Ukmergė: Gana popint akiplėšas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 0 / 5 (0 balsai)

Vincas Lukša


Kai mokykla palikta viena kovoti su nenoru mokytis, jai būtina suteikti visišką veikimo laisvę, atkuriant mokslo prėstižą. Džiugu , kad netrugdoma mokytojams reikliai vertinti moksleivių žinias bei įgūdžius, bet negerai , kad mokytojas liko pasmergtas ir toliau vargti su nenorinčiais mokytis, netgi sąmoningai ignoruojančiais mokslą. Sugriežtinus (gal dar ir nepakankamai) kėlimo į aukštesnę klasę taisykles , atsiranda ir vienas kitas trečiametis.Reikia , kad mokyklos turėtų beapeliacinę teisę tokius taip pat nepažangius po pirmo ar po dviejų trimestrų jaunuolius – tegu ir 16 metų nesulaukusius- šalinti iš mokyklos. Taip pat turėtų būti leista šalinti iš mokyklos ir sąmonongai mokyklos drausmę bei darbo vidaus tvarkos taisykles pažeidinėjančius , mokytojų reikalavimus ignoruojančius , normalų darbą pamokose akplėšiškai trugdančius. Ką veiktų šie moksleiviai, pašalinti iš mokyklos, pasirūtintų šeimos ar atitinkama vaikų globos ir rūpybos tarnuba. Vieni jų galėtų talkinti tėvams, dirbti nuosavuose ar visuomeniniuose ūkiuose, kiti stoti į amatų mokyklas ar pramogti kokio mėgstamo darbo. Iš X- XII klasių vertėtų šalinti nepažangius (bent vieną metinį nepatenkinamą pažymį turinčius) moksleivius. Juo labiau nereikia leisti (kaip tai yra numatyta) mokiniams, nepatenkantiems savo metiniais atskirų dalykų įvertinimais, perlaikyti tų dalykų egzaminus. Ar tuo nereiškiamas nepasitikėjimas mokytoju, nemažinamas pažymio (net ir metinio) prestižas. Vertėtų visiems pasvarstyti, ar teisūs mes mokslo , jo prestižo atžvilgiu, legalizavę kėlimą su dvejetais. Ar tai ne plyšys langvesniu būdu, negu stropiai mokantis visus mokslo metus, pralįsti į aukštęsnę klasę?


Vis dar neišgyvendinta mokymo prievartos nuostata anaiptol nepasitarnauja mokslo prestižo kėlimui. Įpareigodami paauglį iki 16 metų išsėdėti mokyklos suole, išreiškiame ir nepakankamą pagarbą mokslui, šeimai. Ne mokykla , o šeima turi rūpintis vaikų ateitimi. Mokykla tik padeda šeimai įgyvendidnti vaikų polinkius, ketinimus. Tik reikia , kad tėvai būtų įsitikinę mokslo reikalingumu.Jei išsilavinimas nebus teisingai įvertintas,- mokytojas ir toliau kapstysis mokslo prestižo pelkėse. Mokslo nereikėtų paversti politika, kuri ugdytų daugiausia mokyklas baigiančių (kartu ir mažiausiai mokančių ) žmonių pulkus. Juk gyvenimas , o ne įstatymai lemia poreikį aukštesniems ar žemesniems mokslams. Visuotinio privalomo dešimtmečio mokymo idėja man (ir gal ne tik man) dvelkia senąja politika. Naujajai mokyklai to nereikia.