Traupio kapinės

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,8 / 5 (224 balsai)


TraupioTraupis gyvenvietė įsikūrė daugiau kaip prieš 500 metų, tad nugyveno čia ir nuėjo Anapilin dešimtys žmonių kartų. Ir kapinės, pasak senolių, ne kartą keitė savo vietą: pasak a.a. kunigo St.Galvydžio(Steponas Galvydis) kapinės buvę Klaibūnuose[1] užu Nevėžio(Nevėžis), dabar užstatytos Alytaus tipo nameliais.Čia buvo bandyta kasti žvyrą, bet, pasipylus kaulams, vieta palikta ramybėje, sutvarkyta, pasodintas skverelis. Pagal kitų senolių pasakojimus Klaibūnuose būta švedų kapų, net ir vieta ši švedkapiais vadinta.


Dabartinės kapinės buvo įkurtos XIX a.viduryje, o gal ir ankščiau. Seniausias įskaitomas užrašas padarytas 1849 m. Štai kas apie kapines rašoma 1921 m. Traupio bažnyčios inventoriaus knygoje: „Už miestelio vakaruose randasi 65 sieksnių ilgio ir 33 1/3 sieksnio pločio kapai, aptverti akmens mūru, apaugę prorečiai medžiais, uždaryti nemažais suveriamais geležiniais vartais. Mūro paviršiuje užteptas cementu. Viskas gerame stovyje. Vakarų – žiemių kryptimi kapai turi atskirą kertelę laidoti nekrikštytiems kūdikiams, nekatalikams, nusižudžiusiems. Kryžiaus, liudijančio apie kapų pašventinimą, nesimato. Kapai sėte nusėti kryžiais mediniais, geležiniais ir akmeniniais, kartais gan dailaus darbo. Kapus skersai ir išilgai skiria keletas kelelių.“


Ne kažin kas ir dabar pasikeitė. Tiesa, kapinės dar prasiplėtė ir dabar jos sudarytos iš trijų dalių – 2 susiliejusių senųjų, aptvertų tašytų akmenų tvora, ir naujosios, aptvertos tinklo tvora, kurioje buvo pradėta laidoti daugiau kaip prieš 40 metų. Čia amžinam poilsiui atgulė per 3000 parapijiečių. Paminklų įrašai byloja apie gana vienalytę tautinę sudėtį, nors yra ir 22 lenkiški įrašai, daryti dažniausiai tarpukario Lietuvoje, XX a. pradžioje, kai dvaruose buvo sulenkėjusių lietuvių, o gal ir tikrų lenkų. Po 1940 metų lenkai, matyt, asimiliavosi ir lenkiškų užrašų nesimato. Iki 1941 m. Traupyje gyvenusi nedidelė žydų bendruomenė savo kapų Traupyje neturėjo, savo tautiečius laidojo Troškūnų kapinaitėse.


Iš išlikusių XX a. pradžios paminklų galima spręsti apie pasiturinčiai čia gyvenusius žmones. Pagal užrašus galima teigti, kad populiariausios parapijoje pavardės yra Blauzdžiai (34 užrašai) ir Keraičiai (32), nemažai ir Mincių, Dailidėnų, Laurenčikų, Diliūnų ir kt. Ilgaamžių žmonių nėra daug, bet virš 9 metų sulaukusių yra ne taip maža.Seniausia palaidota 103 metų sulaukusi Barkaitienė Ona, gyvenusi 1844 – 1947 metais. Gyventojų amžiaus vidurkis tolydžio didėja. Moterys gyvena maždaug 8 metais ilgiau už vyrus.

Užrašai, kuriuose sutampa gimimo ir mirimo metai, byloja šeimų tragedijas – kūdikių mirtingumą, kuris didžiausias buvo XX a. pradžioje, bet tolydžio mažėjo ir dabar tapo labai retu, išimtinu atveju Traupio parapijos istorijoje.


Medinių kryžių mažai, dauguma paminklų akmeniniai. Kapinės gerai tvarkomos, branginama artimųjų atmintis. Kasmet čia atgula kelios dešimtys Traupio parapijiečių, išsibarsčiusių po visą Lietuvą, bet amžinam poilsiui sugrįžtančių į smėlio kalvelę prie šalia vingiuojančio Nevėžio.


Ant kapinių tvoros auga šerinė kalnarūtė - Traupio herbo simbolis


Informacijos šaltiniai

1. ŠMIGELSKAS, Vidmantas. Ką byloja Traupio kapinių antkapiai// Žiburys,1995, nr.7, p.7

Nuotraukos Ramunės Musteikienės