Trispalvė Patašinėje

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,1 / 5 (14 balsai)
1988-ieji – pati tautinio sambrūzdžio bei atgimimo pradžia. Žmonės tiek miestuose, tiek kaimuose ką tik pradėjo gyventi nepriklausomybės ir laisvės viltimi. Ypač ta viltimi gyveno buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, kiti lietuviai, vienaip ar kitaip nukentėję tarybiniais metais. Pasirodė pirmosios knygos apie žmones, kalėjusius Sibiro lageriuose. Tačiau tuo pačiu žmones dar kaustė baimė, netikrumo jausmas. Kalbos apie laisvę ir nepriklausomybę dar buvo tylios ir slaptos.

Patašinė – kaimas tuometiniame Kapsuko rajone, priklausęs stambiam tarybiniam ūkiui – Sudavijos valstybiniam žirgynui. Žmonės čia gyveno darbštūs, geri, kūrybingi, savo darbu sukūrę stiprų ūkį, gražų žirgyną, savo žirgais, raiteliais bei jų sportiniais pasiekimais pagarsėjusį ne tik Lietuvoj, bet ir visoje Tarybų Sąjungoje.

Tačiau šalia pasididžiavimo pasiektais laimėjimais visą laiką gyveno paslėptas skausmas dėl kažkada patirtų skriaudų. Visą laiką gyveno ir noras išsakyti tą skausmą, pasidalinti juo ne tik su savo likimo broliais ir seserimis, bet ir su kartomis, kurios nežinojo ir tuo metu nesuprato, ką reiškė netekti visko, kas brangiausia – Tėvynės, laisvės, šeimos, sveikatos.

Tada ilgametei Igliškėlių bibliotekos bibliotekininkei, Alesei Mickuvienei, kilo idėja suburti visus Sudavijos valstybiniame žirgyne gyvenančius buvusius tremtinius specialiai jiems skirto teminio vakaro metu. Vakaras buvo surengtas 1988 metų lapkričio 10 dieną centrinėje ir didžiausioje Sudavijos valstybinio žirgyno gyvenvietėje – Patašinėje – valgyklos ,,Žirgelis‘‘ salėje.

Jau vien vakaro pavadinimas - ,,Graži tu, mano brangi Tėvyne‘‘ - reiškė, kad skambiausia gaida čia suskambės LIETUVOS vardas. Ir suskambėjo... ,,Lietuva, Lietuvai, Lietuvą, Lietuvon...‘‘ – tą vakarą šimtus kartų tarė buvusių tremtinių, skaičiusiųjų eiles, dainavusiųjų bei kitų, gausiai susirinkusiųjų, lūpos. Susirinko ne tik buvę tremtiniai, bet ir jų atžalos: vaikai, anūkai.

Gailiušiai, Gustaičiai, Butkevičiai, Seiliai, Berneckai, Martišiai, Maciulevičiai ir kiti, tremties palytėti, dalijosi savo skaudžiais prisiminimais, kurių klausantis, ne vienam byrėjo ašaros.

Ypač visus sujaudino Janinos Seiliuvienės pasakojimas, kaip, gyvuliniuose vagonuose vežant jų šeimą į Sibirą, mirė neseniai gimęs sūnelis, kaip kūdikį teko išmesti tiesiai ant bėgių, nes traukinyje mirusio vaikelio neleido laikyti.

Sudavijos Valstybinio žirgyno vadovybė renginyje nedalyvavo. Ir ūkio direktorius, ir partinės organizacijos sekretorius tuo metu buvo išvykę kitais reikalais Tuometinio tarybinio ūkio direktoriaus Algirdo Kurlio sveikinimo žodžius, skirtus tremtiniams, perskaitė įgaliotas žmogus.

Renginio organizatorė Alesė Mickuvienė šiandien prisimena: ,,tada žmonės į renginį ėjo su tokia viltimi, kad būtinai įvyks kažkas svarbaus, kažkas pasikeis, jog tiesiog negalėjo nieko neįvykti.

Įvyko... Vakaro kulminacija tapo lietuviškos trispalvės įnešimas ir pastatymas matomiausioje salės vietoje. Visi nuščiuvo.

Tarsi laukė, kas dabar bus...

Tremtiniai braukė džiaugsmo ašaras.

Po tiek metų...

Jaunesniajai kartai net ir visai nematyta.

Vėliava, už kurios laikymą bei iškėlimą buvo griežtai baudžiama.

Vėliava, kurią iš savo namų, išslapsčiusi ir išsaugojusi į tremtiniams skirtą renginį atnešė Alesė Mickuvienė.

Tuoj po lietuviškos trispalvės iškėlimo tremtiniams skirtame renginyje trispalvė suplevėsavo ir prie Patašinės pradinės mokyklos. Mokyklai vėliavą specialiai pasiuvo Patašinės kaimo gyventoja Albina Tarutienė.

Kaip ir tame Maironio eilėraštyje, kur yra sakoma, jog ,,nesustabdysi upės bėgimo, net jei tekėtų ji pamažu, nesustabdysi naujo kilimo, net jei pasveikint jį tau ir baisu‘‘, taip ir po lietuviškos trispalvės įnešimo į pilnutėlę salę, Patašinės žmonės tarsi atsikratė juos slėgusios baimės. Atgimimas, kaip ir ta Maironio upė – įsibėgėjo, ėmė tekėti nesustabdomai, žmonės jau ne pašnibždomis, o vis garsiau ir garsiau ėmė kalbėti apie Lietuvos nepriklausomybę.


Patašinės kaimo bibliotekos bibliotekininkė Ilona Jančaitienė