VEISIEJUS GARSINA DZŪKIJOS KATEDRA

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,1 / 5 (78 balsai)

Veisiejų miestelis yra įsikūręs gražioje vietoje, apsuptoje ežerų. Iki XVI a. Veisiejus ir jo apylinkes valdė įvairūs Lietuvos kunigaikštystės feodalai. Vėliau jie perėjo į Lietuvos kunigaikščių Masalskių rankas, o nuo XIX a. miestelį pradėjo valdyti Oginskiai. Netoli bažnyčios stovėjo jų dvaro rūmai, apsupti gražiai sutvarkytu parku. Iš Oginskių dvaro rūmų išliko tik vienas fligelis.

Veisiejų bažnyčia - architektūros paminklas, baigtas statyti 1818 metais. Dėl įspūdingo dydžio Veisiejų bažnyčia dar vadinama Dzūkijos katedra. Beplokštė, tačiau dėl didumo ir aukštesnės vietos, kurioje stovi, tapo itin ryškia miestelio dominante. Ji labai išsiskyrė mediniais vienaaukščiais nameliais apstatytuose Veisiejuose.

Bažnyčia yra miestelio centre, pakilioje vietoje. Ji yra apsupta netaisyklingo daugiakampio formos šventoriumi. Šventorius yra pastatytas iš akmenų 1889 metais. Į šventorių patenkama einant pro tris pagrindinius vartus. Šventoriaus pakraščiai yra apsodinti nedidelio aukščio liepomis, berželiais, šermukšniais. Šventoriaus aikštėje yra pastatyti du kryžiai, stovi medinė varpinė.

Pirmoji katalikų bažnyčia Veisiejuose buvo pastatyta dar iki 1526 metų. Iki tol tikintiesiems reikėdavo keltis per Nemuną ir vykti į Merkinės bažnyčią. Tai sudarydavo daug nepatogumų. Pirmoji bažnyčia buvo medinė ir, manoma,stovėjusi toje pačioje vietoje kaip ir šiandien. Jos pastatymu rūpinosi kunigaikščio Jurgio Olelkaičio motina Anastazija, tuometinė Veisiejų savininkė. Kunigaikštis Jurgis 1526 metais bažnyčiai ir jos tarnams teikė išlaikymą. Bažnyčia buvo pašventinta šv. Jurgio kentėtojo vardu ir išrūpinti šv. Jurgio atlaidai, kurie vyksta kiekvienais metais balandžio 23 d. Perėmus Veisiejų valdas Radviloms, bažnyčios padėtis pablogėjo, kadangi Radvilos buvo ne katalikai, o evangelistai reformatai-kalvinai, todėl XVII a.pab. visi kunigaikščio Jurgio bažnyčiai užrašyti turtai buvo atimti ir užginčyti. XVIII a. II pusėje, 1762 metais, didysis Lietuvos etmonas Mykolas Masalskis senosios medinės bažnyčios vietoje pradėjo statyti naują mūrinę, o laikinai už miesto, anapus ežero ir tilto, ant aukšto kalnelio, pastatė medinę. Šiandien tos bažnytėlės vietoje stovi a.a. parapijos klebono S. Mikalajūno iniciatyva pastatytas kryžius, o aukštas kalnelis virtęs kapinėmis. Fundatoriui Mykolui Masalskiui 1763 metais mirus, bažnyčios atstatymo darbai sustojo beveik 40 metų. Pradėta statyti ir apleista bažnyčia buvo pradėjusi griūti. Viktorijos Oginskaitės-Žynevičienės rūpesčiu statyba atnaujinta: nuo 1800 iki 1804 metų atlikti pagrindiniai darbai, o 1818 metais visiškai užbaigta.

Iki 1817 metų teritorija aplink naują bažnyčią buvo išlyginta, šventorius aptvertas. Tai buvo didelis, bebokštis, barokinio tūrio, klasicistinių formų, bazilikinis simetriškas pastatas. Bažnyčia turėjo tris altorius, iš kurių pagrindinis buvo papuoštas dideliu nuo kryžiaus nuimamo Kristaus paveikslu.

1845 metais bažnyčios pastatas vėl šiek tiek paremontuotas. 1850 m. vidų papuošė Mykolo Novickio dovanoti, kol kas nenustatyto dailininko nutapyti, Kryžiaus kelio paveikslai. 2001-aisiais, kai Veisiejai šventė 500 metų, o šv. Jurgio parapija - 475 metų jubiliejus, restauruota bažnyčios kripta, kurioje palaidoti jos fundatorių Mato Žynevo(1814), Viktorijos Oginskaitės-Žynevienės (1755-1830) bei Tado Oginskio(1798-1844), jo žmonos Marijos Oginskienės (1803-1897) ir nenustatyto XVIII a. II pusės didiko palaikai. Kriptos lankymas reglamentuotas. Bažnyčios viduje yra penki altoriai. Nuo 2008 metų bažnyčioje eksponuojama šv.Jurgio skulptūrų ekspozicija.

Nuo seniausių laikų Veisiejų apylinkėse gyveno tik lietuviai, bet XIX a. parapijos ribose apsigyveno apie 200 sulenkėjusių bajorų šeimų. Nors jų buvo nedaug, bet bažnyčioje visos nelotyniškos apeigos buvo atliekamos lenkų kalba. Buvo ir lietuviškai nemokančių klebonų, tarp kurių paminėtinas kunigas kanauninkas Jokūbas Choinski, per keturiasdešimt klebonavimo metų taip ir neprabilęs lietuviškai. 1869 m. klebonas Kazimieras Sakavičius ir vikaras Sivestras Leonavičius parvežė 150 egz. kun. Brundzos elementorių, kuriuose buvo ir lietuviški poteriai, kuriuos išdalijo parapijiečiams. Šis pavyzdys padrąsino ir kitų Užnemunės parapijų kunigus pamažu į bažnyčias grąžinti ilgus metus draustą ir niekintą lietuvišką žodį. Reikia paminėti ir kunigą J.Žvingilą, kuris aktyviai rūpinosi knygnešiais ir lietuviškos literatūros platinimu Veisiejų apylinkėse bei iš Veisiejų parapijos kilusį kunigą Matą Černeckį, kuris dalyvavo 1863 m. sukilime. Bažnyčioje klebonavo kun. T.Žubrys, M. Katilius, J.Luckus, Marma, M.Krūvelis, M.Pudzinskas, J.Berteška, A.Deltuva, S.Mikalajūnas,Guogis, A.Žukauskas. Klebonaujant kunigams A. Deltuvai ir S. Mikalajūnui, Veisiejuose buvo platinama ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, o dėl šios veiklos kunigai nuolat persekiojami sovietinio saugumo struktūrų.

2004 metų rudenį šventorius ir bažnyčia apšviesti. Tai dar labiau sustiprino sakralinio pastato dominavimą aplinkoje.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. Veisiejai 500. Vilnius, 2001
2. Dainava: dzūkų kultūros žurnalas. Alytus, 2005/Nr.1.
3. A.Miškinis. Užnemunės miestai ir miesteliai. Vilnius,1999