Tautinio atgimimo

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,5 / 5 (52 balsai)


LIETUVOS TAUTINIO ATGIMIMO ĄŽUOLYNAS


J. Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime, Vilkaviškio apskrityje. 1866-1873 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1873 m. įstojo į Maskvos universiteto istorijos ir filologijos fakultetą. 1874 m. perėjo į medicinos fakultetą. Greta studijavo Lietuvos istoriją ir archeologiją, rinko lietuvių tautosaką, rūpinosi pralaužti spaudos draudimą, leisdamas populiarias knygeles. 1879 m. gavo gydytojo diplomą, trumpai dirbo Ožkabaliuose, Vilkaviškyje. Rūpinosi lietuvybės reikalais, ieškojo galimybių leisti užsienyje lietuvišką laikraštį Lietuvai. 1883 m. pradėjo eiti laikraštis „Aušra“, kurio redaktoriumi ir leidėju buvo J. Basanavičius. Jo iniciatyva sušauktas lietuvių seimas Vilniuje, įsteigta tautinė demokratinė lietuvių partija. 1 917 m. lietuvių konferencijoje J. Basanavičius buvo išrinktas Lietuvių Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją. Mirė 1927 m. vasario 16 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.


Jonas Basanavičius

Buvo 1988 metų spalis, kai keletą vilniečių suvienijo mintis lietuvių tautos atgimimą išreikšti žmonių pasodintais ąžuolais. Susibūrusi iniciatyvinė grupė (K. Labanauskas, R. Survila, V. Stepulis, V. Čaplikas, A. Kepežėnas, V. Markauskas, R. Krupickas) suprojektavo būsimą Tautos Atgimimo ąžuolyną ir organizavo pirmuosius ąžuolų sodinimus, o 1992 metais iniciatyvinė grupė išaugo į Tautinio Atgimimo ąžuolyno bendriją, dar vėliau - draugiją. Jau buvo nuspręsta, kad ąžuolynas turi ošti tautos patriarcho Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose, nes ten išlikusi gyva jo idėjų dvasia. 1989 metų balandžio 1 dieną per šlapdribą ir vėją visais keliais link Ožkabalių traukė gausybė mašinų su medeliais. Šalta ir vėjuota tai buvo diena: mašinos klimpo Ožkabalių molyje, žmonės sunkiai klampojo, nešini medeliais. Tačiau atmintyje išliko ne žvarba ir dargana, o šilti bei vilties kupini žmonių veidai bei tas nenusakomas jausmas, kuris vienijo visus gražiai idėjai ir darbui Lietuvos labui. Tris savaites ąžuolyną sodinti važiavo lietuviai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Kaliningrado srities, Gudijos ir kitų vietovių. Pagal iniciatyvinės grupės nario Romualdo Survilos parengtą projektą ant vaizdingų Ožkabalių kalvų 30 hektarų plote, per keletą savaitgalių, buvo pasodinta 12 giraičių: Sąjūdžio Seimo, Tautos atminties, Tautos vienybės, Represijų aukų, Sausio 13 ir Medininkų aukų memorialas, Knygnešių, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Vilkaviškiečių, Jaunimo, Kovo 11 –sios, Svečių ir Įžymių žmonių giraitės.

Takas į Atgimimo ąžuolyną prasideda nuo simbolinių vartų - 1995 metais pastatytos Daumanto Kučo sukurtos skulptūros. Tautos atminties giraitėje pasodinti ąžuoliukai Lietuvą garsinusiems didžiavyriams: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Lietuvos Respublikos Prezidentams, kitiems įžymiems žmonėms. Represijų aukų giraitėje auga Sausio 13 bei Medininkų aukoms atminti pasodinti vardiniai medeliai. Prie kiekvieno medelio M. K. Čiurlionio meno mokyklos jaunieji skulptoriai lauko akmenyse iškalė šių įvykių aukų vardus. Šioje giraitėje pasodinti medeliai Lietuvos žmonėms ištremtiems ir žuvusiems Sibire, po pasaulį išblaškytiems tautiečiams. Knygnešių giraitėj auga ąžuolai, pasodinti Lietuvos knygnešiams, prisidėjusiems prie tautiškumo išlaikymo, o pietinėje ąžuolyno dalyje žaliuoja beržų žiedas, simbolizuojantis tautinio atgimimo sąjūdį. 1998 metais buvo pasodintos Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės ir Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo aktų signatarų giraitės. Pačioje aukščiausioje Ąžuolyno vietoje, ant Aukuro kalno, guli didžiulis riedulys, kuriame iškalti ženklai etnografiškai ir mitologiškai motyvuoja baltiškąją pasaulio modelio sampratą. Į juos įterpta ir dr. J. Basanavičiaus gimimo ir mirties datos. Šis Ąžuolyno Aukuro kalnas yra tapęs besiformuojančių tradicijų ir senųjų švenčių, atmintinų datų paminėjimo vieta.


Naudota literatūra:

1.Tautos ąžuolynas / sudarytojas Vitalius Stepulis.- Vilnius: Versus aureus, 2009.-156p., 16 iliustr.lap.

2.http://www.travel.lt

3.http://www.basanavicius.lt