Troškūnų kulinarės

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,1 / 5 (123 balsai)

Liaudies mityba visada buvo glaudžiai susijusi su papročiais: tradiciniai valgiai, kurie atitiko metų laiką ir šventes. Receptūros ilgainiui keitėsi, tobulėjo. Kai kurie patiekalai dabar jau negaminami, nes pamiršti, kai kuriuos verta atgaivinti, o kai kurie ir dabar mėgstami kaip ir seniau.


Lietuviai visuomet mėgo valgyti gerą, skanų ir sotų maistą. Aukštaitijoje sakoma: „Kas gerai valgo – gerai ir dirba”.

Čiplinskienė Julė

Liaudies kulinarė Čiplinskienė Julė gimė 1916 m. balandžio 13 d. Anykščių rajone, Viešintų apsk., Bilėnų kaime. Gyveno Troškūnuose. Baigė 4 klases ir Salų žemės ūkio mokyklą. Namų šeimininkė. Pagrindinis užsiėmimas – šeimininkavimas. Eidavo šeimininkauti ir pas kitus žmones. Pradžią kūrybiniam darbui davė motina. Daugelį kepinių sukuria pati. Dalyvaudavo parodose: 1939 m. Kupiškyje, 1969 m. Anykščiuose, 1970 m. Vilniuje respublikiniame etnografinių valgių konkurse – parodoje.


„J. Biliūno kolūkio, troškūnietės moterys rajoniniame etnografinių valgių konkurse buvo pripažintos geriausiomis kulinarėmis, todėl turėjo garbę dalyvauti etnografinių valgių parodoje Vilniuje.

Visą savaitę moterys plušo: kepė, virė. Parodai turėjo paruošti stalą iš 25 valgių.

Kokių tik nebuvo čia patiekalų! Anykštėnų stalas buvo pavadintas linksmiausiu, nuodingiausiu stalu, nes čia visko galėjai atrasti: ir keptus karvelius, ir voveruškas, ir baravykų, ir gervės pieno. Moterys nepadarė gėdos rajonui. <...> (Romaitė M. Geriausios šeimininkės. — Kolektyvinis darbas, 1970, rugpjūčio 11 d.)

Etnografinių valgių paroda Vilniuje. Dešinėje liaudies kulinarė J. Čiplinskienė (Elta, 1970 m.)


Gavėnios stalas

1. Burokienė. Paimamas raugintas burokas, supjaustomas ir pridedama aliejaus, svogūnų. Viekas sutušinama ir valgoma su bulvėmis. Bulvė dažoma į burokienę.

2. Kakorai. 200 gr bulvių, ½ kg miltų. Iškepa krosnyje ant lapo ir paduodama su bulvių padažu.

3. Troškinti žirniai. Žirniai troškinami krosnyje, moliniame inde.

4. Blynai parūgėliai. ½ kg. Duonos tešlos, sutarkuotų bulvių. Tešla sumaišoma ir iškepami blynai krosnyje. Paduodami su kopūstų padažu.

5. Bulbečnikai. 1 kg virtų bulvių, 200 gr kvietinių miltų, druskos. Virtas bulves sugrūdame, sumaišome su miltais, plonai iškočiojama ir supjaustoma rombais. Kepama krosnyje. Paduodama su grietinės padažu.

6. Putelis. 300 gr avižinių miltų, 1 stiklinė saldaus pieno, ½ stiklinės grietinės, druskos. Paduodamas tirštas su virtomis bulvėmis.

7. Šustiniai. 400 gr avižinių miltų, druskos. Tešla suformuojama delne ir verdama. Paduodami šalti.

8. Grucė. 100 gr perlinių kruopų, 100 gr virtų žirnių, 2 litrai vandens, 50 gr aguonų. Iššutinti žirniai su kruopomis ir sugrūdama su aguonomis.

9. Virtos pupos. 1 kg pupų, 1 l vandens, 20 gr druskos. Pupas verdame užpilus vandeniu.

10. Midus. 1 l vandens, 5 l medaus ir 100 gr mielių. Vanduo užvirinamas, atvėsinamas ir užraugiamas. Kai išrūgsta supila į statinę.

11. Duona. 10 kg miltų, 20 gr kmynų, 6 l vandens. Užmaišoma ir rauginama 1 parą. Po to kepama ant kopūsto lapo.


Badmirės diena

Badmirės stalas ruošiamas gavėnės laike. Visi sausi patiekalai, be mėsos, be pieno. Vartojamos tik daržovės, silkė, avižiniai miltai, miežinės kruopos, žirniai, pupos, aliejus, garstyčios.

1. Barščiai su grybais. 2 burokėliai, 100 gr grybų, 50 gr morkų, 200 gr bulvių, 1 šaukštas kvietinių miltų, prieskonių. Išverdama.

2. Kimštos bulvės. 10 bulvių, 200 gr grybų, 100 gr aliejaus, prieskonių. Bulvės išgręžiamos ir prikimšamos išvirtų ir susmulkintų grybų. Kepama aliejuje.

3. Silkė kepta tešloje. Išmirkyta silkė nuimama nuo kaulų, padaroma tešla, apvoliojama ir kepama aliejuje.

4. Silkė su daržovėmis. 1 silkė, 50 gr burokėlių, 50 gr morkų, 1 svogūnas, prieskoniai. Daržovės išverdamos, susmulkinamos ir užpilamos pasaldytų vandeniu. Dedama silkė.

5. Kviečiai. 200 gr kviečių, 50 gr aguonų, 200 gr cukraus. Kviečiai išverdami, aguonos susmulkinamos ir užpilama pasaldintu vandeniu.

6. Šližikai. 1 kg miltų, 100 gr mielių, 50 gr aguonų. Paruošta tešla supjaustoma mažais kubiukais ir kepama krosnyje. Paduodama su aguonos muštiniais.

7. Avižų kisielius. Gaminamas iš avižinių miltų. Paduodamas su pasaldintų vandeniu.

8. Kisielius iš spanguolių. Uogos išverdamos, nuspaudžiamos, pridedama krakmolo, cukraus. Užverdama.

9. Kmynuvka. Užplikinami kmynai, pridedama cukraus ir paduodama moliniame ąsotėlyje.

Bagdonienė Ona

Liaudies kulinarė O. Bagdonienė (stovi viduryje). Fotogtafas nežinomas. 1966 m.


Gimė 1925 m. sausio 15 d. Anykščių rajone, Viešintų kaime. Gyveno Troškūnuose. Baigė 4 klases. Namų šeimininkė. Buvo ne tik gera kulinarė, bet ir gera audėja, mezgėja, pynė krepšius. Kulinarijos mokslo mokėsi kursuose, daug išmoko iš motinos.

Kūčių stalo patiekalai

1. Relmopsas. Išverdamas marinatas su prieskoniais. Silkė suviniojama ir uždedama gvazdikėliais. Marinatas užpilamas ant silkės.

2. Žuvis. Žuvis išdorojama, išimami kaulai, iškepama aliejuje. Padažas: aliejuje iškepami svogūnai, įdedama miltų, kepama, kol paruduojama, įdedama pipirų, lairo lapelių, pomidorų padažo, cukraus, druskos. Užpilama ant žuvies.

3. Virtiniai. Virtiniai užminkomi iš miltų, išverdami džiovinti grybai, pakepinami margarine ir dedami į vidų. Pateikiami su margarinu.

4. Burokėlių sriuba. Į sunką, kur virė baravykai, įdedama burokėlių ir verdama. Kai išverda, burokėliai supjaustomi, pakepinami ir vėl sudedami į sunką.

Petrulienė Albina

Liaudies kulinarė Petrulienė O. (antra iš dešinės) prie savo puošto stalo. Foto A. Eivos. 1967 m.


Gimė 1915 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apskrityje, Šimonių vals. Gyveno Troškūnuose. Nuo mažų dienų domėjosi kulinarija, lankė virimo ir kepimo kursus. Šeimininkaudavo ne ti sau, bet ir kitiems.

1. Suktas kumpis su olandišku sūriu. Rūkytą kumpį ir olandišką sūrį supjaustyti plonomis riekutėmis. Įdėjus į vidų virtos morkos, virto kiaušinio trynį, susukti ir sudėti į lėkštę. Į lėkštės vidurį įdėti tirštos grietinės, apibarstyti tarkuoto sūrio gabalėliais arba kiaušiniu. Tarp sukto kumpio gabalėliu įdėti po griežinėlį svogūno.

2. Pasišiaušėlis – taukuose virta mėsa. Paimti maltos mėsos, įdėti prieskonių, įmušti kiaušinį. Paimti pyrago, supjaustyti keturkampiais gabalėliais. Iš maltos mėsos padaryti cepelino formą, apvolioti pyrago keturkampiuose. Sudėti į verdančius taukus, virti, kol pagels. Vienas toks „cepelinas“ supjaustomas į 4 dalis. Į lėkštę dedamos 5 dalys, gaunasi žvaigždė. Į vidurį įdėti agurko, o į tarpus žalio svogūno.

3. Zrazai. Jautienos mėsą supjaustyti riekutėmis ir gerai išmušti. Paimti maltos mėsos, pridėti prieskonių, supjaustytų lašinukų. Taip paruošta mėsa dedama į išmuštą mėsą ir susukama. Galai užviniojami. Viskas dedama į keptuvę ir kepama, kol pagels. Po to dedami į puodą: sluoksnis zrazų, sluoksnis morkų, ant viršaus uždėti kopūsto lapų arba šlapios merlio gabalėlį ir troškinti.

4. Mėsos vyniotinis. Galima iš jautienos arba kiaulienos mėsos. Nuo šoninės nuimti kaulus, įdedama maltos mėsos su prieskoniais. Tarpais dedama riebesnė mėsa. Susukama į merlę ir verdama. Išvirus paslegiama.

5. Paštetas. Imamos kepenys, smulkiai sumalamos, įpjaustoma smulkių lašinukų, įdedama pipirų, svogūnų, muskato riešutų, 10 kiaušinių ir viską gerai suminkyti. Sudėti į apskritą formą ir kepti. Iškepus galima papuošti kaip tortą (su sviestu arba margarinu).

6. Kimšta silkė. Silkės kaulai išimami per nugarą. Išverdami grybai, geriausi – baravykai. Grybai pakepinami su svogūnais. Sudedami į silkę per nugarą. Silkė susukama į merlę ir lengvai suspaudžiama. 7. Žuvies bananai. Žuvį pamirkyti pasaldintame ir parūgštintame vandenyje 3 val. nuplauti, išimti kaulus, odą ir sumalti, o po to nuspausti per merlę. 1,5 kg žuvies masės reikia 5 kiaušinių, kepinto svogūno, džiūvėsėlių. Viską suminkius padaryti banano formos masę ir kepti, kol pagels.

8. Riešutiniai sausainiai. Sutarkuoti 2 citrinas, 8 kiaušinių tryniai, 2 kiaušiniai, 0,5 kg krakmolo, 0,5 kg cukraus pudros, 0,5 kg miltų, 0,5 kg sviesto, arbatinis šaukštelis sodos. Viską sudėjus palikti pastovėti valandai. Po to iškočioti nelabai plonai, su formelėmis išspausti sausainius, pamirkyti kiaušinių baltyme ir apvolioti susmulkintuose riešutuose. Kepti.

9. Sviestiniai sausainiai. 0,5 kg sviesto, 2 stiklinės rūgščios grietinės. Ištrinti, įdėti mielių, išminkyti tešlą, iškočioti, patepti kiaušinių baltymais, pabarstyti cukrumi, supjaustyti juostelėmis ir kepti.

10. Vaisinis tortas. 0,5 kg sviesto ištrinti, kol suminkštės. Užvirinti stiklinę grietinės ir į ją supilti sviestą. Sukti, kol parausta, sutirštėja. Supilti dvi stiklines žalių supjaustytų obuolių, slyvų, 1 stiklinė razinų, galima dėti pusė stiklinės riešutų, marmeladinių saldainių, porą stiklinių trinto biskvito ir viską gerai sukti, kol sutirštės. Šia mase pertepti išteptus blynus ir sudėti vienas ant kito. Tortas puošiamas trupinėliais.

11. Duoninis tortas. 1,5 stiklinės trintos duonos, 15 kiaušinių. Tryniai atskiriami nuo baltymo. Į trynius dedama 1,5 stiklinės trintos duonos. Viskas sumaišoma, pilama į formą ir kepama.

12.Niekutis. Į 3 stiklines cukraus įpilti stiklinę pieno, įdėti truputi rūgščios druskelės ir plakti. Kai putos pradeda tirštėti, įdėti į indą su karštu vandeniu ir vėl plakti, kol putos pasidaro standesnės. Tų putų pridedama į švirkštą ir padaroma gėlytė. Kai sudžiūva, galima jomis puošti tortus.


Šaltinis:

Troškūnų miestelio liaudies kulinarės // Kraštotyros darbas // Paruošė bibliotekininkės S. Baronaitė, J. Stapulionienė. — 1971.