Traupis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,2 / 5 (121 balsai)
== Traupio miestelio istorija ==

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,2 / 5 (121 balsai)

Traupis (Anykščių raj.) yra įsikūręs apie 30 km į vakarus nuo Anykščių, dešiniajame Nevėžio [1] krante.Ties vietove į Nevėžį įteka upeliai Traupė, Pienė ir Lepeika.Traupio vardo kilmė-hidroniminė. Vienų mokslininkų nuomone, nuo trijų upelių santaką nusakančio žodžio triupis, kitų-nuo Traupės upelio vardo. 20 a.pradžioje-valsčiaus, vėliau apylinkės, šiuo metu-seniūnijos centras.

Bažnytkaimis stovi pakilioje vietoje, ant smėlio kalvos, 10 km į šiaurės rytus nuo Raguvos , 12 km į pietų vakarus nuo Troškūnų. Traupio dvaras buvo XV a. Lietuvos metrikos aktuose minimi 8 Traupio apylinkės bajorai, turėję statyti kariuomenės reikalams arklius. Amžių būvyje dvarą valdė Michalavičiai, Pranckevičiai, Giedeliai, Siesikai, Kerbedžiai, Kantautai ir kiti dvarininkai

Traupio apylinkėje gyventa nuo seno, tai liudija archeologiniai radiniai, netoli esantis piliakalnis.Lietuvos Metrikoje pažymėta, jog 8 bajorai iš Traupio apylinkių dvarų teikdavo arklius LDK kariuomenei.Istorinėje literatūroje minima, jog 1515 m. jau buvusi bažnyčia. 1516 m. balandžio 22 d.Žygimantas Senasis suteikė privilegiją Traupio miesteliui įkurti. Zigmantas Augustas 1568m. liepos 30 d. patvirtino ankstesnę privilegiją ir leido rengti sekmadieninius turgus. 1730 m. spalio 20 d.savininko I.Franckevičiaus rūpesčiu gautoje privilegijoje Traupio valdoje leidžiama įkurti naują miestelį. 1684 m. miestelyje gyveno apie 200 traupiečių. Remiantis 19 a. pab. išleistu ,,Slownik geograficzny Krolewstwa Posskiego...,,T. 12, Michalovičių giminė 1698 m.pastatė Traupio Šv.Onos bažnyčia. 1781 m. Traupio parapijai priklausė 2028 tikintieji. Nuo 1777 m.veikė parapinė mokykla. Netoli miestelio buvęs Traupio dvaras ir kaimas 19 a. priklausė Siesickams.Didžiąją dvaro ploto dalį sudarė miškai. Minėtini ir kiti Traupio apylinkėse buvę dvarai:19 a. antoje pusėje priklausęs Kerbedžių giminei, Antano Kantauto valda ir kt.

19 a. pradžioje Traupyje veikė 2 smuklės, amatininkų dirbtuvės, parduotuvės. Žydų bendruomenė turėjo savo maldos namus.

1863 m. prasidėjusį nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą aktyviai palaikė dvarininkai, kūrę sukilėlių būrius. 1863 m. rugsėjo 18 d.D. Maleckio vadovaujami sukilėlių daliniai įsikūrė stovykloje prie Traupio 1863 – 1864 m. sukilimas Lietuvoje ir Traupis . Juos užklupo caro kariuomenė. Mūšyje žuvo 9 sukilėliai. Rugsėjo 27 d. sukilėliai prie Levaniškių kovėsi su 100 pėstininkų ir 40 kazokų daliniu. Caro kariuomenė buvo priversta trauktis. Pralaimėjus sukilimui carinė valdžia uždraudė lietuvių kalbą ir spaudą, tačiau lietuviška religine ir pasaulietine literatūra gyventojus aprūpindavo knygnešiai. Svarbiausias Anykščių regiono dradžiamos spaudos centras buvo Griežionėlėse, kuriose gyveno švietėjai L.ir St. Didžiuliai. Aktyviai veikė ir Traupio kunigai: literatūros platintijas, 1900 m. klebonavęs Ant. Justinavičius, kunigas D. Tuskenis.Pastarasis buvo ne tik spausdinto žodžio platintojas, bet ir slaptų mokyklų, kuriose buvo mokama lietuvių kalbos ir rašto , steigėjas.

1898-1905 m.Traupyje buvo keletas krautuvių, žydams priklausanti degtinės parduotuvė ir alinė. Blaivybės sąjūdis ypač suaktyvėjo nuo 1905 m. klebinaujant kunigui Mickiniauskui. Kunigas Šliogeris toliau tęsė blaivybės misiją, o nuo 1908 m. skatindamas traupiečių apšvietą įsteigė skaityklą.

Atkūrus Lietuvos valstybę Traupyje veikė pradžios mokykla, pašto agentūra, sinagoga, kooperatyvas, parapijos biblioteka, kurioje 1932 m. buvo sukaupta virš 1,5 tūkst. knygų. Veikė žemės ūkio mašinų ratelis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pieninė, smulkaus kredito draugija.Aktyviai reiškėsi šauliai, pavasarininkai Visuomeninės organizacijos, veikusios Traupyje , jaunalietuviai ir kt. 1928 m. klebono D.Tuskenio rūpesčiu suremontuota bažnyčia.Tais metais parapijai priklausė 4120 tikinčiųjų.

Abiejų okupacijų metais miestelis nukentėjo, bolševikai į Rusijos gilumą ištrėmė nemaža Traupio ir apylinkių gyventojų. Naciai sunaikino žydų bendruomenę. Pokario metais apylinkės miškuose dislokavosi Vyčio apygardos partizanai(Traupio partizanai), kovoję už Lietuvos nepriklausomybę. Sovietų kolektyvizacijos pasekoje, Traupis tapo centrine kolchozo gyvenviete.

Didžiausias traupiečių džiaugsmas – tykusis Nevėžis. Kur ir kaip jis prasideda – neaišku. Mat tų upelių daug, jie lėti ir dažnai sukinėjasi, net priešingomis kryptimis. Girių pietinė dalis, iš kur prasideda Nevėžis vadinama Raistu arba Dievaraisčiu. Čia išteka du Nevėžio aukštupiai – Nevėžis ir Nevėžė – susitinka, lyg suteka ir tada trumpa skersinė pertaka patenka į Pienios aukštupį, o iš čia į vakarus link Levaniškių teka jau tikrasis Nevėžis.

Kraštovaizdžio grožiu Traupis neišsiskiria. Nėra čia šviesiųjų pušynų, ežerų, kalvų ar slėnių. Traupis – lygumų kraštas, nors dar gali rasti vieną kitą kalvelę ( Napoleono kalnelis prie Nevėžio, Trečioko kalnas link Balelių, Paršelio kalnas netoli Troškūnų miško). Tačiau traupiečiams Nevėžio slėniai visada buvo gražiausi ir mieliausi, na, o gamtininkui čia – tikras lobynas.

Vargu ar kur kitur Lietuvoje beužtiksi tiek įvairių gamtos retenybių, kaip Traupyje, kurio apylinkėse jau užfiksuota daugiau kaip 10 saugomų gyvūnų ir per 30 grybų ir augalų rūšių. Gamtininko S. ObelevičiausSigutis Obelevičius dėka buvo tyrinėta Mentelių vietovė, esanti tarp Traupio ir Troškūnų, kuri lig šiol nepaliesta melioratorių ir civilizacijos. Būtent čia išliko retųjų augalų augimvietės ir didelė gyvūnų įvairovė. Ši vietovė yra saugotina net pagal tris Europos konvencijas.


Atgavus nepriklausomybę, seniūnijos centre veikia pagrindinė mokykla, paštas, gaisrinė, kultūros centras, biblioteka, parduotuvės ir kt. Pagrindinis gyventojų užsiėmimas-žemės ūkis. Traupiečiai garsėja įvairių sričių saviveiklininkais, tautodailės mylėtojais-medžio drožėjais, kryždirbiais, siuvinėtojom ir kt. Traupis labiausiai garsėja unikaliu Botanikos daržu Traupio botanikos sodas, kuris vienintelis Lietuvoje, užimantis 1,5 ha , pradėtas veisti 1989 m.tuometinio mokyklos direktoriaus S.Obelevičiaus rūpesčiu. Šiuo metu jame auginama virš 6000 rūšių-žydinčių gėlių, sumedėjusių, vaistinių, prieskoninių augalų ir Valstybės saugomų retų augalų kolekcijos.,,Botanikos daržas,, gausiai lankomas turistų, studentų, svečių iš užsienio.

2008 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu patvirtino Traupio herbą. Traupio herbas

2011 m. iš ES struktūros paramos fondų, pagal bendruomenės teiktą diversifikavimo projektą, Traupyje atlikta miestelio centro renovacija: rekonstruotas seniūnijos administracinis pastatas, įrengtas sporto aikštynas, automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyta aplinka.


Traupio seniūnijos administracinis pastatas. 2009 m.

Koplytstulpis, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę

Atminimo lenta Traupiui, simbolizuojanti trijų upių santaką

Traupio botanikos sodas

šaltiniai

1. Žiburys/ Laikraštis, skirtas Traupio parapijos 480-mečiui, 1995, p. 7

2. ŠILINIENĖ, Birutė. Traupio herbas,2008 m. rugpjūčio 19 d.

3. KVIKLYS, Bronius. Mūsų Lietuva.- P.644

4. Daugiau informacijos: http:/http://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=808


Nuotraukos Ramunės Musteikienės