Ukmergė. Peržengę naujųjų slenkstį

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (2 balsai)

Vincas Lukša


Lietuvos mokytojai šiemet niekieno nepersekiojami galėjo sėdėti prie tradicinio Kūčių stalo. Tikrausiai jau niekas neskaičiavo nei jūsų vaikų ar mokinių, ankstyvą rytą einančių į Piemenėlių Mišias. Neskaičiuos ir nesirašys šventoriaus užkaboryje ar pro patogų sekimui langą žiūrėdami. Gal nuo šio Kūčių vakaro drąsiau ir saugiau pasijus Dievas širdyse tų, kurie tiek metų Jį slapčiomis nešiojosi ir saugojo.


Pradėkim naujuosius Arklio metus tokiais, kokie esame, prieš tai save reikliai pamatavę Lietuvos mokytojų masteliu, pasvėrę savo darbų kraitį Vargo Mokyklos, tremtyje atsidūrusių mokytojų darbais. Tautinės mokyklos kūrimo darbas dar kai kur vykdomas pernelyg atsargiai, labai lėtai, lyg bijantis paskubėti, padryti per daug. Nuolat mąstome apie tai, kokiais norėtume matyti savo mokinius, kap įtraukti juos, - išryškinus kiekvieno dvasios polėkius, - į žmoniems, Lietuvai prasmingus darbus. Tik patys būdami tokios veiklos entuziastais, galėsime sudominti moksleivius, darbais tą veiklą įprasminti, - konkrečiais darbais, gerumą, grožį, ugdančiais.


Reikėtų supažindinti moksleivius su įvairių naujų atgimstančių moksleivių organizacijų veiklos turiniu, galimomis formomis.Negi kiekvienoje mokykloje neatsirastų po keletą mokytojų, bent poros moksleiviškų organizacijų entuziastų ( gediminaičių, maironiečių, kudirkaičių, skautų, ateitininkų ) ? Negi kiekvienoje mokykloje neatsiras bent vieno – dviejų mokytojų lituanistų, mūru stojančių lietuviškos kalbos gynimo, literatūrinių tradicijų kūrimo bei puoselėjimo baran? Negi neatsiras istoriko, pasišventusio istorinės tiesos apie savo tautą nešimui į mokinių širdis.


Nejučia mintys nukrypsta į pamokas: taip nesinorėtų, kad pilkokų, nuobodžių, trafaretinių pamokų skraiste būtų dangstoma mokytojo laisvė pamokoje. Nesonorėtų taip pat, kad demokratiški, nuoširdūs santykiai su moksleiviais būtų pakeičiami familiarumu, pigoko populiarumo siekimu. Gal išmintingais Arklio metais išnyks mokyklose nesutarimai, kolektuvus skaldančių asmenų grupelės, nepasitikėjimas vieno kitu.


Gal pravartu būtų peržengus Naujūjų metų slekstį dar kartą viską giliai apmąstant, persiskaityti neseniai, Gimtajame žodyje‘‘ primintus Mato Grigonio sukurtus 10 pedogoginių įsakymų, nepraradusių aktualumo bei gilemintiškumo ypač dabar.


Pagal Arklio būdą metai turėtų atnešti į mokyklų kolektyvus dar daugiau darbštumo kantrybės, atkaklumo, tylaus supratingumo, teisingo demokratijos suvokimo, prasmingumo, - kad būtų giliai įprasmintas šis maironiškas šūkis:


Į darbą, broliai, vyrs į vyrą,

Šarvuoti mokslu atkakliu!

Paimsim arklą, knygą, lyrą

Ir eisim Lietuvos keliu!