Uteniškiai "Baltijos kelyje"

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (607 balsai)

Balys Juodzevičius


Norint pasauliui priminti 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuvai, Latvijai ir Estijai padarytą skriaudą – nepriklausomų Pabaltijo valstybių užgrobimą ,–automagistralėje Vilnius – Ryga – Talinas 1989 08 23 surengta akcija „Baltijos kelias“. Uteniškiai Ukmergės – Vilniaus kelyje užėmė 4 kilometrų kelio ruožą – nuo 240 iki 244 kilometro. Kas įmonių, kas ūkių autobusais, o kai kas ir savu transportu su trispalvėmis 16 –16.30 val. išvyko į nurodytą kelio atkarpą. Kai iš visos Lietuvos suvažiavę, susiėmėm rankomis ir sudarėm gyvąją grandinę, pajutom, kokie esame stiprūs.. Tad Kęstučio Genio žodžiais:


„Ko verkiam ir dejuojame,

Ko slapstomės pakampėmis?

Diena įsidienojusi –

Pabudome ir kelkimės!“



"Baltijos kelio" Utenos rajono atkarpa, 1989 08 23

Nuotr. iš Utenos kraštotyros muziejaus rinkinių


Šiandien daug kas apie dalyvavimą Baltijos kelyje kalba kaip apie didžiulį žygdarbį, kaip apie Tautos vienybės pasireiškimą.Ta vienybė šįkart didelės drąsos nepareikalavo, o kai kam tai buvo tik smagi pramoga. Kitokios vienybės ir drąsos reikėjo prie televizijos bokšto, kai reikėjo tuščiomis rankomis stoti prieš tankus. Baltijos kelyje jokių pavojų nebuvo, nereikėjo ir didvyriškumo, tik dar ne visi buvo apsisprendę, norėjo dar palūkėt, pažiūrėt, kuo čia viskas baigsis. Tokią poziciją pasirinko ir „tautos ąžuolas“. O šnekos apie Tautos vienybę, kurią paskui sugriovė Landsbergis,– tėra tik pasaka. Pirmasis nuo tautos atsiskyrė (tada dar draugas) Brazauskas, pabūgęs stoti su liaudimi. Aišku, ir į Baltijos kelią buvo išėjusi tik maža Tautos dalis, bet iš to negali daryti išvados, kad nedalyvavę buvo priešai.