Utena. Trispalvės sugrįžimas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Balys Juodzevičius

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (110 balsai)


LPS Utenos grupė 1988 11 03 kreipėsi į LKP Utenos rajono komitetą, Utenos rajono ir miesto Vykdomuosius komitetus dėl iškilmingo tautinės vėliavos iškėlimo ir J. Basanavičiaus paminklo restauravimo. Sąjūdis pageidavo, kad vėliava būtų iškelta ne lapkričio 12 dieną, kaip buvo paskelbta rajono laikraštyje, o lapkričio 23 – J. Basanavičiaus gimimo dieną. Sąjūdis užprotestavo sumanymui kelti vėliavą ant nevykusių naujųjų pašto rūmų.Vėliavai parinkta garbinga vieta – šalimais stovinčio banko rūmų bokštelis. Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie pareigūnai nepaiso gyventojų pageidavimų ir viską daro savo nuožiūra, LPS žada skelbti nepasitikėjimą tokiais darbuotojais.

Vėliavos pakėlimo iškilmės buvo perkeltos į lapkričio 23-ąją (trečiadienį). Iškilmės prasidėjo 18 valandą didžiulės tautinės vėliavos įnešimu į bažnyčią ir jos pašventinimu. Paskui trispalvė buvo iškelta virš banko kupolo. Prie aukotojų lėšomis restauruoto J. Basanavičiaus paminklo buvo prisiminti Nepriklausomybės signataro nuopelnai Lietuvai. Minėjime dalyvavo ir paminklo kūrėjas mokytojas Boleslovas Plungė.

Trispalvės šventinimas ir iškilmingas jos iškėlimas vieniems sukėlė džiaugsmą, o kitiems neapsakomą nerimą ir baimę. Banko valdytojas Vilhelmas Grigas, praėjus iškilmėms, gal bent dvi savaites vos ne kasdien skambino LPS tarybos nariui B. Juodzevičiui, reikalaudamas nukabinti vėliavą. Matyt, žmogui buvo labai baisu, o pats nukabint nedrįso (be to, reikėjo krano su ilga strėle). Reikalavimas buvo patenkintas tik 1988 12 29, kai vėjo plaikstoma vėliava sudrisko (kraną davė KMK gamybos skyrius).