Ukmergė: Kada reablituosime psichologiją?

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 0 / 5 (0 balsai)

Vincas Lukša


Šiandien daug šnekame, apie dėmesį žmogui, mokyklai, tai gal reikėtų pagaliau reablituoti ir psichologiją, kuri Lietuvoje per penketą paskutiniųjų dešimtmečių buvo gerokai devalvuota. Minėdami Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejų, padarytume kilnų darbą, atstatydami psichologijos pilnateisiškumą švietimo sistemoje. Liūdna, bet šiandien netgi vadinamojo pereinamojo laikotarpio bendrojo lavinimo mokyklų mokymo planuose ji liko neįvardintu mokomuoju dalyku, kuriam tarp kitų yra skirtos tik fakultatyvų valandos ir tik aukįtesnėms klasėms. Tai, rodo kad mes nepakankamai suprantame psichologijos mokymo svarbą.


Nemažai spaudoje rašoma apie paauglio psichologiją, mokytojų tobulinimosi kursuose suteikiama žinių apie sunkiai auklėjamųjų psichikos ypatumus, tačiau patys paaugliai taip ir neišmoksta nei savęs , nei kitų pažinti. Tas pats pasakyta ir apie vaikus bei jaunuolius, kuriems irgi pravartu būtų pažinti save ir tobulinti. Paaugliams ir aukštesniųjų klasių mokslaiviams būtinai reikėtų įvesti psichologijos žinių kursus. Kol šis dalykas neįteisintas mokymo planuose , galima būtų panaudoti dalį fakultatyvams skirtų valandų. Pkankamai kvakifikuoti klasių vadovai psichologijos klaiusimais pasikalbėti su mokiniais galėtų ir per savaitines klasių valandėles. Savarankiška moksleivių savišvieta psichologijos klausimais vargu ar įmanoma: labai stokojame populiarios literatūros, ypač vaikams ir paaugliams. Reikėtų pasirūpinti išleisti mokiniams knygučių su įvairiais testais, padedančiais pažinti ir suprasti save, savo charakterio ypatumus.Praverstų ir sistemingos laidos per radiją bei televiziją, atsižvelgiant į amžiaus grupes, patogiu moksleivijai laiku, įvairūs lektoriumai. Jau veikiančiose ir būsimose sekmadieninėse mokyklose irgi pravartu organizuoti užsiėmimus iš psichologijos jaunimui ir suaugusiems. Ligi šiol mokyklose buvo auklėjama siekiant sukurti valstybės užsakytą tarybinės visuomenės žmogaus trafaretinį modelį, primyktinai stengiamasi įteikti juaunajai kartai , kiekvienam individui, kokiu žmogumi jis privalo būti. Mokiniai nebuvo orientuojami pažinti svo asmenybę, vystyti individualybę.Jų saviauklos nepavyko įgyvendinti dėl to , kad viską buvo stengiamasi idealizuoti ir politizuoti.


Be gilaus ir visapusiško pažinimo saviaukla neįmanoma. Reikia žinoti , su kokiomis charakterio neigiamybėmis būtina kovoti , kokiu būdu jas įveikti . Čia gali padėti tik psichologijos žinios, noras davsiškai tobulėti. Ne tik vaikams , paaugliams, jaunuoliams, bet ir suaugusiems pravartu užrašų knygutėje, turėti savo neigiamų bruožų sąrašą, jausti tą tarytum slaptą dienoraštį, kuriame sužymėtume ir savo nedideles pergales prieš patį save. Kuo tobulesni būsime, tuo maloniau bus su mumis bendrauri kitiems, tuo malomesnis bus mokyklų mikroklimatas.


Manyčiau, jog mokytijams suteikus dėstymo formų ir metodų pasirinkimo laisvę, metodinio darbo sistemoje reikia skirti daugiausia dėmesio psichologijos klausimams, šio mokslo laimėjimams Lietuvoje bei praktinio pritaikymo mokykloje galimybėms nušviesti. Visa tai praturtintų pedagogų psichologinių žinių kraitį, kuris niekada nebus per didelis.


Gilesnės psichologijos žinios padėtų pedagogams geriau pažinti save ir mokinius , išvengti kolektyvuose pasitaikančių konfliktų, kai susiduria priešingų psichologinių tipų žmonės. Psichologijos reabilitavimas mokykloje, visuomenėje- ne mada, o būtinybė, jeigu norime ne žodžiais , bet darbais prikelti iš letargo miego dėmesį žmogui.


Gėrėjimosi gražiomis konsepcijomis bei jų autoriais metas jau praėjo