Ukmergėje atstatytas paminklas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 0 / 5 (0 balsai)

Kunigas Viktoras Aukštakalnis.1990.


Broliai ir seserys, šiandien švenčiame dvigubą šventę — Lietuvos Nepriklausomybės ir Laisvės obelisko atstatymo. Si diena — 72-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinės. Nepaisant to, kad lietuvių tauta jau 50 metų neša vergijos pančius, Vasario 16-osios aktas nepraranda savo reikšmės. Laisvės ir nepriklausomybės netekimas nesunaikino tautos valios atgauti laisvę, nesunaikino ir pasiryžimo kovoti iki laimėjimo, kaip kovojo mūsų protėviai.


Laisvė ne tam, kad kiti ją uzurpuotų, o tam, kad visi laisvėje gyventų, kvėpuotų laisvu Tėvynės oru ir prireikus patys už tą laisvę mirtų. Tad laisvę reikia mylėti labiau, negu Tėvynę, nes Tėvynė be laisvės yra kalėjimas. O Dievas laisvę duoda tik tiems, kurie ją myli, saugo ir nori ginti. Krašto pavergimas įvyksta ne tada, kai svetima valstybė Įveda savo kariuomenę, bet tada, kai iš tautos sąmonės išdildomas laisvės ir savarankiškumo troškimas. Tikroji okupacija yra tuomet, kai okupuojama ne teritorija, bet žmonių širdys, jų protas.


Šiandien mūsų Tėvynė, Rūpintojėlio žemė, yrą palinkusi po okupacijos kryžiumi, bet ačiū Dievui, joje dar gyva laisvės dvasia. Ta laisvės dvasia neužpučiamą doroje, nepasidavusioje lietuvio širdyje. Nelengva iš širdies išrauti tai, ką jon, kaip nenutrūkstantį paveldėjimą, įspaudė amžiai.

Teprireikė kibirkštėlės, ir įsiliepsnojo mumyse protėvių dvasia, o tuo pačiu atvėrė duris į tiesos ieškojimą. Todėl okupantas ir jo kolaborantai - „Jedinstvo". naktinė partija ir panašūs — bijo ne tiek atviro protesto, kiek tos kibirkštėlės, kurioje slypi protėvių dvasios jėga, įsiliejanti į mus. Bijo tie, kurie Rūpintojėlio ir Vyčio simbolius pakeitė bedvasiais kūjo ir pjautuvo ženklais. Jie bijo dva-singumo kibirkštėlės, nes ŠI yra pasiuntinys iš dangaus, o prieš ją bejėgė žemės trauka.


Ypatingai branginkime tikėjimą i Aukščiausiąją Ir Visa galinčią Būtybę - Dievą. Senovės išminčius Platonas yra pasakęs: „Visi, kurie atmeta religiją, kenkia žmonių visuomenei". Ir iš tikrųjų, būti laisvu nuo Dievo yra blogiausios rusies vergija. Kaip faktą prisiminkime, jog komunizmo skleidžiamas ateizmas pražudė mūsų valstybės laisvę ir jaunimą įstūmė į dvasinį nuosmukį. Nors ir sunkiausiomis okupacijos sąlygomis, tauta išliks gyva, jei lietuvis nuoširdžiai mylės Dievą, nepasiduos nužmoginimo procesui.


Lietuvos laisvė bei jos gerove yra mūsų uždavinys, o Dievas — mūsų stiprybė. Be Dievo pagalbos nebūtume turėję Vasario 16-osios akto, nebūtume jo įgyvendinę. Esu įsitikinęs, jog šiemet sulauksime Lietuvos religinės, ekonominės ir politinės Nepriklausomybės. Telaimina viešpats mūsų Tėvynę ir mus pačius, siekiančius laisvės ir tiesos.