Taujėnai, Ukmergės rajonas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (7 645 balsai)

Taujėnų miestelis


Taujėnų miestelio simbolis pastatytas 2005 m. Taujėnų vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose  410 metinių proga.

Taujėnai yra seniūnijos centras – Taujėnų miestelis ir kaimas (630 gyventojų). Seniūnijos plotas – 23376 ha. Šiame plote išsidėstęs 61 kaimas, iš kurių 15 jau nykstančių. Viso seniūnijoje gyvena 2015 gyventojų: 1058 moterys ir 957 vyrai. Seniūnijos teritorijoje veikia Taujėnų vid. mokykla, su Užūgirio A. Smetonos pradinio ugdymo skyriumi ir Balelių pagrindinė mokykla, trys Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos ir Ukmergės kultūros cento filialai: Taujėnų, Balelių ir Užugirio.Taujėnų miestelyje yra ambulatorija, paštas, dvi parduotuvės, priešgaisrinė tarnyba, ŽŪK „Taujėnų sodai“.UAB „Taujėnų dvaras“.

Turinys

Padavimai apie Taujėnų vardo kilmę

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (7 645 balsai)

1.Taujėnų vardas esą kilęs nuo tos vietos gyventojų prietaros „taujėnai“. „Taujėnai, kaip išsigandau“, „nuvažiavau, taujėnai, į malūną ir išbuvau 3 dienas“. Kaimynai ir praminę šios vietos gyventojus „taujėniškiais“. Ilgainiui „taujėnai“ virto vietovardžiu „Taujėnai“.

2. Pasakojama, kad mirdamas vienas iš kunigaikščių Radvilų, kuriam seniau priklausęs Taujėnų dvaras, atidavęs savo jauniausiam sūnui visus turtus ir lietuviškai ištaręs: „tau vienam“. Nuo to laiko esą „Tavenai“, vėliau „Taujėnai“.

3. Senesni žmonės pasakoja dar vieną padavimą. Labai šaltą žiemą, siauru užpustytu keliu važiavę pro Taujėnus du kilmingi ponai: vienas - nuo Panevėžio, kitas nuo - Ukmergės. Susitikę jie ties Taujėnais. Kelias siauras, užpustytas, negali prasilenkti, o kadangi abu - kilmingi ponai, nėra kuriam trauktis iš kelio. Taip jie susibarė, vėliau pradėjo muštis su ienomis sakydami:„tau iena, tau iena“. Todėl tos vietovės pavadinimas ir likęs Taujėnai.

4. Dar tais laikais, kai Lietuvoje buvo baudžiava, į šį kraštą atvažiavo ponas su sūnumi Janu. Išlipę iš karietos žvalgėsi aplinkui. Vyresnis ponas apibrėžė ranka lanką ir sako sūnui: - Tau, Janai, šita visa žemė. Vietiniai žmonės, išgirdę taip sakant, ir pavadino šį kraštą Taujanais, tik vėliau virto Taujėnais.


Apie taujėniškių prietarus

Taujėniškiai vengia įdėti į statomus namus medžio, ant kurio buvo pasikoręs žmogus, nes tada toje troboje, girdi, vaidenas : sutemoj pakaruoklis pasirodo kabąs medyje. Taip pat, negalima liesti ir ardyti kregždžių gūžtų, nes darosi veidas kregždenėtas - taškuotas. Žmonės taškuotais veidais pajuokiami :„Ei tu, kregždininke“.

Taujėnų miestelio istorija


Taujėnai – miestelis Ukmergės rajone, 15 km. Į šiaurę nuo Ukmergės, prie Ukmergės – Panevėžio plento. Miestelio ribos pakraščiu teka Mūšia ( Šventosios intakas ). Miestelio struktūra stačiakampė. Pagrindinių kelių susikirtime yra nedidelė keturkampė aikštė. Keliai jungia Taujėnus su Kavarsku, Ramygala, Panevėžiu ir Vilniumi.

1595 m. pirmą kartą archyviniuose dokumentuose paminėtas Taujėnų dvarelis, kurį Vaitiekus Radaminskis užstatė Simanui Jonaičiui.

1702 – 1705 m. Švedų karo metu, Taujėnų dvaras buvo užpultas ir nuniokotas.

19 a. Pabaigoje Taujėnai buvo valsčiaus centras ( jam priklausė 128 kaimai, juose gyveno 8357 gyventojai).

1859 m. miestelyje buvo 60 gyventojų.

1865 m. veikė valdinė berniukų, o 1868 m. ir mergaičių pradinės mokyklos.

1895 m. įsteigta pašto stotis.

1897 m. miestelyje buvo 151 gyventojas, vyko nedideli turgūs, buvo 10 krautuvių.

1903 m. Taujėnuose gyveno 360 gyventojų.

1919 m. įsteigta raitoji milicija, 1920 m. suorganizuotas kooperatyvas.

1936 m. atidaroma biblioteka – skaitykla.

1923 m. Taujėnuose gyveno 493 gyventojai.

1928 m. pastatytas paminklas Lietuvos valstybės 10 – mečio jubiliejui (atstatytas 1989 m.).

1949 m. Taujėnai priklausė Kavarsko rajonui, o nuo 1961 m. Taujėnai vėl priskiriami Ukmergės rajonui.

1952 m. atidaromi kultūros namai.

1953 m. septynmetė mokykla perorganizuota į Taujėnų vidurinę mokyklą.

1961 m. sukuriamas tarybinis ūkis, o 1972 m. Taujėnų sodininkystės tarybinis ūkis.

2002 m. susikuria Taujėnų miestelio bendruomenė.

2005 m. Taujėnai švenčia 410-ąsias metines, kai pirmą sykį rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Taujėnų dvaras. Nuotraukoje Taujėnų simbolio atidengimo iškilmės.

2005 m. sukurtas Taujėnų herbo etalonas, kurį sausio 27 d. aprobavo Heraldikos komisija.

2005 m. Taujėnų bibliotekoje įrengta Viešoji interneto prieiga.

2005 m. Sukurtas ir patvirtintas Taujėnų seniūnijos herbas.

2008 m. sukanka 150 metų nuo Taujėnų Švento Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios pastatymo. Bažnyčią 1823 m. pradėjo statyti grafas Marikonis, o baigė 1858 m. kunigaikštis Karolis Radvila.

Taujėnų seniūnijos herbas


Taujėnų apylinkėse suka lizdus reti, pagal Europos Sąjungos standartus I -os kategorijos saugotini paukščiai, jų tarpe – juodasis gandras. Kadangi dvaro rūmų ir bažnyčios fasaduose yra dorėninės kolonos, buvo nuspręsta vienu iš simbolių pasirinkti kolonas, kitu – juodąjį gandrą. Simbolių kalboje gandras – laimės paukštis todėl, kad naikina gyvates. Tai jį sieja ir su Kristumi, ir jo apaštalais, kurie naikino šėtono padarus. Vienoje antikinių legendų pasakojama, kaip gandras maitino savo senus tėvus taip, kaip maitina savo vaikus. Daugelyje pasaulio kultūrų jis simbolizuoja vaikų meilę tėvams. Rytų šalyse gandras – ilgaamžiškumo, kitur – orumo, tyrumo ir budrumo simbolis. Kolonos simbolizuoja dievišką jėgą, žemišką gyvenimo energiją, pastovumą ir tvirtumą. Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę. Dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Taujėnų herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2005 m. sausio 27 d.( Komisijos posėdžio protokolas Nr. 3- 17).


Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (7 645 balsai)



  Taujėnų daina


Stovi rūmai Radvilos senieji,

Ošia senas parkas išdidžiai,

Kiek laimingų vasarų praėjo,

Mano mielas drauge tu žinai.


Ant kalnelio mūsų bažnytėlė -

Vilniaus Arkikatedros dukra.

Ir balta, kaip gulbė, mokyklėlė,

Kuri tapo mums antra mama.


Prd. Ei ! Daug gražių miestelių Lietuvoje,

Bet už Taujėnus nėra mielesnių.

Aš gimiau čia, augau ir uliojau

Čia aš pirmą meilę sutikau.


Šiandien džiaugiasi širdelė mano,

Kad galiu senus draugus matyt,

Kad pakėlę po taurę šampano

Galime visi kartu surikt !


Prd. Ei ! Daug gražių miestelių Lietuvoje,

Bet už Taujėnus nėra mielesnių.

Aš gimiau čia, augau ir uliojau,

Čia aš pirmą meilę sutikau.

Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia


Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (7 645 balsai)


Pirmosios katalikų bažnyčios atsiradimo metai nėra aiškiai nustatyti. Žinoma, kad 1771 m. Jonas Eperješas Taujėnuose pastatė medinę koplyčią, kuri netrukus sudegusi drauge su visu miesteliu. 1810 m. pastatytas laikinas maldyklos pastatas. Mūrinę Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčią pradėjo statyti grafas B. Marikonis 1823 m., o statybai sustojus, ją baigė 1858 m. kunigaikštis K. Radvila, kuris kartu su žmona palaidotas Taujėnų bažnyčios šventoriuje.



K. Radvilos ir jo žmonos kapas bažnyčios šventoriuje . E. Darulio nuotrauka.


Bažnyčia yra gražus neoklasicizmo stiliaus pastatas, panašus į Taujėnų dvaro rūmus. Ant frontono uždėtos trys statulos primena Vilniaus katedrą. Šventorius aptvertas mūrine tvora su puošniais ažūriniais vartais.


Taujėnų bažnyčioje esantys dailės kūriniai.
Vitražas „Šventojo kryžiaus atradimo istorija“ XIX a.   E. Darulio nuotrauka



Marmurinis bažnyčios altorius 1900 m. E. Darulio nuotrauka.



Šv. Stanislovo skulptūra. E. Darulio nuotrauka.


Šv. Kazimiero skulptūra E. Darulio nuotrauka
Tabernakulis. E. Darulio nuotrauka


Klausykla. E. Darulio nuotrauka


 Paveikslas  „Nazarietis “  E. Darulio nuotrauka


Bažnyčioje yra išlikę pažymėtinų religinio meno dalykų: Šv. Kazimiero, Šv. Stanislovo, keturios Jėzaus Nukryžiuotojo skulptūros, 19 a. antros pusės spalvoto stiklo vitražas „Kryžiaus atradimas“, 1900 m. pastatytas marmurinis altorius ir kt. Bažnyčioje Šv. Mišias aukoja klebonas Dainius Lukonaitis.


KUNIGAI, DIRBĘ TAUJĖNUOSE

1868m. - 1889m. - Juozapas Masalkis, palaidotas Užupušių kapinėse.

1890m. 1902m. - Jurgis Klimanskas.

1903 m. - 1916m. Pranciškus Valentinavičius, palaidotas šventoriuje.

1915 m. - 1916 m. - duomenų nėra.

1917 m . - 1918 m. Juozapas Adomavičius, palaidotas šventoriuje.

1919 m. - klebonas Stanislovas Žukauskas, palaidotas šventotiuje.

1920 m. - 1926 m. - kuratas Juozapas Galinauskas .

1928 m. Julijus Peleckis paskirtas kuratu, 1951-11-16 - 1952-04-16 dirbo klebonu, palaidotas šventoriuje.

1951 m. - klebonas Jonas Kazlauskas.

1952 m. - klebonu paskirtas Kazimieras Masys. 1962 m . jis paskirtas altarista, 1963 m. mirė Taujėnuose, palaidotas Krakėse.

1957 m. kunigas V. Vunderlikas.

1960 m. - kunigas Petras Balanda ( klebono pavaduotojas - administratorius).

1961 m. - kanaunininkas J. Želvys ( administratorius).

1964 m. - klebonas Gasparas Gudanavičius.

1964 m. - vikaras ( altarista ) Bronius Matusevičius.

1966 m. - vikaras ( altarista) Antanas Račkauskas.

1969 m. - altarista Stanislovas Kurmanskas.

1970 m. - klebonas Jonas Voveris.

1970 m. - altarista Jonas Albavičius, palaidotas šventoriuje.

2005 m. - klebonas Dainius Lukonaitis.

Naudota literatūra:

1. Taujėnai, Ukmergės rajonas (lankstinukas), Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius. 2004 m. Ukmergė

2.http://www.vipt.lt/cms/app?service=external/index&sp=4792

Taujėnų parapija

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (7 645 balsai)

Taujėnų parapijos vėliava


1781 m. Taujėnų parapija turėjo apie 2000 m. parapijiečių. Tada Taujėnuose buvo mokykla, vadovaujama pranciškonų ar bernardinų. 1782 m. ją lankė 17 mokinių. Po 1863 m. sukilimo ji buvo surusinta. 1866 m. Taujėnų filialistas kunigas Masalskis skundėsi Žemaičių vyskupui M. Valančiui, pranešdamas raštu, kad mokytojas rusas S. Mozolskis rugsėjo 7 d. Taujėnų bažnyčioje atiminėjęs iš žmonių maldaknyges, kitus netgi užpuldamas šventoriuje ir juos apmušdamas. Vėliau , XIX - XX a. sąvartoje, Taujėnuose gražiai reiškėsi lietuvių tautinis atgimimas, kūrėsi lietuviškos organizacijos, mokyklos. Nuo 1940 m. Taujėnų parapija priklauso Ukmergės dekanatui. Parapija turi 3703 parapijiečius. 2008 m. Taujėnų bendruomenė vykdė projektą „Tautiškumo ir tikėjimo keliu“, kurį finansavo Ukmergės rajono savivaldybė. Šis projetas buvo skirtas Taujėnų bažnyčios 150 metinėms paminėti. Besirengiant šiai šventei darniai dirbo visi : Taujėnų bendruomenė nariai, mokykla, seniūnija, Taujėnų krašto ūkininkai, kultūros namai ir biblioteka, ŽŪK „Taujėnų sodai“ ir visi , kurie neabejingi savo gimtinei. Buvo sutvarkytas bažnyčios parkas ir dalis šventoriaus, pastatyta rūpintojėlio skulptūra, pasėta veja, prie bažnyčios įrengta stovėjimo aikštelė, surengta šventė, sukurta ir pagaminta parapijos vėliava.


Naudota literatūra: 1. Taujėnų parapija,Taujėnai, sudarytoja G. Žukauskienė, 2005 m., psl. 14, iliustr.

2.Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos vėliava, Rolandas Janickas, Tėviškėlė, 2008 m. Nr.4, psl. 2. iliustr.

Taujėnų bažnyčios giesmininkai

Varpas jau skamba ir maldai šaukia,

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (7 645 balsai)

Eisiu, giedosiu Jam garbę, šlovę.


Vargonininkė Virginija Kaziūnienė


Taujėnų bažnyčioje visada buvo puoselėjamos giedojimo tradicijos. Vyresni žmonės dar atsimena vargonininką Kazimierą Mačikėną (1894 - 1975), kuris Taujėnų bažnyčioje vargonininkavo daugiau kaip 50 metų. Jis per daugelį metų nė karto neatostogavo ir neišsivaizdavo Šv. Mišių be giesmių, kurios „pakylėja mūsų dvasią“. K. Mačikėnas subūrė gausų būrį puikių giesmininkų : V. Tolušienė, Z. Karaliūnienė, M. Kuliavienė, B. Isiūnienė, A. Valaikienė, G.Grigienė, G. Vaičiūnienė, A. Martinonienė, A. Ramoškaitė, E. Raudonienė, V. Krikštaponienė, V. Žižys, V. Auglys, V. Pauliukonis, S. Tolušis, V. Martinonis, A. Kamarauskaitė, A. Stakas, A. Mulevičius, I. Pukienė. Vėliau šiam chorui vadovavo J. Žilinskas, kurį pakeitė P. Aleksiūnas. Šiuo metu dirbanti vargonininkė Virginija Kaziūnienė pradėjo dirbti 1988 m. Ji pakeitė susirgusią vargonininkę Pranutę. Virginija į Taujėnus atvyko baigusi Vilniaus kultūros mokyklą. Augo ji Klaipėdos rajone, Priekulėje. Kaip ji pati prisimena, buvusi išdykusi, bet mama svajojo, kad nors vienas iš vaikų taptų vargonininku. Ji pati giedojo Priekulės bažnyčioje ir lankė kultūros namuose moterų ansamblį. Likimas jau nuo mažens Virginijos šeimą siejo su bažnyčia. Tėvelis turėjo „auksines“ rankas - restauravo bažnyčias. Jo restauruotų bažnyčių daugiausiai yra Žemaitijoje ir Vilniuje. Jaunystėje Virginija net negalvojo, kad kada nors dirbs bažnyčioje, bet susirgus tuometinei vargonininkei Pranutei, klebonas Jonas Voveris pakvietė pavargonuoti, taip ir prasidėjo vargonininkės darbas. 1988 m. subūrė 18 jaunų žmonių chorą : J. Levickienė, N. Stakienė, A. Miliuvienė, L. Zdanienė, G. Kaziūnienė, A. Telegijienė, D. Žižienė, J. Janickienė, G. Žukauskienė, N. Bielickienė, A. Kaplūnienė, N. Janulienė, D. Kaplūnas, R. Janickas, R. Levickas, Č. Zdanys, A. Žukauskas, H. Žižys.

Taujėnų bažnyčios choras Šiluvos bažnyčioje. 2002 m.

Vargonininkė V. Kaziūnienė sako: „ Jau 10 metų, jie visada su manimi. Mus vienija meilė Dievui ir muzikai. Su jais giedojome Šiluvos, Mielagėnų, Ukmergės, Kurklių ir kitose bažnyčiose. 2000 m. giedojome Vilniuje giesmių šventėje „Kristui gieda Lietuva“. 2003 ir 2005 metais organizavome giesmių šventes Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje, kur giedojo chorai iš Vidiškių, Ukmergės, Kurklių ir Taujėnų bažnyčių“

Taujėnų parapijos klebonas Dainius Lukonaitis džiaugiasi, kad mūsų parapijoje gyvas nuoširdus tikėjimas. To įrodymas ne tik į bažnyčią skubantys žmonės, bet ir skambūs jaunimo balsai. 2008 m. rudenį suburtas ir jaunimo choras, kuris savo puikiu giedojimu visus džiugino per Taujėnų bažnyčios 150 metų šventę.

Jaunimo choras 2008 m

Taujėnų dvaras

Taujėnų dvaras

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (7 645 balsai)


Taujėnų dvaro rūmus ir parką įkūrė B. Marikonis, valdęs dvarą 18 a. pabaigoje. Taujėnų rūmų architektas nežinomas. Simetriški vienaaukščiai rūmų sparnai sujungti į darnią visumos kompoziciją. Prie abiejų sparnų yra simetriški fligeliai, kairysis ir dešinysis. Juos pietų pusėje jungė įstiklintos oranžerijos, o šiaurėje – koridoriai ir perėjimai. Apie rūmų interjerą teišliko tik žodiniai pasakojimai. Nors rūmai išplanuoti asimetriškai, visos patalpos išdėstytos anfiladine tvarka. Kiekviena sujungta su vestibiuliu ir koridoriumi. Interjeras buvęs puošnus, bet skoningas, santūrus. Būta inkrustuoto parketo, reljefinių krosnių, židinių su metalo dirbiniais. Rūmams daug grožio ir didingumo teikė aplinka. Parkas su turtinga augmenija buvo sukomponuotas taip, kad medžiai ir jų grupės bei krūmai neužgožtų architektūros. Į parką įkomponuoti penki tvenkiniai, maitinami iš šiaurinėje pusėje esančių pelkėtų ir šaltiniuotų žemių, sujungti tarpusavy su Mūšios upe. Parkas vienas seniausių Lietuvoje anglų stiliaus landšaftinių parkų, deja, iki šių dienų išliko tik mažas jo fragmentas. 1993 m. Taujėnų dvaro rūmai buvo privatizuoti. 2005 m. jie pradėti remontuoti. Dabar dvaras suremontuotas, lankoma vieta, ten vyksta įvairūs renginiai, pobūviai.


Taujėnų dvaro rūmų svirnas. Nuotrauka daryta 2004 m.  Taujėnų bibliotekos kraštotyros fondas


Kunigaikštis Konstantinas Radvila (kairėje) ir dvaro buhalteris Trušlys.

Nuotrauka iš Taujėnų bibliotekos kraštotyros fondo.

Šaltiniai:

1.http://shatas.blogas.lt/taujenu-dvaras-471.html


Kunigaikštis Konstantinas Radvila



Konstantinas Radvila gimė 1873 m. spalio 15 d. Taujėnuose. Rygoje baigė Realinę mokyklą ir Politechnikos institutą. Paskui išvyko į Vokietiją studijuoti miškininkystės. Po studijų grįžo į Taujėnus Jo rūpesčiu Taujėnų dvaro ūkis buvo pasiekęs aukštą kultūros lygį. Sėjo daugiausiai kviečius, nes jie gerai derėjo. Žmonės sakydavo: „Gražūs kviečiai, kaip Taujėnų“. Iš viso Radvilos valdė 7843 dešimtines žemės. Konstantinas Radvila vedė Janiną Chovinskaitę iš Mogiliovo gubernijos. Turėjo sūnų Konstantą, dukras Zosę ir Mariją. Vėliau liko našlys. K. Radvila žmonių buvo pramintas „geležiniu“, nes buvo nepaprastai stiprus fiziškai. Jaunas lengvai lankstydavo naujas pasagas, visada mėgo drąsius ir stiprius žmones. Buvo aistringas medžiotojas, dvare laikė 70 medžioklinių šunų. Radvila buvo vidutinio ūgio, raišas. Buvęs K. Radvilos vežikas Plaščiauskas pasakojo, kad rūmų slenkstį galėjo peržengti tik jo gerbiami ir kilmingi asmenys. Dažnai pas jį svečiuodavosi Lietuvos prezidentas A. Smetona, asmenys iš Anglijos, Prancūzijos, Lenkijos. Pagrindinė kalba dvare buvo lenkų, kuria kalbėjo visa Radvilos šeima. Kunigaikštis gyveno su sūnumi ir dukterimis. Kiekvienas turėjo po keliolika kambarių, kuriuos prižiūrėjo kambarinės ir liokajai. Laikė daug šunų kambariuose. Atgavus nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos dvarininkų reforma palietė ir kunigaikštį Radvilą. Jam paliktas dvaras ir 80 ha žemės. Būdamas dosnus, pratęs plačiai gyventi kunigaikštis nebesugebėjo ūkininkauti 80 ha žemės plote. Įsiskolino valstybei ir 1940 m. Žemės ūkio bankas dėl skolų paskelbė varžytines. Dvaras nyko, stambesni ūkininkai supirkinėjo žemes. 1941 m. Konstantinas Radvila buvo ištremtas į Sibirą.

Trumpa miestelio urbanistinė ir architektūrinė apžvalga

Taujėnų miestelio plano struktūra stačiakampė. Pagrindinių kelių susikirtime yra nedidelė keturkampė aikštė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius. Keliai jungia Taujėnus su Kavarsku, Vadokliais, Ukmerge, Panevėžiu. Taujėnų Švento Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia statyta 1820 -1858 m. Mūrinė, vėlyvojo klasicizmo simetriško plano statinys (archit. Šurinas), bažnyčią pradėjo statyti Taujėnų dvaro savininkas B. Marikonis, o baigė kunigaikštis Karolis Radvila su žmona Jadvyga Pliateryje – Radviliene, po mirties jie palaidoti bažnyčios šventoriuje.

Taujėnų bažnyčios varpinė.


Dešinėje šventoriaus pusėje stovi tokio paties stiliaus varpinė, statyta 1854-1858 m. 2008 m. buvo minimas Taujėnų bažnyčios 150 metų jubiliejus, ta proga priešais bažnyčią buvo pastatytas R. Zinkevičiaus išdrožinėtas Rūpintojėlis.



Montuojama „Rūpintojėlio“ skulptūra. 2008 m.  


Taujėnų dvaro rūmai 1974 m. A. Žukausko nuotrauka


Taujėnų dvaras yra 0,5 km. į šiaurę nuo miestelio, šalia senojo kelio į Panevėžį. Taujėnų savininkais minimi Ploniauskiai, Mancharsai, Pacai, Epereišai, Radvilai, Marikoniai. Benediktas Marikonis 1795-1797 m. Taujėnuose pastatė dailius italų stiliaus dvaro rūmus. Tai portikas su išretintom centre kolonom ir simetriškais vienaukščiais rūmų sparnais, kurie sujungti į darnią kompoziciją, įstiklintos oranžerijos. Yra pagalbinių pastatų: yra išlikę bitynas, svirnas ir alaus rūsys . Rūmuose buvo 48 įvairaus dydžio patalpos. B. Marikonis aplink rūmus įveisė anglų stiliaus parką . Konstantinas Radvila ir jo sūnus Karolis dar labiau pagražino rūmus. Jų valdymo laikais Taujėnų dvarui priklausė 21 palivarkas, daugybė miško, iš viso valdė 7843 dešimtines žemės .

Taujėnuose yra ir daugiau visuomeninės paskirties įmonių pastatų. Taujėnų seniūnija, Taujėnų vidurinė mokykla, paštas (nuo 1770 m.) , Kooperatyvo parduotuvė, T. Juškos parduotuvė, ambulatorija, priešgaisrinė tarnyba, veterinarija, ŽŪK „Taujėnų sodai“, kultūros namai ir biblioteka., UAB „Taujėnų dvaras“

Aplink Taujėnus yra 6 veikiančios kapinės : Šiukštiškių, Radžiūnų, Ungurių, Radeckų, Užūpušių, Paažuolių.


Naudota literatūra :

1. Taujėnų dvaro parkas. Gerulskienė Daiva, Eskizai, 2004 m. p.17

2. Taujėnai. Kviklys, Bronius, Mūsų Lietuva, Vilnius, 1991 m. p.484-486.

3. Taujėnai, Ukmergė, Valdo leidykla, 2005 m. p.21-41.

4. Ukmergės rajonas. Semaška, Algimantas, Lietuvos keliai, Vilnius, 2008m. p.548, iliustr.

Taujėnų kraštas rašytiniuose šaltiniuose

Taujėnai aprašomi 1928 m. išleistoje Akiro knygelėje „Lietuvos miestai ir

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (7 645 balsai)
miesteliai“ Nr. 2, kurioje yra nuotraukų, papročių ir Taujėnų dvaro aprašymų , Deltuvos kultūros almanache „Eskizai“ 2004 m. ir 2007 m., daug istorinės medžiagos apie Taujėnų dvarą ir bažnyčią . Knygelėje „Taujėnai“, išleistoje 2005 m. aprašoma Taujėnų istorija ir to meto veikiančios įstaigos, yra daug nuotraukų , Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus išleistame lankstinuke „Taujėnai“, pateikta trumpa medžiaga apie bažnyčią ir dvarą, yra miestelio žemėlapis, lankstinuke skirtame Taujėnų 410 metų jubiliejui, trumpai aprašomos visos miestelyje veikiančios įstaigos, leidinyje „Ukmergė“ išleistame 2006 m. pateikiamas trumpas aprašymas Taujėnų seniūniją , apie Taujėnų bendruomenės ir parapijos žmones daug rašoma proginiame laikraštyje „Tėviškėlė“, kuris leidžiamas nuo 1992 metų .

Poetas Virgilijus Kaziūnas knygoje „Medžių laikas“ nemaža eilių skyrė Taujėnų gamtos grožiui, knygelėje „Taujėnai“ išspausdinta Rolando Janicko sukurtais žodžiais daina „Taujėnų daina“, Kęstučio Navakas esė knygoje „Du lagaminai sniego “ trijose esė mini Taujėnus. Ukmergiškė poetė Apolonija Grigonytė sukūrė eilėraštį „Taujėnai“, rašytojas Petras Kuliavas romane „Dvasia, Dvasytė “ aprašo įvykius vykusius prieškaryje Taujėnuose . Atsiminimų knygą apie Taujėnų kraštą 1940 - 1956 m. parašė Stasys Žižys „Jaunystę atidavėm Tėvynei“, Vincentas Korkutis 2003 metais sudarė ir išleido knygą apie Taujėnuose gyvenusį mokytoją Stasį Tijūnaitį . Krikštaponis Pranas savo prisiminimų knygoje „Aš niekad nepamiršiu...“ aprašo apie įvykius vykusius Taujėnuose ir aplinkiniuose kaimuose pokaryje . Prisiminimų knygoje „Aukštaitijos partizanai“ spausdinama žmonių prisiminimų apie Taujėnų krašto „Vyčio“ apygardos, „Žaibo“ būrio partizanus .


Lankstinukai apie Taujėnus


2005 m.Taujėnų kultūros namų išleistas lankstinukas 

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus išleistas lankstinukas 2004 m.



Taujėnų kraštiečių „Kur tas šaltinėlis“ klubo išleistas lankstinukas. 2004 m.

  Knygos apie Taujėnus


Išleita Kaune 1928 m.



Išleista 2005 m. Ukmergėje


 Laikraštis „Tėviškėlė“



Taujėnų parapijos pastoracinės tarybos ir bendruomenės proginis leidinys, leidžiamas nuo 1992 m.


 Taujėnų krašto lankytinos vietos


Taujėnų miškuose suka lizdus reti, pagal Europos standartus I – os kategorijos saugotini paukščiai. Pagal ekologinį tinklą „Natura 2000“ Ukmergės urėdijoje buvo įsteigtas Taujėnų – Užulėnio miškų biosferos poligonas, kurio viena iš paskirčių išsaugoti miškų ekosistemą ir saugomus paukščius .

Taujėnų seniūnijoje , Mažeikių kaime yra akmuo su velnio pėda, Stieprų akmenys Juodžių miške , Užūpušių kaime Raganos akmuo, kalnelis Radžiūnų kaime vadinamas Saulės krėslu, raistas Gaivenių kaime vadinamas Šilaliu.


Taujėnų dvaras kultūros paveldo objektas saugomas valstybės. Taujėnų miestelio centre yra paminklas skirtas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui, pastatytas 1928 m. (atstatytas 1989 m.), šalia šio paminklo stovi kitas skirtas pokario aukoms, prie Taujėnų vid. mokyklos stovi kryžius, skirtas pokario aukoms atminti. Ant Taujėnų vid. mokyklos pastato yra dvi memorialinės lentos skirtos ten dirbusiems ir pokario metu žuvusiems mokytojams įamžinti ir čia dirbusiam mokytojui Juozui Smalsčiui . Taujėnų kapinėse palaidotas poetas Virgilijus Kaziūnas.

Taujėnų bažnyčia ir dvaras yra įtraukti į lankytinų objektų sąrašą.

Naudota literatūra:

1.Gerulskienė, Daiva. Taujėnų dvaro parkas. Eskizai, 2004 m. p.17

2.http://www.taujenudvaras.lt/

3.Gerulskienė, Daiva. Taujėnų dvaro parkas. Eskizai, 2004 m. p.17

4.Taujėnų miestelio bendruomenė. Taujėnai, Ukmergė, Valdo leidykla, 2005m. p. 29

5.Taujėnai, (lankstinukas), Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, Ukmergė, 2004m.

6. Eik pas Moką pasimokyt, Ukmergės krašto padavimai ir pasakojimai, Ukmergė, 2007m. p.107.

7.Pažintis su Lietuva. Taujėnai, Vilnius , 1995 m., p. 46, iliustr.

8.Ežerskytė, Loreta.Taujėnuose įamžintas Mokytojų atminimas. Gimtoji žemė, 2008 m. Nr. 66. iliustr.

9. Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva II , Vilnius, 1998 m. p.118-120, iliustr.

10. Ukmergė, Logotipas, 2006 m. p.38-39, ilistr.