Ukmergė: Birželio žiedai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 balsas)

Kęstutis GRIŠKEVIČIUS.1991.


Margos pastarosios birželio dienos. Gausu gėlėmis nešinų. Mokytojai, abiturientai, Jonai ir Jonės, kurių akyse dar neišblėso Joninių laužų ugnys, paparčio žiedo ilgesys. Primiršę kasdieninius rūpes-čius, jie šypsosi. Šitame gražiame vasarvidžio sapne, deja, skuba su gėlėmis ir tie, kurių veidus tauriai ženklina atminties gėla. Tai ypač aiškiai matosi šiemet, pažymint graudžius pusės amžiaus Jubiliejų. Nuo karo pradžios, nuo įsimintino tautos sukilimo prieš sovietinį okupacini režimą, ku-riame dalyvavo beveik 100 tūkstančių žmonių ir po kurio buvo supilta tūkstančiai naujų kapų. O štai ką apie 1941 birželį Ukmergėje mums primena Bronius Kviklys: „Mūsų miestui tai buvo tragiškos dienos. Traukdamiesi bolševikai jau ir prieš tai terorizavę nekaltus miesto gyventojus, buvo pasiryžę miestą sudeginti ir išžudyti nepatikimus gyventojus. Komunistams, komjaunuoliams ir jiems prijaučiantiems išdalino ginklus, žibalo bei benzino bonkas, kad sudegintų miestą. Politiniai kaliniai, kurių nesuspėta išvežti, nuspręsta išžudyti. Tačiau prasidėjęs karas jų planus pavertė niekais. Pabėgus kalėjimo vadovybei ir sargams, 126 kaliniai išsilaužė iš kalėjimo ir išėjo i laisvę. Iššaukti egzekuciniai NKVD daliniai rado kalėjimą tuščią, pradėjo gaudyti kalinius, tačiau tesurado aštuonis, V. 24 Juos išgabeno sunkvežimiu Zarasų link ir nu-kankino Alėjos miške (...) Alėjos miške apie 100 metrų nuo plento 1941 m. liepos mėnesį išvijus bolševikus iš Lietuvos, buvo rasta naujai sukasta duobė, iš kurios kyšojo žmogaus ranka. Ją atkasus, buvo rasti 8 lavonai, labai netvarkingai sumesti į duobę, kai kurie aukštyn kojomis bei dvigubai sulenkti. Tai buvo ukmergiškiai politiniai kaliniai Jonas Bajoras, Mečislovas Gružauskas, Bondienė, Aleksandravičius — Grigaravičius, lenkų pabėgėliai Blaščikas ir Ostrovskis, Mečys Kolba, Deveikis. Juos bolševikai nužudė 1941 VI 24 apie 10val. ryto. 1941 VII 31 šios teroro aukos iškilmingai palaidotos Zarasų R. katalikų kapinėse. (...) Vokiečiai išžudė beveik visus Ukmergės miesto ir apylinkės miestelių žydų tautybės gyventojus — apie 12—13 tūkstančių".


...Šiomis dienomis Panerių miškelyje, atidengiant paminklą žydų genocido aukoms, Izraelio viceprezidentas ir Kneseto pirmininkas D. Silianskis priminė, kad Lietuva hitlerinės okupacijos metais virto žydų kapinynu. Jis pasakė: „Aš kaltinu vokiškuosius fašistus, jų lietuviškuosius kolaborantus, visus, kurie šaudė nekaltus žmones." D. Silianskis ; apgailestavo, kad vietose padaryta toli gražu ne viskas žydų tragedijos aukoms pagerbti. Pagalvokim, ar netaikyti šie žodžiai ir mums? Pagalvokime ir nusilenkime Jiems visiems. Žinomiems ir nežinomiems. Padėkime birželio žiedus ant jų kapų ir kauburėlių, kurių tiek daug mūsų mažoje Lietuvėlėje. Tai jie mus išmokė auginti Laisvės medį, kurio šaknis kaip ir prieš 50 metų kėsinasi pagraužti kraujo pripampęs kirminas. Jis chameleoniškai veidmainiauja pasaulio akyse ir brutaliai tyčiojasi iš mūsų žmonių, plėšia, vagia ir degina mūsų turtą. Kentėsim, nors ir ilgai reikės. Nes esam teisūs, ir žinom, ko siekiam.