Ukmergė: Lietuvos partizanai. Vaikšto lašiniai ir dešros

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

(1945 – 1954)

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 0 / 5 (0 balsai)

Gintautas Stankaitis


Gerokai praaušęs žiemos rytas. Graži šarma puošė senolių sodybą. Tylus, išgąstingas senolės: ,,Rusai!..“


Prisirinko jų lyg tarakonų ar blakių su neplautų kojų autų kvapais pilni kambariai ir užkaboriai. Krato, ieško, sienų popierinius, laikraštinius apklijavimus su durtuvais (karininkas net kardu) – bado, pjausto. Su mediniais vėzdais grindis ir aslą bildina, net visa Žemės kietoji pluta virpa. Baisu, kad nepramuštų, - ko gero ugnikalnis išsiverš Pavidaujo kaime? Nežinau, ar kratos orderį senoliams parodė, ar valstietiškų blusų ir rūkyto kiaulės kūno buvo ieškoma, ar viskas daroma raudonos revoliucijos vardu? Anokie banditai alkanam kareivėliui rūpėjo! O kokie banditai po sienų laikraštiniais apmušalais slėpsis? Nebent slapstosi Hitleris ir Stalinas su vėzdais vienas prieš kitą atsistoję prie Kaukazo naftos statinių draugystės karikatūroje, ant sienos užlipintame tarpukario laikraštyje, skirtame gryčios sienų nelygumams ir tarpurąsčių samanoms paslėpti?!. Paskui visus kratančius ir ieškančius nepasekiosi. Senolė liepė saugoti vieną kambarį ir rūkytus lašinius bei dešras ant viškų (taip vadino namo palėpę: gal nuo tų laikų, kai vištas per žiemos šalčius ant aukštinio laikydavo, o gal tai vietinės kaimo tarmės žodis?).


Kareiviai liepė pasiimti senolei kastuvą ir nusivedė ją į belangį pastatą – kamarą. Aš saugau vieną kambarėlį ir stebiu ar niekas nelipa ant aukštinio. Sekioju paskui kareivėlį, - jis net galvą man paglostė! Liepia man lipti ant aukštinio, o pats su atkištu automatu paskui seka. Kaip avinėlis,- nemekendamas. Užlipame. Kareivukas apsižvalgo. Kvepia ir gundo rūkytos dešros, lašiniai ir skilandžiai. Kareivėlio veidas persimaino. Jis piktai man liepia dingti ir nesekioti paskui lyg uodegai. Jis pats ir vienas apžiūrėti mokąs. Argumentuoja savo mokslus, parodydamas automatą. Rusiškai supratau neblogai: Smolensko rusų tremtinių vaikų mokslų nebuvau užmiršęs (Ė – ė – a -cha - cha – napalenkū Stalin...). Nusiritau laiptais nuo viškų lyg sukirmijęs obuolys nuo sausos šakos. O dėl ko kratė?


Su tėvais sodyboje gyvenęs mano mamos brolis dėdė Dzidorius, vos mokėjęs pasirašyti, buvo gabus, nagingas, prigimties apdovanotas stalius, šaltkalvis, statybininkas, artojas, kitų visų dalykų ir galų meistras. Iš prigimties jautrus, net apsiverkiantis. Pats savo rankomis ir protu pasistatęs malūną ir aliejinę, arklių jėga per ,,rosvalkį ir maniežą“ varomus, netgi kuliamąją, kuri nė karto nieko nesugebėjo iškulti, buvo sumeistravojęs ir nudažęs. Aptarnaudavo apylinkės gyventojus už kvortą aliejaus ir išspaudų gabalą: aliejų spausdavo, grūdus maldavo ir pikliavodavo, grucę grūsdavo. Privažiuodavo iš visų pasviečių visokie dėdės ir pusberniai.


Kartą, kai senolė kamaroje dirbo, atsidariusi duris ir atkasusi slaptą landą į rūsį bei lindo iš tos landos, pro kamaros duris žvilgterėjo kažkoks vyriškis ir staiga dingo. Gal jis ilgą skundiko liežuvį turėjo arba sirgo pavydo liga? Na, nepagautas – ne vagis! Po kelių dienų krata. Kratos dalyviai tiksliai parodė, kur yra landa. Liepė senolei nukasti bulves ir žemes bei pačiai lįsti į rūsį. Ji taip ir padarė. Po to lindo kareiviukas. Ten rado tik lentynose sukrautus maisto produktus. Kai kurie pyragai ir produktai bei uogienės buvo net apipeliję, sužiedėję. Kodėl slėpusi? Aiškino, kad nuo niemcų (vokiečių) ir kitokių negerųjų. Smulkiai apžiūrėję rūsį - slaptavietę ir įsitikinę, kad ten žmonių negyventa, kad maisto produktai labai seniai suslėpti, prieš tai pasigyrę, kad niemcų jau nereikią bijoti, - išsinešdino. Nepamačiau, kaip išsinešdino tas mano prižiūrėtas kareiviukas, apsigobęs plačia palapine-apsiaustu. Vėliau senolė, apžiūrėjusi trobos aukštinį, pasigedo poros palčių iškeliavusių rūkytų lašinių ir dešrų apskritimo. Stebuklas! Šviesaus gyvenimo nešėjai išvedė lašinius ir dešras pasivaikščioti po plačiąją tėvynę. Kiek atsimenu dešros ir lašiniai buvo bekojai. Socializmo idėjų įkvėpti vaikščioti pradėjo?


Senolė pabarė mane: ,,Kodėl nesaugojai?“ Paaiškinau, kad rusų kareivėlis pasišovė pats tas gėrybes su automatu pasaugoti ir mane jėga nuvarė nuo viškų. Aš, nors už kiškį ir drąsesnis, su ripkinio automato vamzdžiu nesiginčijau.


Senolė pabučiavo mane, persižegnojo ir tepasakė: ,,Viešpatie Dieve, - atleisk jam: matyt tas kareivėlis buvo alkanas?!.“


Neklydo senolė: visi kratytojai buvo alkani ir fanatiškai, desperatiškai gynė savo Alkanąją Imperiją. O gal pakluso prievartai prievarta ją ginti?