Utena. Akcija kviečianti į susitikimą

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (136 balsai)

K. Preikša


Baltijos kelias – milijonų žmonių taiki protesto akcija – besitęsianti, nes dar trijose Europos valstybėse išlieka antrojo pasaulinio karo kraujuojančios žaizdos. Joms pačioms, trims Baltijos valstybėms, kasmet tenka prabilti apie baisųjį Ribentropo - Molotovo protokolą ir vėl iškelti į dienos šviesą visas šio sandėrio aplinkybes, tenka dar ir dar kartą žadinti pasaulio viešąją nuomone, kad būtų pašalintos antrojo pasaulinio karo paskutinės skriaudos – būtų normalizuoti santykiai tarp Baltijos valstybių ir TSRS taikios partnerystės pagrindu. Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, patys sau esame jau viską apie šį paktą išsiaiškinę, išsakėme vieni kitiems, apie savo vargus ir lūkesčius. Tačiau gerai suvokiame, kad istorija nėra grįsta gerais norais, ji nėra grįsta ir malonių dalijimais, ypač atstatant teisingumą. Turkų okupuotas Konstantinopolis – Europos vienas iš gražiausių miestų – šiandien vadinamas Stambulu – ryškus to pavyzdys. Ir tik aktualus tvirtinimas savo pozicijų, nepaliaujamas tikslo siekimas gali mums padėti šioje nelengvoje situacijoje. Atkaklumo pavyzdžių turime tiek savo, tiek Europos istorijoje. Pamename Romos senatorių, 23 metus atkakliai kartojusį apie Kartaginos grėsmę ir pasiekusį savo tikslą. Pamename ir atkaklų kunigaikštį Kęstutį, gynusį pagoniškos Lietuvos garbę. Tad ir šiandiena atkaklus kartojimas savo pozicijų yra ypač svarbus, ir ypač reikia, kad atkaklumas būtų mūsų taikios politikos, siekiant nutraukti Baltijos šalių aneksiją, visuotinis pamatas, visų Lietuvos piliečių susitelkimas. Mes rugpjūčio dienomis atkakliai primename tarptautinei bendrijai apie savo tvirtą pasiryžimą atstatyti taiką Europoje. Lietuva ne prašo pasaulio bendrijos, ji sprendžia nelengvą istorinio teisingumo atstatymo klausimą, primindama pasaulio bendrijai apie tai, jog esame visi atsakingi už taiką pasaulyje šiandien. Ir tik solidūs veiksmai, gera valia leidžia visiems garbingai susitarti, kad pažanga, tautų laisvė ir demokratija nebūtų išduotos, o įtempti santykiai pavirstų normaliu bendradarbiavimu. Mes išreiškiame savo gerus ketinimus , beldžiamės į visų žmonių sąžinę, priimdami taikią Baltijos kelio prasmę – Europai nereikia karo, Europai reikia taikos, ypač įžengiant į trečiąjį tūkstantmetį po Kristaus gimimo. Todėl mes uždegame garbingus taikos laužus. Tegul liepsnojantis Baltijos kelias primena visiems mūsų ryžtą būti laisviems, gyventi nepriklausomoje Lietuvoje. Tad būkime vieningi šiame kilniame siekime.

Utenis, 1991, rugpj. 20