka iš bibliotekos kraštotyros fondo


„Darbštūs ar tinginiai, spartūs ar atlyžę, kaimo žmonės dirba tą patį sunkų žemės kilnojamą darbą. Dirba vienais raumenimis, žiūri į tą vieną pilką žemelę. Nors lietuvis pavalgyti mėgsta, nors savo apdarą paskaistinti mėgina bent juosta ant kaklo ar raišteliu ant galvos - visa to nepasiilgsta. Užtat įspūdžių jis tikrai pasiilgsta. Padirbės. Padirbės keletą dienų ir ima neberimauti, pradeda lyg tingėti, lyg nuobodžiauti. Vienodumas jam pakyri, kaip ilgokai sėdint ant vienos šlaunies ar persikreipus į vieną šoną. Atsveria lietuvį tik šventė, kuri jam ne tik atilsis Viešpatyje, bet ir daugeriopas džiaugsmas“, - rašė J. Tumas - Vaižgantas, aiškindamas lietuvio charakterį, jo tautinį savitumą. Bet negi tik lietuvis trokšta atokvėpio po sunkaus kasdienio triūso ? Negi tai nėra natūralu kiekvienos tautos žmogui? Tik švenčiamos pasaulyje įvairiai net ir tos pačios šventės, ir tas šventimo būdas jau liudija vienos ar kitos kultūros savitumą. Išskirtinumą turi ir kiekvienas Lietuvos regionas, netgi kiekvienas miestas ar kaimas. Taujėniškiai šokdavę grynai tautinius šokius: kirvį, muštinį, blezdingėlę. Kiek vėliau į madą įėjo „kikilis“, „pokratecas“. Jie panašūs į polką, tik šokdavę labai kratydamiesi ir kojas pratiesdami. Dar vėliau šokdavę kadrilį, polką.

Iki 1940 m. Taujėnų valsčiuje buvo susibūrę keli mėgėjai vaidinti. Vadovo jie neturėjo. Vieni patys pasitardami gražiausius vaidinimus suruošdavo. Užsiprašydavo grimuotojus, orkestrą. Būdavo, išklijuos skelbimus apie vakarėlį - daug taujėniškių suplaukia.

Sunkiausia, pagrindinė rolė tekdavo A. Kamarauskaitei iŠ Gaivenių kaimo. Ji ir vyrus vaidindavo : nuotraukose jos herojai tokie elegantiški, skrybėlėti, valiūkiškomis akimis. A. Kamarauskaitei nedaug repetuoti reikėdavo - žodžius, būdavo, iškala, o jau „nuduoti“ - pati prigimtis išmokė.

Ir vėliau, įkūrus kultūros namus, Kamarauskaitė dalyvavo saviveikloje, dažnai pasakodavo savo kūrybos intermediją „Kaip aš likau senmergė“. Į Taujėnus atvykdavęs tuomet populiarus Kauno aktorius Pupų Dėdė - Petras Biržys.

1947 m. liepos 25 d. Lietuvos valdžia priėmė nutarimą „Dėl priemonių kultūros, švietimo darbui pagerinti“, kuriame numatyta kiekvienoje apylinkėje atidaryti klubą - skaityklą, kiekvieno valsčiaus centre - viešąją biblioteką. Kultūros namai turėjo būti atidaryt visų apskričių centruse. 1952 m. Taujėnuose kultūros namai įkuriami pastate, kuriame yra ir dabar. Pastatas statytas 1936 m.

Taujėnų kultūros namų kaimo kapela apie 1977 m. Nuotrauka iš A. Karvelio asmeninnio albumo 

1969 m. kultūros namai perkeliami į dvaro rūmus. Salėje buvo 385 žiūrovų vietos, 4 darbo kambariai. Senajame pastate liko kino salė. Į kultūros namus atvykdavo garsūs Lietuvos dainininkai, kameriniai orkestrai, dramos teatrų spektakliai, vykdavo saviveiklinių kolektyvų pasirodymai. Nuo kultūros namų įkūrimo kultūrinį darbą dirbo ne viena dešimtis darbuotojų.

Taujėnų kultūros namų dūdų orkestras 1977 m. Nuotrauka iš A. Karvelio asmeninio albumo.

Mėgėjų meno kolektyvų narių galima suskaičiuoti ne vieną šimtą: 1976 m. kultūros namuose veikė 17 ratelių, kuriuos lankė 163 žmonės. Buvo dūdų orkestras (12 žmonių), trys choreografijos rateliai (40 žmonių). Etnografinis klubas „Linksmoji seklyčia“ vienijo 35 įvairaus amžiaus žmones.

Kultūros namų kolektyvai įvairiose apžiūrose pelnydavo prizines vietas. Žmonės atsimena dramos kolektyvo, vadovaujamo E. Tautvydaitės, pastatytą spektaklį pagal J. Baltušio kūrinį „Valiusei reikia Alekso“, kuris 1981 m. respublikiniame dramos kolektyvų konkurse „Dobilėlis penkialapis“ užėmė pirmąją vietą.

1990 m. buvo nutarta rajone įkurti kultūros centrus. 1991 m. toks centras įkuriamas Taujėnuose. Jam priklausė Taujėnų, Užugirio, Balelių kultūros namai ir bibliotekos. Direktore paskiriama Z. Kosmanienė.

1992 m. kultūros namai iškeliami iš dvaro į tuometinę kino salę ir užima vieną bibliotekos kambarį. Dauguma renginių vykdavo Taujėnų vidurinės mokyklos salėje, nes kino salė buvo su pakylėjimais, todėl netiko renginių vedimui.

1995 m. kultūros centrai panaikinami. Kultūros namai perduodami Ukmergės kultūros centrui. Nuo 1995 m. kultūros namuose dirba filialo vedėja L. Jančiauskaitė, meno vadovė N. Janulienė, renginių organizatorė J. Levickienė.

1996 m. seniūnijos, žemės ūkio bendrovės, jaunimo pagalba salė pertvarkoma. 1999 m. Taujėnų kultūros namai konkurse „Geriausi kaimo kultūros namai“ tapo nugalėtojas.

1997 m. įsikūrė mėgėjų teatras. Teatro branduolys - scenos entuziastai, kūrybingi žmonės : Jolanta ir Rolandas Janickai, Algis Padolskis, Jurgita Levickienė, Laima Jančiauskaitė, Daiva ir Hubertas Žižiai ir kt.

Jaunimo ansamblis „VAMAN“, 2008 m. nuotrauka iš bibliotekos kraštotyros fondo
Moterų vokalinis ansamblis. 2008 m.

Vyrų vokalinis ansamblis 2008 m.

2002 m. švenčiant mėgėjų teatro 5 - erių metų sukaktį, nutarta surengti pirmąją tarptautinę mėgėjų teatrų šventę „Prie dvaro“, kurioje dalyvavo kolektyvai iš Koknesės ir Dobelės ( Latvija), Punsko (Lenkija), Raudondvario (Radviliškio raj.), Skapiškio (Kupiškio raj). Pasirodė ir Taujėnų mėgėjų teatras. Tokios šventės vyko 2004 m, 2006 m., 2008 m.


Vaikų kaimo kapela „Ra-ta-ti-ta“, vadovė Nijolė Janulienė. 2008 m. Nuotrauka iš bibliotekos kraštotyros fondo.


Taujėnų kultūros namuose yra vaikų dramos kolektyvas, vyrų vokalinis ansamblis, folklorinis ansamblis, vaikų pop choras, moterų vokalinis ansamblis, vaikų kaimo kapela „Ra - ta - ti - ta“, jaunimo ansamblis „VAMAN“ ir kt.



Akimirka iš 2009 m. pastatyto R. Kaškauskas „Susitikimas su Vampyrausku“ spektaklio premjeros. Režisierė L. Jančiauskaitė. 2009 m.


 Taujėnų kultūros namų vykdyti projektai :


1. 2002, 2003, 2004,2005 metai - Edukacinė programa „Maži kaimeliai – didelė dvasia“

2. 2002, 2004, 2006, 2008 metai - Tarptautinė mėgėjų teatrų šventė „Prie dvaro“ .

3. 2003,2004, 2005, 2006 metai - Vaikų kūrybinė stovykla „Iš senolių skrynių“.

4. 2006 m. - „Taujėnų vizitinė kortelė – juodasis gandras“.

5. 2006 m. - Taujėnų miestelio šventė „Aš čia gimiau, augau ir uliojau“.

6. 2007 m. - Projektas „Taujėnų vizitinė kortelė – juodasis gandras“.

7. 2007 Projektas „Lai dzivo Koknesė – tegyvuoja Taujėnai“.

8. 2008 Projektas „Taujėnai 1918 - 2008“.



Taujėnų biblioteka


Taujėnų bibliotekos pastatas 2006 m. 

Taujėnuose biblioteka minima jau nuo 1920 m. Ji buvo K. Radvilos rūmuose. Nuo 1936 metų, įsigaliojus Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymui, buvęs Centrinio Valstybinio knygyno Ukmergės skyrius pavadinamas Ukmergės viešąja biblioteka. Įstatymas numatė plėsti ir viešųjų bibliotekų tinklą, steigiant jas valsčių centruose ir bažnytkaimiuose. Vykdant valstybinius nurodymus, pirmosios valsčių bibliotekos Ukmergės apskrityje buvo pradėtos kurti 1937m., o pagal dabartines rajono ribas – nuo 1939-ųjų; jos įsteigtos Siesikuose, Taujėnuose ir Želvoje. Už pasinaudojimą knygomis imamas 10 Lt. užstatas ir mokestis po 25 – 50 centų per mėnesį. Karo metu, kaip prisimena to meto liudininkai, knygos mėtėsi gatvėse, skraidė jų lapai, kas norėjo, tas jas nešėsi, plėšė; jos buvo paliktos likimo valiai. 1950 m. atlikus respublikos administracinius pertvarkymus, persitvarkė ir bibliotekų tinklas. Buvusios apskričių bei rajonų centrais tapusių valsčių bibliotekos perorganizuotos į rajonines. Padaugėjo rajono masinių bibliotekų 1950 m. jų veikė 7, viena iš jų buvo ir Taujėnuose. Didelis knygų mylėtojas Jurgis Auglys vaikščiojo po taujėniškių namus rinkdamas knygas, vėliau jas tvarkė ir pats tapo bibliotekos skaitytoju. Nuo 1950 m. klube – skaitykloje pradėjo dirbti J. Aleksiūnaitė. Ji sutelkė 356 skaitytojus ir per metus išdavė 2054 egzempliorius literatūros. Iš archyvinių dokumentų galima suprasti, kad klubo – skaityklos vedėja turėjo ne tik knygas išduoti, bet ir organizuoti saviveiklą. Viename rašte, gautame 1952 metais, pasirašytame Kavarsko rajono kultūros – švietimo darbo skyrius vedėjo Lutco, rašoma: „Taujėnų apylinkės klubas – skaitykla privalo dalyvauti kovo 15 d. 14 val. r ajono meno saviveiklos apžiūroje, neatvykus savavališkai į seminarą bus atskaitomas 3-jų darbo dienų darbo atlyginimas“. Klubai - skaityklos tuo metu dirbo nuo 13 iki 21 val. 1955 - 1956 m. bibliotekoje dirba Vlada Barkauskienė.1957 m. Taujėnų bibliotekoje pradeda dirbti Veronika Vėbraitė – Stakienė. Ji buvo aktyvi bibliotekininkė, mokėjo bendrauti su žmonėmis, todėl greitai subūrė aktyvistų grupelę, su kuriais kartu spręsdavo atsiradusias problemas, ruošdavo renginius. Kartu su Taujėnų kultūros namų direktore Regina Žižiene subūrė Užupušių kaime etnografinį ansamblį, kuris su pasisekimu koncertavo rajone ir visoje respublikoje. Knygos tuo metu buvo platinamos knygnešių ir kilnojamųjų bibliotekėlių pagalba. 1958 m. bibliotekininkė V. Stakienė gavo pranešimą, kuriame buvo rašoma: „pranešame, kad nuo š. m. balandžio 15 d. prasideda knygų platinimo mėnuo. Jūs privalote išplatinti knygų už 40 rublių, o kultūros namai už 50 rublių“. Taip pat buvo reikalaujama, kad visi skaitytojai būtų perregistruoti iki kovo 1d. ir kad iš kiekvienos šeimos skaitytų po vieną suaugusį skaitytoją, o skaitomumas kiekvienoje kaimo bibliotekoje būtų 20.

1972 m. V. Stakienė pereina dirbti į Mažeikių kaimo biblioteką. Taujėnų bibliotekoje pakaitomis dirba G. Gvazdauskaitė, Vežniauskaitė, Pakulnytė, Z. Zabielienė, A. Pupelytė. 1976 m. valstybinės masinės rajono bibliotekos buvo sujungtos į vieningą sistemą su centralizuotu valdymu ir vieningu knygų fondu. Į Taujėnų biblioteką vėl grįžta dirbti V. Stakienė. 1979 m. Taujėnų bibliotekoje pradeda dirbti Gražina Bražėnaitė - Žukauskienenė. Tuo metu buvo labai svarbi politinė – ideologinė veikla, kuri atimdavo daug laiko, bet niekam nereikalinga. Buvo ruošiamos knygų parodos ir apžvalgos, šlovinančios partiją. Bibliotekos veiklos planus tvirtindavo Taujėnų sodininkystės tarybinio ūkio partijos sekretorius A. Pečiulis, po jo apylinkės pirmininkas V. Jurkūnas ir Ukmergės centrinės bibliotekos direktorė M. Rokienė. Planų nepatvirtintų partijos sekretoriaus direktorė negalėdavo priimti.

1980 m. bibliotekoje skaitė 823 skaitytojai. Skaitomumas tebuvo tik 16,8. Skaitytojams išduota 13856 egz. literatūros. Dauguma to meto renginių buvo skiriami Tarybų Lietuvai ir Lenino gimimo metinėms paminėti. Stambūs renginiai buvo organizuojami kartu su kultūros namais.

Bibliotekoje būtinai turėjo būti literatūros parodėlės skirtos TSKP ir LKP partijų suvažiavimams. Nuo 1981 m. buvo organizuojamos „Skaitymo kultūros ugdymo apžiūros“, kuriose dalyvaudavo viso rajono bibliotekos. 1983 m. viena žymiausių datų buvo K. Markso 100 metinių nuo mirties paminėjimas. Buvo organizuojami vakarai – susitikimai „ Dainuoju partijai“, kurie vykdavo kultūros namuose, bet prisidėti darbu turėjo ir bibliotekų darbuotojos. G. Žukauskienė dalyvaudavo saviveikloje, paruošdavo vaikų montažą ir kt. Šiuose vakaruose dalyvaudavo Taujėnų apylinkės teritorijoje esantys kultūros namai ir tarybiniai ūkiai. Viskam vadovaudavo partijų sekretoriai ir apylinkių pirmininkai.

Nuo 1986 m. besimokantiems gyventojams biblioteka užsako per TBA (tarpbibliotekinį abonementą) iš Vilniaus bibliotekų. Per metus viso užsakyta 18 knygų. Suorganizuotas susitikimas su poetu J. Strielkūnu ir aktore A. Leonavičiūte, antialkoholine tematika buvo pravesta popietė „ Degtinei – ne“, kurios metu kalbėjo Taujėnų ambulatorijos gydytojas V. Bielickas ir moterų tarybos pirmininkė L. Lukoševičienė. Vienas įdomiausių bibliotekos darbo barų tai kraštotyrinės medžiagos rinkimas, bibliotekoje įrengtas „Kraštotyrinis kampelis“.

1987 m. bibliotekoje skaitė 563 skaitytojai. Politiniame Lietuvos gyvenime pasijaučia naujos srovės. Bibliotekos darbe irgi tai jaučiasi. Surengtos parodos „ Persitvarkymas gyvenimo būtinybė“, „ Darbų prasmė – žmonėse“ ir kt . Jau nebėra parodų šlovinančių partiją ir Leniną. Minimas Taujėnų poeto Virgilijaus Kaziūno 50 - metis. Ta proga poetų susitikime Taujėnuose lankėsi rajono poetai. Šis vakaras vyko mokykloje. Poeto eilėraščius skaitė ukmergiškis poetas A. Pakėnas, prisiminimais apie V. Kaziūną dalijosi buvusi poeto auklėtinė Natalija Žižytė – Kriščiūnienė. Daugiau renginių pradėta organizuoti Lietuvos rašytojų jubiliejams paminėti. Maironio 125 gimimo metinėms paminėti surengtas poezijos vakaras „Žmonių ir tėviškės atmintyje“, I. Simonaitytės 90 gimimo metinėms paminėti skirta poezijos popietė „I. Simonaitytės gyvenimo ir kūrybos kelias“. Šie metai dar ypatingi tuo, kad keičiasi Ukmergės centrinės bibliotekos direktorė. Iš darbo išeina Margarita Rokienė, o ją pakeičia Valerija Židonienė, prieš tai dirbusi vaikų literatūros skyriuje. 1988 m. buvo vis daugiau dėmesio skiriama lietuvių literatūrai, renginiai organizuojami nepamirštant tautinio atgimimo. Literatūrinis vakaras „Vardan tos Lietuvos“ skirtas V. Kudirkos 130 gimimo metinėms paminėti, vaikams prie bibliotekos pirmą sykį surengta teatralizuota vaikystės šventė, kurios metu vaikai koncertavo, vyko piešinių konkursas „Čia mano namai“ ant asfalto, surengta literatūrinė muzikinė popietė „Iš valso istorijos“, kuria organizavo mokykla ir biblioteka. Parengtos parodos : „Klestėk senasis Vilniau“, skirta miesto įkūrimo 665 metinėms, „ Po medžio ir paukščio sparnais“, skirta ekologijos temai. Didžiausias darbas buvo BB klasifikacijos diegimas. . 1989 m. Bibliotekoje jaučiamas skaitytojų suaktyvėjimas, žmonės domisi politika. Bibliotekoje veikė teminė lentynėlė „Nauja, įdomu“, buvo talpinamos visos bibliotekoje gautos naujienos. Jaučiamas skaitytojų susidomėjimas mūsų krašto istorine praeitimi, populiarios tapo knygos iš istorijos skyriaus, įvairūs prisiminimai. Reginiuose pradeda atsispindėti senosios tradicijos, etnografija, lietuvių tautos istorinė praeitis. Per metus bibliotekoje skaitė 464 skaitytojai, kuriems išduota 7801 egz literatūros, skaitytojams vaikams 2766 egz., per metus gauta 971 egz. naujų knygų. Šiais metais Taujėnų gyventojai turėjo puikią progą susitikti su rašytoju Vytautu Martinkumi ir aktoriumi Algirdu Bružu, kuris profesionaliai skaitė rašytojo kūrybą. Susitikimas vyko kultūros namų salėje, po to svečiai apsilankė bibliotekoje. Surinkta kraštotyrinė medžiaga apie Taujėnų miestelyje atstatytą Laisvės paminklą, kuris prieš 40 m. buvo nuverstas. 1989 metai - tikro tautinio atgimimo metai. Pasikeitė ir bibliotekinio darbo kryptis. Minėjome tik Lietuvai svarbias datas, įsileidome bažnyčią ir religinius kūrinius. Bibliotekoje pradėjo veikti „Taujėnų parapijos carito bibliotekėlė“. Nebereikia dirbti jokio ateistinio darbo, kurio reikalaudavo, bet niekam jis nebuvo reikalingas. Sunkiausiu darbu lieka knygų išieškojimas iš skolininkų.

1990 m. Gražinai Žukauskienei išėjus ilgalaikių atostogų, bibliotekoje pradeda dirbti dvi Taujėnų apylinkės darbuotojos Laima Bundonytė ir Janina Žeruolienė. Jos dirbo antraeilėse pareigose, tad tik pakeisdavo knygas ir sutvarkydavo naujai gautą literatūrą. Praėjus 5 mėnesiams į biblioteką ateina dirbti jauna specialistė Laima Jančiauskaitė. Ji labai suaktyvino darbą su vaikais. Vykdavo žaidimų popietės, įvairūs konkursai, vaikų piešinių parodos. Per metus buvo 350 skaitytojų, iš kurių 104 vaikai. Per metus išduota 6638 egz. literatūros, tame tarpe vaikams – 1971 egz. Iki 1991 m. Taujėnų biblioteka priklauso Ukmergės centrinei bibliotekai, o kultūros namai Ukmergės kultūros centrui. 1990 m. buvo nutarta įkurti kultūros centrus. Kultūros skyriaus vedėjas V. Devetnikovas tarėsi su apylinkių viršaičiais dėl kultūros centrų įkūrimo. Šiai minčiai pritarė Taujėnų apylinkės viršaitis V. Pučinskas ir Taujėnuose įkurtas vienas iš pirmųjų rajone kultūros centras. Nuo 1991 m. sausio 1 d. biblioteka pradeda priklausyti Taujėnų kultūros centrui ( anksčiau priklausė Ukmergės centrinei bibliotekai). Privatizavus Taujėnų dvarą, iš ten kultūros namai perkeliami į biblioteką. Šis laikotarpis bibliotekai buvo pats sunkiausias, nes kultūros namai ir biblioteka turėjo sutilpti į du nedidelius kambarius. Patalpos mažos, žmonių daug, skaitytojams nėra vietos kur skaityti spaudą. Bibliotekinis darbas apmirė, nes bibliotekininkė turėjo dirbti kultūros namų darbuotojų darbą, nes centro direktorė buvo Taujėnų kultūros namų direktorė Zita Kosmanienė. Ji daugiau dėmesio skyrė kultūros namų, o ne bibliotekos darbui.1992 m. bibliotekoje skaitė 216 skaitytojų (skaitytojai labai sumažėjo dėl suprastėjusių bibliotekos darbo sąlygų), kuriems išduota 4782 egz. lit. Prasidėjus atgimimui, keitėsi žmonių pažiūros, tad ir tarybinio laikotarpio literatūra prarado paklausą, teko nurašyti daug ateistinių, politinių knygų. Pradėta Taujėnuose švęsti Vasario 16 – oji, kuriai paminėti buvo paruošta literatūros paroda „ Lietuva – tėvynė mūsų“, o literatūrinė popietė po Šv. Mišių vyko miestelio centre prie Laisvės paminklo.1993 m. į darbą grįžta G. Žukauskienė, o L. Jančiauskaitė pereina dirbti Taujėnų į kultūros centrą.

Taujėnų krašto literatai poezijos šventės „Išdainuok sniego ilgesį mėlyną“ metu. 2005 m.

Organizuojami poetų iš aplinkinių rajonų susitikimai, apdovanojami geriausi skaitytojai, renkama kraštotyrinė medžiaga apie Taujėnų kraštą. Biblioteka ir toliau glaudžiai bendradarbiauja su kultūros centru, mokykla, seniūnija. 2001 m. bibliotekininkė G. Žukauskienė tampa konkurso „Metų bibliotekininkas“ nugalėtoja.

Parengiamosios klasės mokiniai su mokytoja S. Bakanauskiene pirmą kartą bibliotekoje. 2003 m.


Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais parengiamosios klasės mokytoja atveda vaikus į biblioteką, kur jie susitinka su pasakų herojais, sužino apie biblioteką, žaidžia.

Vaikų klubo dalyviai pasakų popietėje. 2003 m. 

2003 m Bibliotekoje susikūrė „Smalsiukų “ klubas, kurį lanko 11 Taujėnų miestelio vaikų.

Tamsos ir narsos karalystėje. 2006 m. Vienas iš Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginių   

Vienas iš projekto „Turiu pasakų pilį dar aukštą “renginių. Susitikimas su G. Kadžyte. 2005 m.

2005 m. bibliotekoje įrengiama Viešoji Interneto prieiga. Taujėniškiai vieni iš pirmųjų Ukmergės rajone turėjo galimybę naudotis interneto teikiamomis paslaugomis. Padidėjo lankytojų skaičius. Bibliotekininkei teko daug mokytis savarankiškai, kad galėtų padėti lankytojams naudotis kompiuteriais. Bibliotekoje pradėjo leisti laisvalaikį ne tik jaunimas ir vaikai, bet ir suaugusieji. Čia gyventojai internetu susimoka mokesčius, deklaruoja pajamas, interneto pagalba bendrauja su vaikais ir draugais, besimokantieji rašo darbus, ieško knygų ir medžiagos internete. Biblioteka tapo ta vieta, kur renkasi visa miestelio bendruomenė.


Biblioteka vykdė projektus:

• „Knygos – kaimo bendruomenei“ - finansavo Švietimo ir kaitos fondas. 2003 m.

•„Informacinio kraštotyrinio leidinio Taujėnai išleidimas“ – finansavo Ukmergės rajono savivaldybė 2004 m.

•„Viešosios interneto prieigos taškai kaime“ - finansavo Phare, Vidaus reikalų ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR vyriausybės. 2005 m.

• 2005 m. kartu su kultūros namais vykdė projektą „Maži kaimeliai - didelė dvasia“.

„Turiu pasakų pilį dar aukštą“ – finansavo Kultūros ministerija. 2006 m., 2007 m.

Naudota literatūra :

1. Taujėnų miestelio kultūrinio gyvenimo kronika 1993 - 2008. Medžiaga iš bibliotekos kraštotyros fondo.

2. Taujėnų bibliotekos istorija. Medžiaga iš bibliotekos kraštotyros fondo.

3. Taujėnų mėgėjų teatras „Bičiuliai“. Medžiaga iš bibliotekos kraštotyros fondo.

4. Vaikai kūrė pasakas. Žukauskienė, Gražina, Gimtoji žemė, 2007 m. birželio 2 d.

5. Bibliotekoje skaitytojų netrūksta, Žurauskienė, Jolita, Ukmergės žinios, 2005 m. birželio 23 d.